Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-763-462/2013

Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 1-68-1-00224-2013-0)

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-31 nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. ir jam paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė nusikaltimo priemonę – automobilį „Audi 80”, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, saugomą Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK automobilių saugojimo aikštelėje (kvito Nr. 0010618), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė daugiau kaip 50 litrų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, turėdamas tikslą juos realizuoti:

2013-03-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Švėkšnos miestelyje, Šilutės rajone, E. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įsigijo daugiau nei 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra 6 plastikines talpas su 100 litrų naminės degtinės 52,3 – 54,4 % stiprumo, turėdamas tikslą naminę degtinę realizuoti, neteisėtai ją laikė ir gabeno automobiliu „Audi 80”, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, kol 2013-03-24, apie 21.00 val., Jurjonų kaimo ribose, Klaipėdos rajone, buvo sulaikytas Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūno.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis šiuo apeliaciniu skundu neginčija, jog padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Skundžiamu nuosprendžiu jam buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d., nes jis neturėjo jokio tikslo realizuoti įsigytą naminę degtinę. Baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis įsigijo degtinę turėdamas tikslą realizuoti. Kaltinimai buvo pagrįsti spėlionėmis ir įrodymais nepagrįstais samprotavimais. Naminę degtinę įsigijo savo reikmėms, ne vien tik sąnariams įtrinti, bet ir vartojimui, jis daręs įvairias užpiltines, supilstęs į ąžuolines statinaites ir laikęs sandėliuke.

Nuteistasis akcentuoja, kad 100 litrų naminės degtinės Švėkšnos miestelio turgavietėje įsigijo iš nepažįstamo asmens už 700 litų. Jis būtų pirkęs mažesnį kiekį, nes jam tokio kiekio savo reikmėms nereikėjo, bet naminę degtinę pardavęs asmuo mažesnį kiekį atsisakė parduoti, motyvavo, kad už tokią nedidelę kainą, jei nori, turi pirkti visą jo turimą naminę degtinę, t. y. 100 litrų. Teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas, kvalifikuodamas veiką, rėmėsi iš esmės tik sulaikymo metu aptiktos naminės degtinės kiekiu, jokių kitų subjektyviąją ir objektyviąją puses apibūdinančių įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu jis nuo pat sulaikymo, taip pat ir teisme neigė turėjęs tikslą perparduoti ar kitaip platinti įgytą naminę degtinę, nes ją pirko savo reikmėms. Vien didelis kiekis negali būti pakankamas tikslo realizuoti įrodymas, vadinasi, neįrodžius tikslo realizuoti, veiksmai perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 3 d.

Nuteistasis apeliaciniame skunde toliau teigia, kad dirba UAB „Gargždų geležinkelis“ kelių remontininku-krovėju. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 1 200 iki 2 500 litų. Vienas pats išlaiko šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai. Nekilnojamojo turto neturi. Šeimą slegia paimta ir šiuo metu mokama banko paskola pagal sutartį Nr. 13-020615 su Swedbank. Taip pat yra išsimokėtinai, vartojimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“pagrindu, šeimos poreikiams nupirkęs kompiuterį „Samsung“. Kas mėnesį moka 324,78 Lt dydžio lizingo įmoką. Sutuoktinė niekur nedirba, jokių pašalpų ar išmokų šiuo metu negauna. Esant šioms aplinkybėms, teismas paskyrė jam labai griežtą bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) baudą. Jis neturi galimybės sumokėti tokio dydžio baudą, todėl gerbiamo teismo prašo sumažinti baudą iki 5 000-6 000 Lt.

Apeliantas pažymi, kad teismų praktika, skiriant bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d., suformuota įvairi. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1032-300/2012, apeliacinė instancija – Šiaulių apygardos teismas, asmeniui laikiusiam 695,83 litrus naminės degtinės, turint tikslą realizuoti, paskyrė 40 MGL (5 200 Lt) baudą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-288-361/2011, apeliacinė instancija – Klaipėdos apygardos teismas, asmeniui pagaminusiam, laikiusiam 542,48 litrus naminės degtinės, turint tikslą realizuoti, bei užraugusiam 4212,083 litrus brogos, turint tikslą gaminti naminę degtinę, paskyrė 100 MGL (13 000 Lt) baudą. Jam (nuteistajam) įsigijusiam tik 100 litrus naminės degtinės, neturint tikslo jos realizuoti, turėtų būti paskirta mažesnė bauda.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, tačiau nuteistajam neteisingai paskyrė bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios nusikalstamos veikos rūšinis objektas yra Lietuvos ekonomika ir įstatymais įtvirtinta verslo tvarka, todėl veikos kvalifikavimui svarbios aplinkybės yra nusikalstamos veikos mąstas, tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583/2011).

