- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-605-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00169-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- M. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-242/2012 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. D., išvadą teikiančiai institucijai Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio sūnaus K. S., gim. 1999-03-22 tėvas, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 14 400 Lt. Nurodė, kad atsakovas tėvystės nepripažįsta ir išlaikymo vaikui niekada neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatė, kad atsakovas yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės; 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, bei 678,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nustatė, kad ieškovė 1999-03-22 pagimdė sūnų K. S., kurio gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą. Teismas 2011-10-28 nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kuri nustatė, kad vaiko K. S. tėvas su 99,9999998% tikimybe yra atsakovas. Teismas, įvertinęs šios ekspertizės išvadas, taip pat ieškovės ir atsakovo atstovės paaiškinimus, jog šalys nuo 1998 m. gegužės mėnesio iki 1998 m. liepos mėnesio pabaigos kartu gyveno, laikė įrodytu, kad atsakovas yra vaiko K. S. tėvas, nes pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, yra bedarbis, jo pajamų šaltinis – bedarbio pašalpa, jis yra sukūręs šeimą ir turi kitą nepilnametį vaiką E. D., gim. 2007-07-27, su šeima gyvena nuomojamame bute. Ieškovė yra bedarbė, jos pajamų šaltinis – socialinė pašalpa, kartu su vaiku ji gyvena nuosavame būste. Teismas manė, jog šalių turtinė padėtis yra apylygė. Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą apytikslių išlaidų vaikui išlaikyti apskaičiavimą ir manė, kad vaiko išlaikymui dydis yra ženkliai dirbtinai padidintas. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko motina iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios gaudama tik apie 300 Lt dydžio socialinę pašalpą ir dvyliką metų nesikreipdama į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo sugebėjo užtikrinti vaikui normalias gyvenimo sąlygas, nepateikta įrodymų apie papildomas išlaidas dėl silpnos vaiko sveikatos, teismas darė išvadą, kad vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 600 Lt. Kadangi ieškovė neįrodė, jog dėl vaiko sveikatos patiria papildomų išlaidų, teismas priteisė iš atsakovo 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas, būdamas vaiko tėvas, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, todėl iš jo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2008-03-25 iki 2011-03-25. Teismas nurodė, kad atsakovo nežinojimas, jog šis yra vaiko Kirilo tėvas, nėra įstatymo numatytas pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo. Be to, atsakovas gyvendamas kartu su ieškove sužinojęs, kad ji yra nėščia, ir kartu su ieškove pateikęs pareiškimus Civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įregistravimo, negalėjo nežinoti, jog jis yra vaiko, gimusio po jo išsiskyrimo su ieškove, tėvas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-05-15 sprendimą panaikinti iš dalies dėl 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą, šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. CK 3.200 str. taikymui teisiškai reikšmingas vaiko tėvo žinojimas apie pareigą išlaikyti vaiką, nes negalima įpareigoti vykdyti pareigą, apie kurią asmuo nieko nežino. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. Š. ir A. Č. parodymų, kuriuose tvirtinama, jog ieškovė, gimus vaikui, kategoriškai neigė A. D. tėvystę, teigdama, kad vaiko K. S. tėvas yra kitas asmuo. Be to, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo į teismą buvo kreiptasi tik 2011 m., t.y., praėjus 13 metų nuo sūnaus gimimo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl ieškovės veiksmų ir melagystės dėl vaiko tėvystės, atsakovui nebuvo žinoma apie tai, kad jis yra šio berniuko tėvas. Jam buvo ribota galimybė bendrauti su berniuku ir dėl to padaryta didžiulė moralinė žala. Mano, kad teismas galėjo taikyti CK 3.200 str. tik nustatęs, jog atsakovas žinojo, kad Kirilas yra jo sūnus bei vengė jam teikti išlaikymą. Akivaizdu, jog atsakovas neturėjo jokių nei moralinių, nei teisinių prielaidų rūpintis vaiku apie kurio tėvystę jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad K. S. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina įrašyta M. S., tėvas nenurodytas (b. l. 6). Ieškovė prašė pripažinti atsakovą A. D. sūnaus Kirilo tėvu ir priteisti po 400 Lt išlaikymą iki pilnametystės bei 3 metų išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 3-5). Pirmosios instancijos teismas 2012-05-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 300 Lt išlaikymą vaikui bei 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodamas tuo, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, o ne nuo tėvystės nustatymo momento.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo panaikinti išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodamas tuo, jog jis negalėjo vykdyti išlaikymo pareigos, nes ieškovė nuslėpė, jog jis turi sūnų. Be to, tėvystė yra nustatyta tik teismo 2012-05-12 sprendimu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent: vaiko poreikiai; tėvų turtinė padėtis; būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.200 straipsnį, teisingai motyvavo, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už tris metus; tokią teisę atsakovo sūnus K. S. pagal kilmę įgijo nuo savo gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), o teismo sprendimu atsakovą pripažinus vaiko tėvu, tėvystė buvo teisiškai įforminta, ir šis teisinis faktas tapo pagrindu priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jis apie savo tėvystę nežinojo, todėl iš jo negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą (CK 3.192 str.) teisės į išlaikymą subjektas yra vaikas. Vien dėl to, kad ieškovė M. S. gimus vaikui kategoriškai neigė A. D. tėvystę, vaiko teisė gauti išlaikymo įsiskolinimą negali būti apribota. Be to, atsakovas, žinodamas, kad ieškovė pagimdė sūnų jiems išsiskyrus, nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikinti, ar vaikas yra jo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė neinformavo atsakovo apie gimusį sūnų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą ir sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.