- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2YT-19729-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10748-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis A. J. R. (taip pat žinomas kaip A. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėdama esanti asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje išduotas pareiškėjos A. S. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, jog pareiškėjos tėvai yra E. R. ir L. H. S. ir 1937 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduotas E. R. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad E. R., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai – M. L. S. ir A. J. R., gimęs Lietuvoje. Migracijos departamentui pateikė ir kitus įrodymus. Migracijos departamentas priėmė sprendimą ir konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio palikuonė. Pareiškėja nurodo, kad daugiau šiuos faktus patvirtinančių dokumentų neturi ir pateikti negali, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja yra A. J. R. palikuonė. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja įgytų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas su pareiškėjos pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokio susirašinėjimo su užsienio valstybių archyvais, kuris patvirtintų, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, todėl pareiškėjos pareiškimas neatitinka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, kad 1927 m. liepos 22 d. natūralizacijos liudijimas ir išrašas iš Pietų Afrikos Vyriausybės leidinio nepatvirtina, kad pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, ar kad jo tėvai buvo Lietuvos piliečiai. Minėti dokumentai į lietuvių kalbą yra išversti netiksliai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1151-779/2021, pasisakydamas dėl žodžio „nationality“ reikšmės, konstatavo, kad „įrašai anglų kalba „nationality“ bei „nationality of parents“, išversti į lietuvių kalbą kaip „pilietybė“ ir „tėvų pilietybė“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išversti netiksliai, kadangi, žodis „nationality“ turi net kelias reikšmes, iš kurių tik viena reiškia „pilietybę“, kitos dvi reiškia „tos pačios rasės, religijos, tradicijų ir kt. žmonių grupę“ bei „priklausymą konkrečiai šaliai ar tautai“. Nurodė, kad laivo keleivių sąrašas nepatvirtina pareiškėjos senelio turėtos Lietuvos pilietybės. Minėtas keleivių sąrašas į lietuvių kalbą yra išversta netiksliai (nepilnai): (7) stulpelio viršuje parašyta „country of which citizen or subject“ (angl.), kas, išvertus į lietuvių kalbą - ; „valstybė, kurios pilietis ar subjektas“. Valstybės subjektais galėjo būti laikomi ir užsieniečiai (kurie kaip subjektai tuo laikotarpiu egzistavo), todėl analizuojamoje skiltyje galėjo būti nurodyta ir atvykimo šalis. Pareiškėja teismui nepateikė susirašinėjimo su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis, iš kurio matytųsi, kokių dokumentų pagrindu pareiškėjos senelis buvo įrašytas į keleivių sąrašą (ar buvo įrašytas kaip Lietuvos pilietis, ar tik kaip Lietuvos subjektas). Pareiškėjos teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad D. R. ir E. R., kuriems buvo išduoti Lietuvos pasai, yra pareiškėjos senelio tėvai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja išnaudojo visas jai objektyviai prieinamas galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad siekdama surinkti Pilietybės įstatymo reikalaujamus dokumentus, pareiškėja kreipėsi į visus aktualius archyvus: Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kurie saugo duomenis apie asmenų gimimą, gyvenimą Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dokumentus. Taip pat kartu su pareiškimu buvo pateikti duomenys iš Jungtinės Karalystės nacionalinio archyvo ir informacija iš Pietų Afrikos institucijų. Pateikti dokumentai yra tarpusavyje nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir neabejotinai patvirtina pareiškėjos giminystės ryšį su pareiškėjos seneliu. Pažymėjo, kad vertindamas „nationality“ sąvokos vartojimą natūralizacijos pažymėjime Vilniaus apygardos teismas tokius pačius Migracijos departamento argumentus pripažino nepagrįstais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1195 861/2022 vadovavosi Kembridžo žodyne pateiktu išaiškinimu, kas leido teismui daryti išvadą, jog britų anglų kalboje žodis „nationality“ reiškia ne tik tautybę, bet ir pilietybę. Pažymėjo, kad aktualaus tarpukario laikotarpio teisės aktuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio pasai buvo išduodami tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Leidimai (sauf-conduit) tam tikrais atvejais taip pat buvo išduodami Lietuvos piliečiams arba svetimų valstybių piliečiams. Be to, nurodė, kad visuma esminių sutapimų (grafiniai bei fonetiniai vardų ir pavardžių sutapimai, gimimo data ir vieta) leidžia daryti išvadą, kad tiek skirtinguose Lietuvos, tiek Pietų Afrikos Respublikoje išduotuose dokumentuose, t. y. įvairiuose skirtinguose rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys identifikuoja tą patį asmenį – pareiškėjos senelį A. J. R. (taip pat žinomą kaip A. R.), kuris (duomenys neskelbtini) gimė Šiauliuose, Lietuvoje bei išvyko nuolatiniam gyvenimui į Pietų Afriką iki 1990 m. kovo 11 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
6. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
7. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis A. J. R. (taip pat žinomas kaip A. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Byloje kilo ginčas, ar pareiškėjos senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, ar kad jo tėvai buvo Lietuvos piliečiai; ar D. R. ir E. R., kuriems buvo išduoti Lietuvos pasai, yra pareiškėjos senelio tėvai.
