- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- 2K-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00377-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Albinas Sirvydis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- G. V., ir G
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarties.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. V. išieškoti 2000 Lt.
Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmestas.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir G. J., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2010 m. gegužės 25 d., apie 14.10 val., Šilutėje, Geležinkelio g., R. P. priklausančiu automobiliu ,,Audi 100“ (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 300 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 84 proc.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 2 dalies į 3 dalį, paskiriant BK 203 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Jo manymu, teismas nepagrįstai jį nuteisė už naminės degtinės gabenimą, turint tikslą ją platinti, nes tokio tikslo jis neturėjo. Tikslas realizuoti naminę degtinę buvo grindžiamas, remiantis ne įrodymais, o prielaidomis, nuosprendyje nurodant, kad G. V., gabendamas didelį kiekį naminės degtinės, turėjo suprasti, kad ji bus realizuojama. Nuteistasis teigia, kad bylos faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė jo kaltę dėl BK 201 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (liudytojų R. Š., L. J., S. K., I. L., A. M. parodymai, įvykio vietos ir automobilio apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, specialisto išvada) patvirtina tik tai, kad jis gabeno naminę degtinę, tačiau to fakto jis ir neneigia. Kasatoriaus manymu, vien nustatytas didelis naminės degtinės kiekis negali būti neginčijamas įrodymas, kad jis turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti. Kasatorius nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad naminę degtinę gabeno paprašytas nepažįstamų vyrų, kurie už gabenimą jam pažadėjo atlygį. Jo parodymai nepaneigti byloje surinktais įrodymais. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, jo veika perkvalifikuotina į BK 201 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 305 straipsnis nustato reikalavimus nuosprendžio aprašomajai daliai. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šiuo klausimu, ne kartą yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijami patvirtinančiais, kad šis asmuo padarė veiką, numatytą konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-283/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte išaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendį grįsdamas prielaidomis, pažeidė ne tik BK 201 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir BPK 305 straipsnio reikalavimus, tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, priešingai, kolegija taip pat rėmėsi prielaidomis, akcentuodama kasatoriaus ankstesnį teistumą už analogiškas veikas. Nuteistojo manymu, ankstesnis teistumas yra asmenį apibūdinanti medžiaga, tačiau ne kaltės įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Gudžiūnas prašo G. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis apie tai, jog netikrus namų gamybos spiritinius gėrimus nuteistasis gabeno ketindamas juos realizuoti, t. y. jis nesutinka su nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio, kuris tiesiogiai sietinas su subjektyviaisiais neteisėto elgesio elementais, apibūdinimu.
Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog nusikalstamų veiksmų subjektyviuosius kriterijus dažniausiai nulemia byloje nustatyti objektyvieji požymiai, todėl subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę reikia analizuoti ir vertinti ne tik pagal paties kaltininko poziciją, bet ir pagal objektyviuosius bylos duomenis. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad byloje nustatytos aiškios ir nenuginčijamos aplinkybės, jog G. V. svetimu automobiliu gabeno didelį kiekį naminės degtinės. Byloje taip pat nustatyta, kad kasatorius už panašią nusikalstamą veiką yra teistas ir anksčiau. Ankstesnė patirtis ir naminės degtinės kiekis objektyviai liudija apie tai, jog G. V., gabendamas didžiulį kiekį nelegalios produkcijos, ne tik kad negalėjo nesuprasti, bet ir puikiai suvokė, jog tokia produkcija (naminė degtinė) bus realizuojama. Paties kasatoriaus aiškinimai, kad jam nerūpėjo, ką būtų darę užsakovai ar gavėjai po to, kai G. V. naminę degtinę būtų nugabenęs ir perdavęs tretiesiems asmenims, liudija tik tai, kad jis veikė nekonkretizuota ir neapibrėžta tiesiogine tyčia. Jam buvo gerai žinomos galimos teisinės pasekmės už negamyklinio alkoholio gaminimą, gabenimą, laikymą, pagaliau – už realizavimą, kadangi net du kartus, o paskutinį kartą visiškai neseniai, t. y. 4 mėn. iki naujos veikos padarymo, jis buvo teisiamas už panašaus turinio veikas. Turėdamas tokio pobūdžio teistumus, G. V. puikiai žinojo, kokius kiekius naminė degtinės įstatymas leidžia įsigyti išimtinai savo reikmėms.
