- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- A6.-5166-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04348-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Pažeidėjas
- P. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. D., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D., būdamas UAB „A“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2014-02-04 iki 2019-10-01 ir žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, tai pat jos nemokumą, nesikreipė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Tokiais veiksmais P. D. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.
Šalies argumentai
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija) pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad 2019-10-10 Mokesčių inspekcijos apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 34 871,85 Eur. Mokesčių inspekcija pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2019‑09-19 nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla (civ. b. Nr. eB2-3956-619/2019, nutartis įsiteisėjo 2019-10-01). Pažymėta, kad Bendrovė 2019-01-01 valstybės biudžetui buvo skolinga 113,73 Eur, 2019-02-01 datai – 15 966 Eur, 2019-03-01 – 24 405,49 Eur, 2019‑04-01 – 32 698,81 Eur, 2019-05-01 – 32 985,61 Eur, 2019-06-01 – 33 273,14 Eur, 2019-07-01 – 33 476,29 Eur, 2019-08-01 – 34 793,14 Eur, 2019-09-01 – 34 861,35. Iš pateikiamų mokesčio mokėtojo balansų, matyti, kad Bendrovės nepriemoka didėjo. Atkreiptas dėmesys, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis Įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Įmonės vardu įregistruotų transporto priemonių nerasta. Pažymėta, jog Bendrovė VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus. Mokesčių inspekcija teismui pateiktame pareiškime prašo paskirti S. D. ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad Bendrovės vieninteliu vadovu buvo apie 5 metus. Bendrovė nemoki tapo tada, kai jos klientė UAB „O“ neapmokėjo sąskaitos praeitų metų vėlyvą rudenį. Tarp Bendrovės ir UAB „O“ buvo sudaryta sutartis 101 000 Eur sumai, tačiau buvo apmokėta tik 71 000 Eur. Kai reikėjo pasirašyti baigiamąjį aktą, UAB „O“ atstovai ilgai delsė, nenorėjo apmokėti. Taikos susitarimu jie prisižadėjo sumokėti pusę sumos, tačiau ir to nesumokėjo. Norėjo kreiptis į teismą dėl skolos, tačiau neturėjo tam lėšų. Tikėjosi, kad iš klientų atgaus 13 000 Eur, nenorėjo įmonei skelbti bankroto, nes tai buvo dar vienintelė galimybė, kad jie perves į tos įmonės sąskaitą. Jis išrašė sąskaitą, išsiuntė ir buhalterija įtraukė į apskaitą, apskaičiavo mokėtiną PVM. Anot P. D., kol Bendrovė nepatikslino kažkokių dokumentų, mokesčių inspekcija skaičiuoja skolą dvigubai. Pripažįsta Mokesčių inspekcijos teismui pateiktame pareiškime nurodytas nepriemokas. Pažymėjo, kad Bendrovė jokio turto neturi, o ir skolos susidarymo metu turto turėjo labai nedaug. Šiuo metu įmonė visiškai neveikli, todėl jis atsidarė su šeima mažąją bendriją, kad galėtų tęsti darbus. Neseniai sužinojo, kad Bendrovei iškelta bankroto byla. Pripažino, jog privalėjo žinoti, kad esant Bendrovei nemokiai būtina buvo iškelti bankroto bylą, tačiau nepakankamai stengėsi dėl Bendrovės uždarymo. Prašo, kad teismo paskirti baudą mažesnę nei įstatyme nustatytas vidurkis, nes dėl nesėkmingos Bendrovės veiklos ir taip patyrė nuostolių.
Institucijos atstovė prašė už laiku neinicijuotą bankroto bylą Bendrovės vadovui P. D. paskirti ANK 120 str. 1 d. sankcijoje nurodytos baudos vidurkį.
ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teis 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.
Iš aptartų Įmonių bankroto įstatymo nuostatų matyti, kad įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemokia, ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausia būtina nustatyti, ar Bendrovė buvo nemoki, o jei taip – kada tokia tapo.
Pažymėtina, kad Bendrovė VĮ „Registrų centras“ neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus. Tačiau iš P. D. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog jokio realaus, taip pat ir registruotino, turto Bendrovė neturėjo, o ilgą laiką nuo 2019 m. sausio mėnesio buvo nedengiamos mokestinės nepriemokos, kurios vis didėjo.
Tai patvirtina ir Mokesčių inspekcijos teismui pateiktame pareiškime nurodytos ir paties P. D. pripažintos aplinkybės apie Bendrovės turėtas mokestines nepriemokas, t. y. tai, kad Bendrovė 2019-01-01 valstybės biudžetui buvo skolinga 113,73 Eur, 2019-02-01 – 15 966 Eur, 2019-03-01 – 24 405,49 Eur, 2019-04-01 – 32 698,81 Eur, 2019-05-01 – 32 985,61 Eur, 2019-06-01 – 33 273,14 Eur, 2019-07-01 – 33 476,29 Eur, 2019-08-01 – 34 793,14 Eur, 2019-09-01 – 34 861,35, 2019-10-10 – 34 871,85 Eur.
Taigi, Bendrovės mokestinė nepriemoka nuo 2019 m. sausio mėnesio vis didėjo, o mokesčių administratorius ją siekė išieškoti iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai (b. l. 3).
Todėl nors Bendrovei bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019-09-19 nutartimi (civ. b. Nr. eB2-3956-619/2019; nutartis įsiteisėjo 2019-10-01 (Liteko duomenų bazė)), iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ji nemokia tapo, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka (15 966 Eur), t. y. nuo 2019-02-01.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, įmonės vadovas su pareiškimu į teismą dėl Bendrovei bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis ne vėliau, kaip iki 2019 m. kovo pabaigos, tačiau to nepadarė nei aptartu terminu, nei vėliau. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Mokesčių inspekcija Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei pateikė 2019‑08-12.
P. D. nuo 2014-02-04 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo iki 2019‑10‑01 (b. l. 3).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad P. D., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamą bei savalaikį pareiškimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iškėlimo į teismą įstatymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.
P. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, atsakomybės nevengė, gailėjosi prasižengęs ir tai lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų P. D. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme, todėl būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Teismo posėdžio metu P. D. paaiškino, kad mokestinė nepriemoka, dėl kurios Bendrovė tapo nemokia, iš esmės susidarė dėl UAB „O“ įsiskolinimo, o pats, būdamas Bendrovės vadovu tikėjosi, jog bus atsiskaityta už atliktus darbus, taip bus išvengta bankroto. Tokie P. D. paaiškinimai nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais.
Teismas įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad Bendrovės finansinė padėtis tapo sunki dėl kitos įmonės nepatenkintų finansinių įsipareigojimų, savalaikiu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu nebuvo siekiama jokių savanaudiškų tikslų, nustatytą P. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir skiriant baudą ženkliai mažesnę nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. paskiriant 400 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Pripažinti P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam už tai 400 (keturių šimtų) Eur baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-5166 -1011/2019.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą