- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-882-479/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. T., AB SEB bankas, C. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-05-27 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. M. ir C. M. išieškotojo AB SEB bankas naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą – butą bei 1/4 dalį negyvenamosios patalpos, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2016-07-18 viešame registre buvo įregistruotas šio turto areštas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016-08-11 jis kreipėsi į antstolę ir tik tada sužinojo apie atliekamus vykdymo veiksmus. Išieškotojo prašymu antstolė 2016-09-06 priėmė patvarkymą ir vykdomąją bylą sustabdė, o po to pareiškėjas taikiai susitarė su banku ir padengė visą įsiskolinimą. Skunde nurodoma, kad 2017-01-05 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir juo nutarė iš pareiškėjo išieškoti 4 375,15 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 4 135,92 Eur sudarė atlygis antstolei. Pareiškėjas teigė, kad šioje vykdomojoje byloje kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti šalims taikiai susitarus, o ne dėl antstolės atliktų vykdymo veiksmų, todėl atlygis antstolei nepriklauso. Be to, sprendžiant dėl vykdymo išlaidų dydžio turėjo būti įvertinta, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis ir Lietuvoje nuolat negyvena, o vos atvykęs į Lietuvą ėmėsi veiksmų ir atsiskaitė su banku. Pareiškėjo teigimu, jam neturėtų būti taikomos tokios pat turtinės sankcijos kaip ir asmeniui, kuris būtų elgęsis pasyviai ar nesąžiningai. Skunde nurodoma ir tai, kad realūs vykdymo veiksmai buvo vykdomi tik daugiau nei mėnesį, pareiškėjas neginčija faktiškai antstolės atliktų veiksmų ir už juos yra tinkamai atsiskaitęs. Dėl to pareiškėjas prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01084 antstolės B. T. 2017-01-05 priimtą patvarkymą Nr. S-7000259 ir antstolės atlygio dydį sumažinti iki 399,97 Eur, laikant, kad pareiškėjas su antstole yra tinkamai atsiskaitęs.
Antstolė B. T. 2017-01-30 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-02 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir 2017-01-05 vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-17000261 apskaičiuotą antstolės atlygio dydį sumažino nuo 4 135,92 Eur iki 1 737,72 Eur, atitinkamai apskaičiuotą vykdymo išlaidų dydį sumažino nuo 4 775,12 Eur iki 2 376,92 Eur, o likusią išieškoti vykdymo išlaidų sumą sumažino nuo 4 375,15 Eur iki 1 976,95 Eur. Teismas nustatė, kad antstolė B. T. vykdė Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro 2016-05-27 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-4226 dėl 101 044,19 Eur skolos, 274,62 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui AB SEB bankui. 2016-09-06 patvarkymu išieškotojo prašymu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iki 2016-12-31 arba iki atskiro išieškotojo prašymo. 2016-12-27 išieškotojas pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes skolininkas visiškai padengė įsiskolinimą, todėl 2017-01-04 antstolė nutarė grąžinti vykdomąjį dokumentą ir hipotekos lakštą išieškotojui. Byloje nustatyta, kad 2017-01-05 antstolė patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17000259 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu nutarė išieškoti iš pareiškėjo 4 375,15 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 4 135,92 Eur sudarė atlygis antstolei. Teismas pažymėjo, kad skolininkas laiku neįvykdė vykdomojo dokumento, todėl antstolė įgijo teisę gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus. Teismas atsižvelgė į tai, kad vykdymo veiksmai truko apie tris mėnesius, į antstolės atliktų veiksmų kiekį, į pareiškėjo elgesį vykdymo procese, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei konstatavo, kad 4 135,92 Eur dydžio atlygio antstolei suma yra per didelė, todėl šią sumą sumažino iki 1 737,72 Eur.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai sumažino atlyginimo antstolei dydį. Antstolė pažymėjo, kad ši vykdomoji byla truko apie šešis mėnesius, nors vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdymo veiksmai pagal galiojančius teisės aktus paprastai trunka apie tris mėnesius. Dėl to vykdomosios bylos trukmė šiuo atveju nebuvo pakankamas pagrindas teismui mažinti antstolės atlyginimo dydį.Teismas neįvertino, kad pareiškėjo atsiskaitymą su išieškotoju iš esmės nulėmė antstolės atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, o vien ta aplinkybė, jog skolininkas yra užsienio valstybės pilietis, nesudaro pagrindo mažinti antstolės atlyginimo dydį.Teismas nepagrįstai atlyginimo dydį sumažino iki minimalios Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytos 1 737,72 Eur sumos, nors išieškotai sumai viršijant 28 962 Eur sumą, antstolio atlyginimo dydis pagal bendrą taisyklę sudaro 4 proc. nuo išieškotos sumos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. M. prašo antstolės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-02 nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad teismas pagrįstai įvertino antstolės atliktų veiksmų kiekį, o vien vykdymo veiksmų operatyvumas antstolei nesuteikia teisės į didesnį atlyginimą. