Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad atvažiavo Savanorių pr. nuo Geležinio Vilko g., ties Basanavičiaus g. sustojo, praleido nuo Aklųjų kombinato atvažiuojantį automobilį. Priešpriešine eismo juosta dideliu greičiu atlėkė vienas motociklas, aplenkė, grįžo į II eismo juostą. Kadangi automobiliai buvo toli, todėl jis pradėjo sukti į Basanavičiaus g. Staiga į automobilį trenkėsi motociklas. Motociklo šviesos švietė į viršų, todėl mano, kad motociklas turėjo važiuoti ant vieno rato. Kai pradėjo sukti į Basanavičiaus g., automobilis buvo gal 60 m. atstumu nuo jo. Daugiau automobilių gatvėje nebuvo. Tai buvo apie 23 val. manevrą pradėjo daryti tik įvertinęs situaciją, kad automobilis buvo pakankamai toli. Motociklas išvažiavo iš už automobilio. Motociklą, kuris lenkė iš I juostos, jis puikiai matė. Pajuto smūgį į automobilio šoną. Automobilis pavažiavo dar 5-6 metrus. Per raciją pranešė, kad dispečerė iškviestų medikus ir policiją. Motociklininkas iš karto nebuvo žuvęs. Tyrėjas jam paaiškino, kad žuvusysis neturi artimųjų, todėl su žuvusiojo artimaisiais nebendravo. Tik teismo posėdyje pirmą kartą pamatė nukentėjusiąją. Po pirmojo teismo posėdžio jis nuėjo atsiprašyti nukentėjusiosios. Toje vietoje yra dviguba ašinė juosta. Jis jos nekirto, tik prie jos sustojo. Kai pradėjo sukti į Basanavičiaus g., buvo III juostoje. Tik įsukus į sankryžą įvyko avarija. 35 metus vairuoja automobilius. Pajutęs smūgį, negalėjo iš karto sustabdyti automobilio, nes jo koja nukrito nuo pedalo. Sustojo prie Basanavičiaus – Savanorių pr. sankryžos kampo, t.y. už 4-5 metrų nuo susidūrimo vietos. Neigiamai vertina šį įvykį. Jis nematė šviesų, nematė motociklo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį supažindinus su Specialisto išvados 7 lapo 3,4 paveikslais, jis parodė, kad ten neteisingai pavaizduota, kad jis kirto dvigubą ištisinę juostą. Mano, kad pati Specialisto išvada yra teisinga, tik neteisingai nubraižyta, jog kirto ištisinę juostą. Mano, kad pažeidė KET, nes nepraleido motociklo, tačiau jo nematė. Jis nežino, ką matė tuo metu važiavę keleiviai. Įvykio metu buvo blaivus. Jo medicininė pažyma buvo galiojanti. Akiniai jam reikalingi tik skaitymui. Tamsoje mato gerai. Su civiliniu ieškiniu yra susipažinęs. Iš dalies su juo sutinka. Nurodė, kad galėtų atlyginti civilinį ieškinį dalimis.