Prokuroras primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas panašaus pobūdžio nuosprendžius teisėtumo aspektu, ne kartą yra pabrėžęs, kad svarbu išsiaiškinti, ar kaltininkai, įgydami ir kitaip disponuodami (laikydami, gabendami, perduodami, kt.) nusikaltimo dalyku, suprato savo veiksmų turinį, įvertino dalyko kiekius ir reikšmę, suvokė galimus padarinius. Kitaip tariant, svarbu įvertinti kaltininkų suvokimą apie įgyjamos medžiagos (produkcijos) būklę (tinkama, netinkama, skiedinys ar koncentratas ir pan.) bei mastą (kiekius), taip pat galimus panaudojimo (suvartojimo ar išplatinimo) variantus. Net ir įpakavimo būdas gali nulemti subjektyvųjį veikos požymį. Atskleidžiant tyčios turinį, pakanka įrodyti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, koks yra įgyjamos ar kitaip disponuojamos produkcijos (nusikaltimo dalyko) kiekis, kokios tai rūšies produkcija (mišiniai, skiediniai, koncentratai ar kt.), ar ji cirkuliuoja civilinėje apyvartoje (kad ir juodojoje rinkoje) ir ar turi atitinkamą kainą (kasacinės nutartys Nr. 2K-456/2007, 2K-7-217/2007, kt.). Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius neginčija žinojęs, ką veža ir kokį kiekį, neneigia, kad veža perduoti tretiesiems asmenims, kurie už tai atsiskaitys. Kas bus jį pasitiksiantys asmenys reikšmės neturi. Prokuroro nuomone, to pakanka pareiškėjo tyčios turiniui atskleisti ir teisingoms išvadoms padaryti apie nusikalstamus ketinimus, nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančius elementus, turinčius reikšmės juridiniam vertinimui ir baudžiamojo įstatymo taikymui. Jo nuomone, ginčijami teismų sprendimai pagrįstumo ir teisėtumo aspektais parenkant veikos kvalifikaciją nėra klaidingi, esminių procesinių normų pažeidimų vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 3–5 dalys, 301 straipsnis) ir surašant bei priimant sprendimus (BPK 302–307 straipsniai, 324, 326. ir 331 straipsniai) nepadaryta.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį
BK 201 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šios nusikalstamos veikos rūšinis objektas yra Lietuvos ekonomika ir įstatymais įtvirtinta verslo tvarka, todėl veikos kvalifikavimui svarbios aplinkybės yra nusikalstamos veikos mąstas, tikslas.
Baudžiamosios bylos proceso metu nustatyta, jog 2010 m. gegužės 25 d., apie 14 val., G. V. buvo sulaikytas Šilutėje neteisėtai gabenantis R. P. priklausančiu automobiliu „Audi 100“ 300 l naminės degtinės, kurios etilo alkoholio koncentracija – 84 proc. Šių aplinkybių neginčija ir nuteistasis G. V., tačiau prašo veiką perkvalifikuoti į to paties straipsnio 3 dalį, nes tvirtina, jog neturėjo tikslo realizuoti etilo alkoholio. Šis prašymas nepagrįstas. Kasaciniame skunde neteisingai aiškinama BK 201 straipsnio 2 dalies sąvoka „turėdamas tikslą realizuoti“. Kasatorius nurodo, jog neteisėtą krovinį gabeno paprašytas nepažįstamų asmenų, kurie pažadėjo atvykus į paskirties vietą sumokėti už atgabenimą, todėl mano, jog jo veikoje nėra tikslo realizuoti. Toks BK 201 straipsnio 2 dalies sudėties požymių aiškinimas yra neteisingas. G. V. šį etilo alkoholio krovinį gabeno ne savo reikmėms, o kitiems asmenims ir suprato, jog toks didelis kiekis stipraus etilo alkoholio yra skirtas ne asmeniniam naudojimui, o realizavimui. Šią išvadą patvirtina tai, kad G. V. anksčiau ne kartą yra teistas už panašias veikas, paskutinį kartą pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, todėl gerai supranta tokio alkoholio kiekio panaudojimo tikslus. Ankstesni G. V. teistumai yra ne tik nuteistąjį apibūdinanti medžiaga, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet ir objektyvi aplinkybė, sudaranti pagrindą atskleisti jo padarytos veikos subjektyviuosius požymius ir tyčios turinį. Nors byloje nepaneigta nuteistojo versija, jog neteisėtą krovinį jis gabeno kitų asmenų prašymu, veikos kvalifikavimui šiuo atveju neturi reikšmės, kam priklausė šis krovinys ir kas konkrečiai užsiims šio etilo alkoholio realizavimu. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nuosprendis surašytas remiantis reikalavimais, numatytais BPK 301, 304, 305 ir 307 straipsniuose. Teismas pagrindė nuosprendį bylos proceso metu teisme išnagrinėtais įrodymais, išdėstė argumentus ir išvadas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, bei motyvus, kuriais remiantis atmeta nuteistojo teiginius. Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo G. V. kasacinį skundą atmesti.