Dėl pareiškėjos senelio ir jo tėvų Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
9. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka; teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
10. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1¹ punktu (2022 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. XIV-925 redakcija), asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
11. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
12. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą „Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.” Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.
13. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu konstatavo, kad tikėtina, kad A. J. R. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir 1921 m. išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką, tačiau pareiškėja nepateikė visiškai jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad A. J. R. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Pažymėjo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomuose fonduose yra duomenų apie A. R., gyv. Šiauliuose, 1920 m. išduotą vidaus pasą, tačiau nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis A. J. R. ir A. R., yra tas pats asmuo.
14. Iš byloje pateikto 1961 m. Pietų Afrikos Respublikoje išduoto A. S., gimusios Pietų Afrikoje (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvai yra E. R. (motina) ir S. L. H.. Iš (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje išduoto E. R. gimimo liudijimo matyti, kad E. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina M. L. S. (gimusi Lietuvoje), o tėvas A. J. R. (gimęs Lietuvoje). Iš Pietų Afrikos Vyriausybės leidinio matyti, kad A. J. R. yra gimęs Lietuvoje, jo pilietybė yra Lietuvos, 1927 m. liepos 22 d. gavo Pietų Afrikos natūralizacijos liudijimą. Iš 1927 m. Pietų Afrikoje išduoto A. J. R. Natūralizacijos liudijimo matyti, kad A. J. R. gimė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvoje, pilietybė – Lietuvos, tėvai – D. R. ir L. L., tėvų pilietybė – Lietuvos. Iš Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo keleivių, 1921 m. vasario 19 d. vykusių „Gaika“ laivu sąrašo matyti, kad A. R., 14 metų, ir atitinkamai išeina, kad jo gimimo metai (duomenys neskelbtini), pilietybė – Lietuvos, išvyko į Pietų Afriką. Iš 1972 m. Pietų Afrikoje išduotos A. J. R. identifikacijos kortelės matyti, kad A. J. R. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Iš 2023 m. kovo 6 d. ChevrahKadisha rašto matyti, kad A. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), hebrajiškas vardas – A. Y., D. sūnus. Iš 1984 m. Pietų Afrikoje išduoto A. J. R. pranešimo apie mirtį matyti, kad A. J. R. gimė (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvoje, tėvai – D. R. ir E. R..
15. Teismo vertinimu, 1927 m. liepos 22 d. Natūralizacijos liudijimas patvirtina, kad A. J. R. buvo Lietuvos pilietis, gimė (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvoje, jo tėvai buvo D. R. ir L. L., tėvai buvo Lietuvos piliečiai. Minėtas dokumentas patvirtina, kad A. J. R. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę bei jo tėvai taip pat turėjo Lietuvos pilietybę. Be to, Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomas 1921 m. vasario 19 d. keleivių, vykusių „Gaika“ laivu į Pietų Afriką sąrašas patvirtina, kad A. R. 1921 m. vasario 19 d. išvykęs į Pietų Afriką turėjo Lietuvos pilietybę.