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2001 m. neteko savo dukters, todėl žuvusysis M. G. jai tapo kaip sūnus. Jis yra jos sesers vaikas. Seseriai buvo apribotos motinystės teisės, ji – suparalyžuota, išgerianti, todėl ji su mama prižiūrėjo M.. Kai ji neteko dukters, M. atėjo pas ją gyventi. Jie gyveno dviese. Kai jis pamatė, kad ji pradėjo atsigauti, sakė, kad ji turi turėti asmeninį gyvenimą, todėl išsikraustė gyventi pas močiutę, kurios namas yra prieš jos namą. M. buvo labai gabus, jis baigė kolegiją, po to Danijos universitete įgijo informatikos inžinieriaus magistro laipsnį. Jo studijos buvo nemokamos. Ji siųsdavo pinigus jam pragyvenimui. Prieš 3-4 metus jis rimtai pradėjo domėtis motociklais. Dar vaikystėje jis domėjosi jais. Iš pradžių susiremontavo motociklą „Iž“, po to jau šį, kurį turėjo avarijos metu. M. uždirbdavo po 6000-10000 Lt per mėnesį. Jis jai padėdavo. Iki dabar jo firma neranda tokio specialisto. Jis dirbo užsienio kompanijoje. Ten galioja tarpusavio susitarimas dėl užmokesčio už darbą. Ji kūrė internetines svetaines. Ji prašė pažymos apie M. uždarbį, tačiau jai nurodė, kad ten buvo susitarimas. M. močiutė gyvena Ukmergės g. Ji prarado jau du savo anūkus. Ji pati save apsitarnauja. Nežino kur yra M. tėvas. Jie jo net nepažinojo. Sesers pavardė – G.. G. nebuvo jo tėvas, jis tik pavardę davė. Ji gyvena pas mamą, kartais išvyksta pas sugyventinį į Molėtus. Ji yra alkoholikė. Turi jos įgaliojimą gauti išmokas už civilinį ieškinį. Savo mamos įgaliojimo atstovauti jos interesus teisme neturi. Kol baigė mokyklą M. gyveno ir pas ją, ir pas močiutę, kai pradėjo dirbti – daugiau gyveno pas ją. Jau 8-9 metus gyvena sodų bendrijoje. M. daugiau laiko gyveno pas ją. Jie kartu su M. pirko motociklininko rūbus, jis mokėjo už juos. Sumas (ir už rūbus) pateikė draudimo bendrovei, bet ji laukia teismo sprendimo. Įvykio dieną M. išvažiavo iš garažo. Ji plovė savo ir jo mašinas. Jis kiekvieną vakarą išvažiuodavo su draugais susitikti. Ji nuėjo miegoti. Kai ryte prabudo, pagalvojo, kad nesuskambėjo garažo vartai. Ji pradėjo skambinti M. į abu jo telefonus. 6.30 val. pradėjo kažkas skambinti į duris, pamatė greitąją. Atidarius pamatė visus M. draugus. Kadangi ji buvo po infarkto, jo draugai iš karto atvyko su greitąja. Netiki, kad jis galėjo važiuoti ant vieno rato. Jis važiuodavo atsargiai. Mano, kad buvo gal ne du, o daugiau motociklininkų tą vakarą. Negali pasakyti, kas buvo kartu su M.. Vienas draugas pasakė, kad jie nuvažiavo greičiau, o jis buvo kaip lėtapėdis. Draugai nuvažiavo iki „Macdonaldo“, tačiau jo nesulaukė. Jie buvo nustebę kaltinamojo šaltakraujiškumu. Jis su ja susisiekęs nebuvo. Jį pirmą kartą pamatė teisme. Palaiko civilinį ieškinį. Ji gauna nedidelę pensiją. Civilinis ieškinys yra dėl to, kad M. būtų buvęs jo ramstis. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinimai baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 124-126). Pagarsinus juos, nukentėjusioji nurodė, kad ji negavo nei cento iš draudimo bendrovės, nes jie laukia teismo sprendimo. Civilinį ieškinį reiškia nuo savęs ir nuo močiutės. Negali ji dalyvauti posėdyje.

