Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20701-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 23219321140 S. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį galutine 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesių terminui už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 27 d., 15.21 val., Kauno rajono savivaldybėje, Rinkūnų k., krašto kelyje Kaunas–Prienai–Alytus, 12,37 km, vairuodama transporto priemonę kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą priešingomis kryptimis, kirsdama siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, lenkė priekyje važiavusį automobilį kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje; lenkimo manevro metu vairuotoja nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas rodyti tuojau pat po manevro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai apsvarstė galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šias nuostatas apeliantės atžvilgiu. Todėl S. L. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jai skundžiama nutartimi netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad S. L. nubausta už tai, kad vairuodama transporto priemonę kirsdama siaurą ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, lenkė priekyje važiavusį automobilį kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, be to, lenkimo manevro metu nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo. Tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 1 dalį ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta galutinė 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui.

8. S. L. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos baudos dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, tačiau keliamas ir apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus klausimas.

9. Iš byloje esančio vaizdo įrašo neabejotinai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta S. L. lenkdama ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kerta siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, lenkimas atliktas kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje. Nors apeliantė teigia priešingai, vaizdo įraše aiškiai matoma, kad baigdama lenkimo manevrą ji įspėjamojo posūkio signalo nerodo, tačiau užbaigusi manevrą įjungia avarinį šviesos signalą. Iš minėtos vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo šviesu, oro sąlygos geros, lenkiamas automobilis važiuoja eismo juostos ribose išlaikydamas tolygų greitį. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta vaizdo įrašą pateikusi E. N. nurodė, kad nepastebėjo, jog lenkiamą automobilį vairavęs jos sugyventinis stabdytų, važiuotų į kelkraštį. Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei apeliacinio argumentus, aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad pareiškėjos per siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją aplenkto automobilio vairuotojas atliko tyčinius provokuojančius veiksmus ar nesaugiai manevravo, dėl ko pareiškėja buvo priversta lenkti šią transporto priemonę pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Reikia pažymėti, kad įspėjamojo posūkio šviesos signalo nerodymas niekaip negalėjo būti įtakojamas kito vairuotojo elgesio, tačiau pareiškėja šio signalo nerodė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes laikytina, kad S. L. pagrįstai buvo patrauka administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei 417 straipsnio 1 dalį. Reikia pažymėti, kad savo kaltę pareiškėja pirmosios instancijos teisme pripažino visiškai.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų <...>. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, <...>, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus, <...> numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

11. Kaip jau minėta, S. L. Institucijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimu be baudos skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesių terminui, t. y. minimalios trukmės pagal ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė. Apeliaciniu skundu prašoma administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

13. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje galimybė nustatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų. Tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama ir įtvirtinant teisinį reglamentavimą.

15. Pareiškėja prašymą jos atžvilgiu netaikyti administracinio poveikio priemonės argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga pasiekti darbovietę, iki kurios visuomeninis transportas nevažiuoja, be to, ji dirba pamainomis, todėl jos pamaina baigiasi ir vėlai vakare, ši teisė taip pat reikalinga užtikrinant dviejų mažamečių vaikų pristatymą į ugdymo įstaigas bei popamokines veiklas, o dėl vykstančio skyrybų proceso šiuos vaikų poreikius užtikrinti privalo ji viena. Pažymi, kad skirta administracinio poveikio priemonė sukels neigiamas pasekmes ne tik jai, tačiau ir jos šeimai, kas, pareiškėjos vertinimu, laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Vis tik sutikti su tokiu pareiškėjos vertinimu pagrindo nėra.

16. Pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonė skiriama privalomai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog S. L. gailisi dėl padaryto nusižengimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo sukelta pavojinga situacija, pasisakyta skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodant, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, pareiškėjai skiriant administracinio poveikio priemonę, akivaizdu, kad buvo atsižvelgta į minėtų aplinkybių visumą, kadangi jai taikyta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus, tačiau nagrinėjimui aktualiu klausimu jokio išskirtinumo paminėtos aplinkybės nerodo. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad S. L. neužsiima veikla, kuri būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins galimybę dirbti ir gauti pajamas. Analogiškai vertintina ir apeliantės galimybė pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinant jų ugdymą. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti pareiškėjai bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas.

17. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina S. L. atsakomybės dėl padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo šios poveikio priemonės neskirti, kaip to prašoma skunde, taip pat nesudaro pagrindo termino sutrumpinti. Tai, kad apeliantė prisižada sumokėti jai paskirtą baudą, taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad kylančios neigiamos pasekmės yra asmens netinkamo elgesio pasekmė, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Vien tai, kad buvo priimtas apeliantės netenkinantis sprendimas, savaime nėra pagrindas teigti, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos, o paskirta administracinio poveikio priemonė – neproporcinga.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma visa eilė teismų procesinių sprendimų, apeliantės nuomone, patvirtinančių, kad analogiškų aplinkybių pagrindu teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatydami trumpesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Pirmiausia reikia pažymėti, kad teismų praktiką formuoja ne pirmosios instancijos teismai, todėl jų sprendimai bylą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nėra privalomi. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodytų apygardos teismų nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi skiriasi administracinių nusižengimų pobūdis. Pareiškėja nenurodė teismų praktikos, kurioje analogiškomis aplinkybėmis pažeidėjui nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė, todėl vadovautis nurodytomis nutartimis pagrindo nėra.

19. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apeliantės patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

20. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgė, jas vertino tinkamai, nes S. L. paskyrė minimalios trukmės sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjos netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. S. L. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

21. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.