16. Lietuvos valstybės centrinis archyvas 2023 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. R4-341 pateikė duomenis apie 1922 m. ir 1924 m. išduotus vidaus pasus, ir D. R. 1937 m. kovo 20 d., gyvenusio (duomenys neskelbtini) pareiškimo kopijas. Pažymoje nurodyta, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad D. (D.) R. (R.) gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo asmens dokumentų vidaus pasui gauti, išduoto pasų registracijos kortelės bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės archyve saugomuose fonduose nerasta.
17. Taip pat Lietuvos centrinis valstybės archyvas pažyma Nr. R4-340 informavo, kad 1920 m. Kuršėnų mieste E. R., gyv. Kuršėnuose, buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, kuriame įrašyti 5 asmenys. Nurodoma, jog daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad E. (E.) R. (R., R.) gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos asmens dokumentų vidaus pasui gauti, išduoto paso registracijos kortelės bei dokumentų, patvirtinančių, kad ji iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyvo saugomuose fonduose nerasta.
18. Sprendžiant, ar A. J. R. ir A. R. yra tas pats asmuo, taip pat, ar D. R. ir E. R., kuriems buvo išduoti Lietuvos pasai, yra pareiškėjos senelio tėvai, teismas atsižvelgia į tai, kad pirmiau nustatyta, kad Pietų Afrikoje išduotas A. J. R. pranešimas apie mirtį patvirtina, kad A. J. R. gimė (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvoje, tėvai – D. R. ir E. R.. Pietų Afrikoje išduotas natūralizacijos liudijimas bei pranešimas apie mirtį patvirtina, jog A. J. R. kilusio iš Šiaulių miesto, tėvai – D. R. ir L. (E.) R., merg. L. Ši informacija sutampa su gautąja iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kuri patvirtina, jog Kuršėnuose (Šiaulių rajone) bei Šiaulių mieste buvo išduoti vidaus pasai D. R. ir E. R.. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pažyma Nr. (P1-3461), patvirtino, jog E. R. antras vardas buvo L. 2024 m. lapkričio 25 d. Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos išvadoje nurodyta, kad „A. ir A. – hebrajiškos kilmės vyriško vardo grafiniai variantai skirtingose kalbose (liet. A., A.); A. – to paties vardo deminutyvinis variantas rusų kalboje ?., transkribuotas lotyniškais rašmenimis. Taip pat D., D. ir D. yra to paties hebrajiškos kilmės vyriško vardo grafiniai variantai; rekomenduojama forma lietuvių kalboje – D. Hebrajiškos kilmės vyriško vardo J. (grafinis variantas Y.) atitikmuo lietuvių kalbos vardyne – J. E. ir E. – grafiniai to paties moteriško vardo variantai; panašiai L. (suliet. L.) ir L. – grafiniai ir kartu morfologiniai (dėl galūnės) to paties moteriško vardo variantai. Pavardės R. ir R. Pavardžių duomenų bazėje (žr., eKalba.lt) laikomos grafiniais variantais ir siejamos su vok. R., lat. R. Jeigu kiti asmens duomenys sutampa, variantais galima laikyti ir pavardes R. (mot. R.), R., R., nors tai gali būti ir skirtingos, kitą etimologiją turinčios pavardės. Variantiškumo galimybę šiuo atveju didina įrašai ankstyvu lietuvių kalbos rašybos standartizavimo laikotarpiu ir transkripcijos įvairiomis kalbomis aplinkybės“.
19. Taigi, įvertinus pirmiau teismui pateiktus ir aptartus rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjos senelis A. J. R. (taip pat žinomas kaip A. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
20. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja yra A. J. R. (taip pat žinomas kaip A. R.) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė. Įstatymai nenumato kitokios tvarkos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nei teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).
21. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu atkurti pareiškėjai A. S. Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad pareiškėja A. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra A. J. R. (taip pat žinomas kaip A. R.), gimusio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu atkurti pareiškėjos A. S. Lietuvos Respublikos pilietybę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.