Liudytojas N. T. parodė, kad 2012-08-28 važiavo namo taksi automobiliu su drauge. Jis sėdėjo priekyje, o ji – gale. Vyko iš Geležinio Vilko gatvės link Basanavičiaus alėjos. Sukant iš Savanorių pr. į Basanavičiaus alėją, į automobilį atsitrenkė motociklas. Sukdamas taksi vairuotojas vieną motociklininką praleido. Priekyje matėsi šviesos, bet nebuvo įtarimo, kad sukant jų automobilį, tai transporto priemonei ši užstos kelią. Nesimatė, ar atvažiuoja motociklas, ar automobilis. Atrodė, kad pakankamai toli tos šviesos. Pradėjus manevrą, jis pamatė motociklą ir pagalvojo, ar spės motociklas pravažiuoti, ar ne. Jie stovėjo III juostoje. Motociklas važiavo priešpriešine eismo juosta. Mano, kad tokioje situacijoje ir pats būtų sukęs. Nežino kuria eismo juosta važiavo motociklininkas. Motociklas atsitrenkė į galinę automobilio dalį. Atrodo, kad motociklas viršijo greitį. Sukant, iš priekio toli matėsi daug šviesų. Motociklas greitai artėjo. Matė motociklą jau sukantis. Įvykio metu buvo blaivus, vyko iš brolio. Virš 10 metų vairuoja automobilį. Pirmas motociklas tikrai viršijo greitį. Greičio nustatyti negali. Mano, kad sudėtinga vertinti greitį, kai objektas juda tiesiai į jį. Neatkreipė dėmesio, kuria eismo juosta jie važiavo. Nežino, ar vairuotojas rikiavosi į III eismo juostą, ar ja važiavo. Prieš sukant, jie buvo sustoję, praleido vieną motociklą. Iš vietos pajudėjo normaliu greičiu. Jei jų automobilis nebūtų sudaręs motociklininkui kliūties, jis nebūtų nugriuvęs.

Liudytoja A. Č. parodė, kad 2012-08-28 apie 22.30 val. atvažiavo automobiliu į „Topo centrro“ automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilį pastačiau taip, kad matyčiau gatvę. Mašinos durys buvo praviros. Besėdėdama stebėjau gatvę. Gatvė gerai matėsi. Iš dešinės pusės pamatė atvažiuojantį taksi automobilį. Jis atvažiavo ne nuo centro. Matė, kaip pradėjo sukti į kairę. Pamatė, kad važiuoja motociklas. Jis atsitrenkė į taksi automobilį. Trenksmas buvo nestiprus. Motociklo vairuotojas nukrito ant žemės. Pagalvojo, ko jis nesikelia. Motociklas važiavo III eismo juosta. Į automobilį jis atsitrenkė priekiu, ties automobilio viduriu. Kai suvokė, kad tai yra eismo įvykis, nubėgo prie motociklo. Taksi automobilis pariedėjo į šalutinį kelią ir sustojo. Iškvietė medikus. Motociklininko greitis buvo gal 60 km/h. Ji paties motociklo važiavimo nematė. Motociklą pamatė, kai jis buvo 3-5 m. atstumo nuo automobilio. Motociklas važiavo ant dviejų ratų. Gatvėje automobilių daugiau nebuvo, paskui motociklą nevažiavo joks automobilis. Prieš tą motociklą, dar vieno pravažiuojančio motociklo nematė. Negirdėjo motociklo stabdymo garso. Ji pati automobilį vairuoja seniai. Mano, kad motociklo vairuotojas negalėjo išvengti įvykio – takso automobilis jau atlikinėjo manevrą. Susidūrimas įvykio III eismo juostoje. Automobilio vairuotojas sudarė kliūtį. Žuvusiojo nepažįsta. Mano, kad vairuotojas turėjo pakankamai laiko pamatyti motociklą ir posūkio nedaryti, arba jį daryti greičiau. Vairuotojas sakė, kad nepastebėjo motociklo. Buvo privažiavęs baltas motociklas, kurio vairuotojas apsirengęs baltai. To motociklo valstybinio numerio neįsidėmėjo.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2012-08-28 važiavo taksi automobiliu nuo Geležinio Vilko gatvės su N. T.. Sėdėjo ant galinės sėdynės. Į kelią nesižvalgė. Privažiavo prie posūkio į Basanavičiaus alėją, pamatė autotransporto priemonės artėjančias šviesas, kurios buvo už šviesoforo. Taksi vairuotojas sustojo. Jai sakė, kad jis praleido motociklą, nors ji ir nematė. Po to pradėjo sukti į kairę. Tada pamatė artėjantį motociklą. Nematė, ar motociklas važiavo ant vieno rato. Matė motociklo šviesas. Negali pasakyti kokiu greičiu važiavo motociklas. Motociklą pamatė prieš susidūrimą, kai jis jau buvo pravažiavęs „Topocentro“ šviesoforą. Tiksliai visko neatsimena. Nepamena, kurioje juostoje buvo susidūrimas. Nepamena, ar takso automobilis po įvykio sustojo. Parodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą jau 4 metus, tačiau nevairuoja. Kai taksi automobilis padarė manevrą, pamatė motociklą ir pagalvojo, ar jis pravažiuos, ar ne.

