- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- I-5652-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04166-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Kamerose buvo kalinama po 6-8 asmenis, pareiškėjui būnant kamerose teko mažiau laisvo ploto nei priklauso pagal teisės aktus. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, sutriko miegas, negalėjo normaliai judėti, atsirado apatija. Kamerose esantys tualetai nuo kameros nėra atitverti siena kaip tai numato teisės aktai. Be to, tualetai yra prie pat durų (įėjimo į kamerą), kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu tiek kameroje esančių kalinių, tiek pareigūnų atžvilgiu. Kamerose buvo drėgna, tvyrojo blogas kvapas, kurio buvo neįmanoma pašalinti, trūko elementarių higienos priemonių, o dezinfekavimo priemonių nebuvo įmanoma gauti. Tokiose kamerose tekdavo išbūti 23 valandas per parą, o tai, anot pareiškėjo, prilygsta kankinimui, buvo žeminami jo garbė ir orumas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 9–16). Nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 252 – 257, Nr. 386 – 395, Nr. 406 – 417 ir Nr. 418 – 426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Atkreipia dėmesį, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžia, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Paaiškina, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, Lukiškių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduodama skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) - 1 mėn. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. Taigi, iš šių atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2017-09-28 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 m² , kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2017-09-29 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 253, kurios plotas – 34,43 m², kurioje buvo kalinami 6 asmenys; 2017-09-30 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; 2017-10-01 ir 2017-10-02 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 9 asmenys; 2017-10-03 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys 2017-10-04 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 6 asmenys; 2017-10-05 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-10-06 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 6 asmenys; 2017-10-07 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-10-08 iki 2017-10-11 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-10-12 iki 2017-10-16 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-10-17 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 5 asmenys; 2017-10-18 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-10-19 kameroje buvo kalinami 9 asmenys; 2017-10-20 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-10-21 iki 2017-10-23 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 9 asmenys; 2017-10-24 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; 2017-10-25 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 9 asmenys; 2017-10-26 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-10-27 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 6 asmenys; 2017-10-28 ir 2017-10-29 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; 2017-10-30 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; laikotarpiu nuo 2017-10-31 iki 2017-11-03 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; 2017-11-04 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-11-05 ir 2017-11-06 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 8 asmenys; 2017-11-07 kameroje Nr. 253 buvo kalinami 7 asmenys; 2017-11-08 pareiškėjas perkeltas į 1 – ąją sekciją, kurios plotas – 105,14 m² , kurioje buvo 19 asmenų ; 2017-11-09 1 - oji sekcijoje buvo 19 asmenų.
Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – PĮĮET) 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. gruodžio mėnesio pranešime „Dėl M. R. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 19-20). Dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš minėto pranešimo matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Iš šio pranešimo matyti, kad kameroje Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo kaliniams laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Atsakovės atstovas, be kita ko, paaiškino, kad sekcijos nėra kameros, sekcijos yra bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose nuteistieji paliekami atlikti ūkio darbus. Iš PĮĮET nuostatų matyti, kad tik kamerose sanitariniai mazgai įrengiami tose pačiose patalpose, t. y. pačiose kamerose, o gyvenamuosiuose kambariuose sanitariniai mazgai įrengiami atskirai, t. y. kitose patalpose. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas tik 1 (vieną) dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d. jam atvykus į Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą, be kita ko, sieja ir su tuo, jog kamerose buvo drėgna, jose buvo blogas kvapas, kamerose trūko elementarių higienos priemonių, o dezinfekavimo priemonių nebuvo įmanoma gauti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V908 (toliau – Higienos norma 134:2015) 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. TĮIET 14.10 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. PĮĮET 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K Pranešime nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui; tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama pelėsio ir nemalonaus kvapo. Lukiškių TI-K atsiliepime taip pat nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, o kameras reguliariai vėdinant bei jas tvarkant, nėra problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Higienos normos 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji kameras valo patys, o reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas numato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad vadovaujantis šiuo Aprašau, Lukiškių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduodama skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) - 1 mėn.
Teismas minėtais atsakovės atstovo argumentais dėl kamerų vėdinimo, nuteistųjų (suimtųjų) aprūpinimo valymo ir higienos priemonėmis neturi pagrindo abejoti. Be to, teismas pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Tačiau pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose buvo drėgna, buvo blogas kvapas, nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kada ir kokių higienos priemonių jam trūko, nenurodė, kada ir kokios dezinfekavimo priemonės jam nebuvo išduotos. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad pats būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą (toliau – Vilniaus departamentas) dėl nurodytų pažeidimų ištyrimo. O iš į bylą pateiktų Vilniaus departamento patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti prieš ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės, blogo kvapo, elementarių higienos priemonių kamerose nebuvimo bei dezinfekcijos priemonių neišdavimo laikomi nepagrįstais ir neįrodytais.
Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pažeidimas dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu pareiškėjo atžvilgiu truko itin trumpai, t. y. 1 (vieną) dieną, be to, pareiškėjas minėtą dieną kameroje buvo kalinamas vienas. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl minėto pažeidimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų/ suimtųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos kalinimo sąlygos. Minėtų aplinkybių visuma, ypač atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas buvo nežymus ir itin trumpalaikis (truko tik vieną dieną), suteikia pagrindą konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, pareiškėjo garbės ir orumo žeminimą, kankinimą ir kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Kalbant apie pareiškėjo patirtą žalą ir priežastinį ryšį, siejantį nustatytus valstybės neteisėtus veiksmus bei pareiškėjui kilusią žalą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių (vieną parą neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką minėtos kategorijos bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-440-525/2018), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. R. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 2017 m. rugsėjo 28 d. (vieną dieną).
Pareiškėjo M. R. reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.