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis ir dėl to jam galėjo būti sudėtingiau suvokti Lietuvoje vykstančias teisines procedūras. Pareiškėjo teigimu, antstolės apskaičiuotas atlyginimo dydis neatitinka proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principų, todėl teismas pagrįstai sumažino vykdymo išlaidų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai sumažino atlyginimo antstolei dydį. Antstolės teigimu, mažindamas atlyginimo dydį teismas nepagrįstai vertino vykdymo veiksmų atlikimo trukmę, taip pat pareiškėjo asmenybę bei neteisėtai nustatė minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlyginimo dydį. Su šiomis skundo nuostatomis negalima sutikti. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. 2016-06-14 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro 2016-05-27 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-4226 dėl 101 044,99 Eur skolos, 274,62 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojui AB SEB bankui (vykd. b. l. 10). Byloje nustatyta, kad 2016-06-15 antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą, juo skolininkas paragintas per 31 dieną nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 101 044,99 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų ir 411 Eur vykdymo išlaidų. Raginime skolininkui buvo išaiškinta, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jeigu raginimas bus įvykdytas iki jame nurodyto termino pabaigos (vykd. b. l. 8). Byloje nėra ginčo dėl to, kad per raginime nustatytą terminą skolininkas vykdomojo dokumento neįvykdė. Pažymėtina, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (LR CPK 624 str. 1 d.). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2016-07-18 buvo surašytas skolininko turto arešto aktas, 2016-07-18 priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo bei atlikti kiti būtinieji vykdymo veiksmai. 2016-09-06 patvarkymu išieškotojo prašymu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iki 2016-12-31 arba iki atskiro išieškotojo prašymo. 2016-12-27 išieškotojas pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes skolininkas visiškai padengė įsiskolinimą, todėl 2017-01-04 antstolė nutarė grąžinti vykdomąjį dokumentą ir hipotekos lakštą išieškotojui. Sprendimo vykdymo instrukcijos 67 p. nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi pirmosios instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad skolininkui neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime nustatytą terminą, jis privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, iš jų ir atlyginimą antstolei. Byloje tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl antstolės atlyginimo dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad antstolis, pradėjęs priverstinį vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (LR CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (LR CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, iš jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 51 p. nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Šios lentelės 16 p. nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 737,72 Eur. Nagrinėjamu atveju pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškota suma sudarė 101 044,99 Eur skola, 274,62 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos ir 5 proc. metinės palūkanos. 2017-01-05 vykdymo išlaidų apskaičiavimu skolininkui buvo suskaičiuota iš viso 4 775,12 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 4 135,92 Eur sudarė atlygis antstolei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas antstolio atlyginimo dydis už vykdomojo dokumento įvykdymą nėra tiesiogiai siejamas su vykdomosios bylos trukme, tačiau proceso trukmė yra reikšminga teismui vertinant faktiškai antstolio atliktų veiksmų kiekį. Akivaizdu, kad trumpesnis vykdymo procesas pareikalauja mažiau antstolio laiko ir darbo sąnaudų, todėl skolininko atžvilgiu nebūtų sąžininga ir teisinga tokiu atveju reikalauti maksimalios antstolio atlyginimo sumos. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas prasidėjo 2016-06-14, o nuo 2016-09-06 išieškotojo prašymu buvo sustabdytas ir 2017-01-04 baigtas. Taigi antstolei nereikėjo organizuoti turto pardavimo varžytynių ir atlikti kitų su tuo susijusių būtinų vykdymo veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl antstolio atlygio dydžio yra pripažįstama ir tai, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, taip pat išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta jokių nesąžiningų skolininkų veiksmų. Priešingai, sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą vykdymo procesą, pareiškėjas bendradarbiavo tiek su antstole, tiek su išieškotoju bei įvykdė banko reikalavimus. Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog maksimalaus pagal Sprendimų vykdymo instrukciją leistino atlyginimo antstolei dydžio nustatymas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo, vykdymo proceso dalyvių ir antstolės interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas taikė tinkamus antstolės atlyginimo dydžio vertinimo kriterijus bei pagrįstai sumažino vykdomojoje byloje antstolės apskaičiuotą atlyginimo dydį iki 1 737,72 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.