Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-166/2014

Teisėja Nijolė Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00623-2013-9

2014 m. spalio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 3 (trims) metams laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinė bausmė M. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime-suėmime nuo 2014-02-10 iki 2014-02-11.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2013-12-20, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro neužrakintas duris įsibrovė į lauko virtuvėlę, priklausančią R. L., esančią (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., iš kur pagrobė N. B. priklausantį 481 litų vertės televizorių LED TV STAR 19R+.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kaip galima suprasti iš prieštaringo nuteistojo M. M. apeliacinio skundo jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sumažinti. Tačiau kartu tuo pačiu apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. nurodo, jog prisipažinti jam liepė pareigūnai ir, kad jis pas R. L. nebuvo. Tačiau tokią nuteistojo M. M. poziciją kolegija vertina, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo M. M. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, daro išvadą, jog nuteistojo M. M. kaltė neginčijamai įrodyta paties M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinėjant teisme duotais parodymais, 2014-01-16 atviru prisipažinimu, liudytojų R. L., N. R., M. M. parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino pagrobęs televizorių ir išsamiai parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaip jis užėjo pas pažįstamą R. L., pagrobė televizorių, kurį vėliau už 80 Lt prie parduotuvės „Iki“ pardavė. Parodymų patikrinimo vietoje M. M. parodė vietą iš kur jis paėmė televizorių bei nurodė įvykdyto nusikaltimo aplinkybes. Liudytojas R. L. parodė, kad matė, kaip M. M. ėjo link jo namo, po ko pasigedo sugyventinės dukrai priklausančio televizoriaus. Taip pat liudytojas R. L. parodė, kad buvo sutikęs M. M. ir nors jis vengė prisipažinti pavogęs televizorių, tačiau sakė, kad žalą atlygins pinigais arba kitu televizoriumi. Liudytojas M. M. parodė, kad prie parduotuvės „Iki“ prie jo priėjo M. M. ir pasiūlė pirkti televizorių, kurį pastarasis už 80 litų nusipirko. Nors nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde pradėjo ginčyti savo kaltę, teigdamas, jog pas R. L. nebuvo, tačiau tokią jo versiją paneigia byloje nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės. Vis tik aukštesnės instancijos teismui byloje nustatytų faktinių duomenų analizė, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia suformuoti vidiniam įsitikinimui dėl M. M. kaltumo, tai yra, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d, o pateikiamą apelianto versiją, jog jis pas E. L. nebuvo ir neva televizoriaus nevogė, vertinti kaip nepagrįstą ir paneigtą tiek jo paties parodymais, tiek byloje esančiais objektyviais duomenimis. Pastebėtina ir tai, jog pats nuteistasis M. M. R. L. teigė, jog žalą jis atlygins pinigais ar kitu televizoriumi, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtent jis televizorių iš R. L. ir pavogė. Apelianto nurodyti argumentai, jog pareigūnai neapklausė žmonių su kuriais jis išgėrinėjo ar duodavo jam pinigų, nepaneigtų jo kaltės. Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl M. M. kaltumo nėra, todėl kolegija daro išvadą, jog nuteistojo M. M. kaltė dėl televizoriaus vagystės įrodyta, kvalifikacija teisinga.

Taip pat nuteistasis M. M. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis M. M. ir ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę už M. M. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – M. M. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. M. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nors nusikaltimu padaryta žala atlyginta, tačiau M. M. praeityje eilę kartų teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežta, dar mažinti paskirtos bausmė – nėra pagrindo.

Be to nuteistasis M. M. prašo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas.

Pagal BK 50 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Pagal BVK 83 str. 1 d. kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, tai reglamentuojančias įstatymo nuostatas, sprendė, kad M. M. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo keliami klausimai dėl bausmės atlikimo konkrečioje vietoje nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Pastebėtina ir tai, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje 4 puslapyje nurodyta, jog kaltinamojo M. M. veika įrodyta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d., tačiau tai ši klaida vertinama, kaip spausdinimo apsirikimo ir esmės nekeičia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, dėl nuteistojo M. M. kaltės, veika, pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, bausmė paskirta tinkama, adekvati M. M. padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra per griežta. Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str. bei kitų įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.