Baudžiamosios bylos proceso metu nustatyta, jog apeliantas 2013-03-21 6 plastikines talpas su 100 litrų naminės degtinės 52,3 – 54,4 % stiprumo, laikė ir gabeno automobiliu „Audi 80”, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, kol 2013-03-24, apie 21.00 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šių aplinkybių neginčija ir nuteistasis, tačiau prašo veiką perkvalifikuoti į to paties straipsnio 3 dalį, nes tvirtina, jog neturėjo tikslo naminės degtinės realizuoti. Šis prašymas nepagrįstas. Apeliantas nurodo, jog 6 plastikines talpas su 100 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų gabeno išimtinai savo reikmėms (pasak nuteistojo, ne tik sąnariams įtrinti, bet ir vartojimui, nes daro įvairias užpiltines ir kt.), todėl mano, jog jam nepagrįstai inkriminuotas požymis „turėdamas tikslą realizuoti”. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta.

E. B. 100 litrų 52,3 – 54,4 % stiprumo naminės degtinės laikė ir gabeno ne savo reikmėms, o siekdamas realizuoti. Tokia išvada darytina todėl, kadangi toks didelis stipraus namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nuteistojo E. B. naminės degtinės įsigijimo bei gabenimo tikslai pagal savo esmę taip pat atitinka realizacijos tikslo turinį. Be to, šio alkoholio išpilstymas į specialias pakankamai didelės talpos plastikines talpas – yra tie objektyvūs duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomą vidinę asmens būseną, t. y. subjektyvinės pusės – tikslo realizuoti – buvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pas nuteistąjį rastas naminės degtinės kiekis neleidžia abejoti, jog ji buvo laikoma ir gabenama turint tikslą ją realizuoti.

Šią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad E. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d., todėl negalėjo nesuprasti tokio alkoholio kiekio panaudojimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nuosprendis surašytas remiantis reikalavimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304, 305 ir 307 straipsniuose. Teismas pagrindė nuosprendį bylos proceso metu teisme išnagrinėtais įrodymais, išdėstė argumentus ir išvadas dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, bei motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo teiginius.

Dėl išvardytų motyvų apelianto reikalavimas perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. į 201 str. 3 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskyrė 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinę bei turtinę padėtį, taip pat teismų praktiką šios kategorijos bylose, daro išvadą, kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d., padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 1 d. numatyta, kad bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Už apysunkį nusikaltimą numatyta iki 1 000 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Todėl galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui nustatė baudos dydį ženkliai mažesnį nei straipsnio sankcijoje yra numatytas šios bausmės (baudos) vidurkis.

Apeliantas remiasi Šiaulių apygardos teismo 2013-11-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1032-300/2012 bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartimi, ir teigia, kad teismai šios kategorijos bylose 100 MGL dydžio baudas paprastai skiria už ženkliai didesnio namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekio laikymą turint tikslą realizuoti.

Tačiau tokia apelianto pozicija nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta. Tai, kad nurodytose bylose teismai 100 MGL dydžio baudas skyrė už ženkliai didesnio namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekio laikymą turint tikslą realizuoti, nei yra inkriminuota apeliantui, nesudaro pagrindo teigti, kad piniginė bauda apeliantui paskirta per griežta. Kiekvienu atveju bausmė kaltininkui turi būti individualizuota pagal visų byloje reikšmingų aplinkybių visumą.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies, taip ir 61 straipsnio nuostatomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik tame tarpe į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę jis pripažino tik iš dalies. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat neigia turėjęs tikslą realizuoti namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus, nors byloje šis faktas nustatytas neginčijamai. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, E. B. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui už tokio pat pobūdžio veikos padarymą ir nepasitaisė, nes šįkart laikė ir gabeno dar didesnį kiekį naminės degtinės.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad švelninti apeliantui paskirtą bausmę, t. y. mažinti nustatytos baudos dydį nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. B. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 str. 2 d., padarė pasitelkęs automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuotina, kad 6 plastikinių talpų su 100 litrų 52,3 – 54,4 % stiprumo naminės degtinės gabenimas buvo įmanomas pasitelkus tik minėtą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu minėtą automobilį konfiskavo visiškai pagrįstai. Todėl apelianto prašymas panaikinti apylinkės teismo taikytą jo automobilio „Audi 80“ konfiskavimą yra nepagrįstas.

Dėl visų išvardytų motyvų nuteistojo E. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.