Liudytojas J. M. parodė, kad 2012-08-28 rinko vežimus „Maximos“ aikštelėje. Pamatė, kad Savanorių pr. link „Kauno“ kino teatro ant vieno rato važiavo motociklas. Po to išgirdo „bumt“ ir pamatė, kad guli motociklininkas. Paties susidūrimo nematė. Matė, kad motociklininkas bandė pakelti motociklą ant vieno rato. Prieš jį girdėjo pravažiuojant vieną ar du motociklus. Mano, kad ant vieno rato motociklo normaliu greičiu važiuojant nepakelsi – turi važiuoti dideliu greičiu. Motociklininko rūbų spalvos nepasakys. Atkreipė dėmesį, atsisuko, nes „užriaumojo“ motociklas, todėl pasižiūrėjo kas vyksta. Pakėlęs motociklą, motociklininkas nuvažiavo. Jis paėjo gal 10 metrų ir išgirdo trenksmą. Dirba nuo 11 iki 23 val. „Hyper Maximoje“, ankščiau iš darbo neišleidžia. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pagarsino Maxima LT, UAB raštą, kuriame nurodyta, kad J. M. (gim. 1946-04-08) nuo 2010-08-15 dirba MAXIMA LT, UAB parduotuvėje Hyper Mašima (Savanorių pr. 255, Kaunas) vežimėlių surinkėju pagal suminę darbo laiko apskaitą. Darbuotojas 2012-08-28 pagal darbo grafiką X866 parduotuvėje Hyper Maxima (Savanorių pr. 255, Kaunas) dirbo nuo 9.00-21.00 val. vežimėlių surinkėju (1 t., b.l. 63). Pagarsinus šį raštą, liudytojas nurodė, kad šis dokumentas suklastotas, neteisingas. Jis apsaugininkams pasakė, kad įvyko avarija. Vienas ar keli jų nuėjo pažiūrėti. Kitą dieną jie jam pasakė, kad jo duomenis padiktavo policijai. Iš matymo gali pasakyti, kurie apsaugos darbuotojai tą vakarą dirbo, jų pavardžių nežino. Patvirtino, kad motociklininkas motociklą pakėlė ant vieno rato, o ar važiavo toliau pakeltu ratu, jis nežino. Turi motociklo vairavimo pažymėjimą. Tiksliai nežino, kokiu greičiu važiuojant galima pakelti motociklą ant vieno rato. Asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, „bonkos“ nėra kartu gėrę. Iš matymo jį žino, kaip ir kitus buvusius taksistus. Jis norėjo paskambinti Smailiui ir paklausti kas įvyko. Operatorės prašė, kad duotų jo telefono numerį, bet nedavė. Mano, kad tik tas pats motociklas turėjo atsitrenkti, kurio buvo pakeltas ratas. Negali tiksliai patvirtinti, kad būtent tas pats. Kai S. jam paskambino, jis pasakė, kad nematė iš kur atsirado motociklas, nematė šviesų. Nebuvo jokios kalbos apie tai, ką jis matė. Nežinojo, kad tai bus nagrinėjama teisme. Neprašė S., kad jis paliudytų teisme.

