Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L., A. L. ir antstolei Eurikai Rulienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui L. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. L. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolė Eurika Rulienė vykdo skolos išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš skolininko L. L. ir 2018 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį skolininkas įsigijo 2008 m. vasario 4 d. būdamas santuokoje su A. L., su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė, o antstolė 2018 m. gegužės 21 d. siūlymu Nr. A011436 pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimų ar prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0069/18/00711 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Eurika Rulienė vykdo vykdomąją bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą „Dėl L. L., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, skolos išieškojimo“ Nr. VRE-SP2-7675 dėl 3 894,29 Eur skolos išieškojimo iš L. L.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu „Dėl L. L. turto priverstinės hipotekos“ Nr. ĮI14-35 žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta priverstinė hipoteka. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su A. L. bei kad skolininkui ir jo sutuoktinei 2008 m. vasario 4 d. sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu Nr. A008895 areštavo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad L. L. ir A. L. 2016 m. spalio 12 d. yra sudarę vedybų sutartį, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, o turtas, įgytas po šios sutarties pasirašymo, turės asmeninės nuosavybės teisinį režimą. Antstolė pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas, asmeniškai 2018 m. balandžio 11 d. gavęs sutikimą, tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2018 m. gegužės 21 d. siūlymu Nr. A011436 išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Skolininko prievolė išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui atsirado Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo „Dėl L. L., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, skolos išieškojimo“ Nr. VRE-SP2-7675 pagrindu, t. y. nesumokėjus socialinio draudimo įmokų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis taip pat pripažįstamos mokestinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Todėl nagrinėjamu atveju skolininko prievolė išieškotojui laikytina jo asmenine prievole.Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus. Todėl nagrinėjamu atveju išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies ir todėl antstolė vykdymo eigoje areštavo skolininkui su sutuoktine A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pasiūlydama nusistatyti turto dalį. Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje skolininkas ir jo sutuoktinė yra sudarę vedybų sutartį, tačiau ja nepakeistas įstatyminis minėto žemės sklypo nuosavybės teisinis režimas, t. y. sutuoktiniai susitarė tik dėl turto, įgyto iki santuokos sudarymo, ir dėl turto, įgyto po vedybų sutarties pasirašymo, teisinio režimo, o žemės sklypas tebeturi skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės statusą. Todėl antstolės areštuotam sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.82 straipsnis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, nustatančią, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nėra jokių duomenų, kad skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais (CK 3.100 straipsnis), todėl santuokos metu įgytas žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas sprendžia, kad skolininkui Laimučiui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. L. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). (CPK 667 straipsnis).CPK 667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Nagrinėjamu atveju prašymų nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką iš išieškotojo, skolininko ar bendraturčio negauta, todėl ji nenustatytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0069/18/00711 gražinti antstolei Eurikai Rulienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.