Liudytojas E. P. parodė, kad jei ir yra vaizdo įrašas, tai jis turi būti byloje. Vaizdo įrašas turėjo būti gautas iš patrulių rinktinės. Nepamena, kad kaltinamajam būtų minėjęs apie vaizdo įrašą. Jei įrašas buvo gautas, tai turėjo būti jo tarnybinis pranešimas. Nepamena, ar kreipėsi į HyperMaxima dėl vaizdo įrašo gavimo. Nepamena, ar motociklo spidometras išlikęs. Jam reikia pasižiūrėti dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui buvo pateikta apžiūrai: Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (1 t., b.l. 10-11), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (1 t., b.l. 14), automobilio Mercedes Benz 300 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 33-40), motociklo Yamaha YZF-R1 apžiūros protokolas (1 t., b.l. 41-46). Apžiūrėjus šiuos dokumentus liudytojas nurodė, kad Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą pildė ne jis. Kiek pamena, spidometro įvykio vietoje nebuvo. Į įvykio vietą buvo privažiavę kiti motociklistai. Jis kalbėjo su patruliais. Jie apklausinėjo liudytojus ir pateikė jam duomenis. Mano, kad jei būtų buvę vaizdo įrašai, tai jie būtų buvę prijungti prie bylos. Jis tik pradėjo ikiteisminį tyrimą, jo nebaigė. Nepamena, ar rinko motociklo detales. Jas surenka gaisrininkai. Būna, kad ir jis padeda. Galėjo būti taip, kad jis aprašė ne visas surinktas detales. Jei yra labai daug mažų detalių, tai pažymi tik jų epicentrą. Atskirai kiekvieno stikliuko neaprašinėja. Nežino, kodėl ugniagesiai neatliko savo darbo ir nesutvarkė įvykio vietos. Į įvykio vietą vyksta operatyvinė grupė – budinčiosios dalies eismo įvykių registravimo specialistas ir tyrėjas. Tyrėjas sprendžia, kurie duomenys yra reikšmingi. Mano, kad jam užtenka kvalifikacijos.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012-08-28 vakare dirbo HyperMaxima apsaugos darbuotoju. Apsaugos darbuotojai prižiūri tvarką parduotuvėje ir jos teritorijoje. Po darbo apie 22.50 val. ėjo namo. Tuo metu lyg tai dirbo J. M.. Neatkreipė dėmesio. Jis jam nieko nesakė. Šiaip jis dirba iki pat galo – iki 23 val. surenka vežimėlius. Nežino, ar vežimėlių surinkėjai dirba viršvalandžius. Eidamas po darbo pamatė, kad Savanorių pr. įvyko eismo įvykis, ten buvo daug žmonių. Nematė, kad būtų važiavę motociklai. Bendradarbiai nebėgo pažiūrėti įvykio. J. M. dirba pas juos. Jie atsukę žiūrėjo vaizdo įrašus ir matė, kad važinėjo motociklai. Filmuotas vaizdas kiek „užkabina“ ir Savanorių pr. Kiek matė vaizdo įraše, motociklai labai greitai važiavo. Į laiką nekreipė dėmesio. Įraše matė, kad važiavo keturi motociklai. Po to daugiau motociklų nesimatė. Vaizdo įrašą žiūrėjo vakare. Kadangi Edgaras dirbo naktį, jis ir pats žiūrėjo. Įvykio vietos kamera nefiksuoja. Negali pasakyti, ar motociklai buvo su šviesom. Vaizdo įrašą peržiūrėjo tik apsaugos darbuotojai. Kitą dieną su kolega kalbėjo apie šį įvykį. Jis eidamas pro šalį iš policijos pareigūnų sužinojo, kad įvykio metu žuvo žmogus.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 m. dirbo HyperMaximoje apsaugos darbuotoju. 2012-08-28 jam buvo eilinė darbo diena. Jo funkcijos – saugoti viešėją tvarką, prižiūrėti tvarką parduotuvėje ir panašiai. Jei reikia, jie gali išeiti iš pastato į lauką. 2012-08-28 buvo avarija. Jie įvykio nematė, tik matė, kad jau buvo atvykusios spec.tarnybos. J. M. yra HyperMaxima darbuotojas. Tą dieną jis dirbo iki 23 val. Jis surinkinėja vežimėlius ir patalpoje, ir stovėjimo aikštelėje. Jam sakė bendradarbiai, kad buvo įvykis, kurio metu susidūrė taksi ir motociklas. Sakė, kad „vežimėlininkas“ matė įvykį. Po įvykio J. M. dar buvo atėjęs, nes darbuotojai baigę darbą turi atsižymėti, bet jis nieko nesakė apie įvykį. Tą dieną jis buvo pastatyto viduje, lauke nebuvo. Vaizdo kameros tos sankryžos, kur buvo eismo įvykis, nefilmuoja. Žiūrėjo vaizdo įrašus, bet įvykio nesimatė. Motociklistai važiavo nuo Taikos prospekto Savanorių prospektu link Muravos g. Negali pasakyti kiek motociklistų važiavo. Nežino kokiu greičiu ir jie važiavo. Vaizdo įrašo nebus – jie saugomi iki mėnesio laiko.

Specialistas V. M. parodė, kad atliko 2013-08-26 Specialisto išvadą MV 2013-48 dėl eismo įvykio tyrimo. Buvo nustatytas greitis, kuriuo važiavo motociklas, vertinami abiejų įvykio dalyvių veiksmai. Buvo nustatyta, kad motociklininkas viršijo greitį – važiavo ne mažesniu kaip 86 km/h greičiu. Jei jis būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai susidūrimas nebūtų įvykęs, t.y. automobilio vairuotojas nebūtų sudaręs kliūties. Yra metodikos, kurios leidžia įvertinti, kad motociklas judėjo per greitai. Automobilio vairuotojas turėjo susilaikyti nuo sukimo. Tik esant geram matomumui, automobilio vairuotojas galėjo įvertinti, kad motociklas viršija greitį. Automobilio vairuotojas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklės, suko į kairę ir nepraleido motociklo. Jei pažeisdamas Kelių eismo taisyklės automobilio vairuotojas nebūtų sudaręs kliūties motociklininkui, nebūtų įvykęs susidūrimas. Pagal bylos medžiagą vienareikšmiškai teigti, kad automobilio vairuotojas kirto dvigubą juostą, teigti negalima. Jei jis kirto dvigubą juostą, tada buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Specialistas nurodė, kad išvados 5 lape, 2 pavyzdyje yra pavaizduotas mastelinis brėžinys. Dvigubas ištisines linijas pažymėjo be atmenų taip, kaip jos pavaizduotos įvykio vietos schemoje. Sukant į kairę, automobilio vairuotojas suko prieš 86 km/h greičiu atvažiuojantį motociklą. Automobilis galėjo išvystyti 20-22 km/h greitį. Šį greitį nustatė pagal įprastinę pagreičio reikšmę – įvertino greitį nuo pajudėjimo iki partrenkimo. Kad tokiu greičiu automobilis judėjo, buvo įvertinta pagal vidutinį automobilio greitėjimą. Automobilis gali išvystyti ir didesnį greitį. Automobilyje buvo keleiviai, todėl vairuotojas „nerovė iš vietos“. Matydamas, atvažiuojančią autotransporto priemonę, automobilio vairuotojas turėjo praleisti priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę. Vairuotojas turi įvertinti visą situaciją ir nesudaryti kliūties. Išvystyti 50 km/h greitį neįmanoma per tokią trumpą laiko atkarpą. Gal automobilio greitis galėjo būti 30 km/h. Šis greitis neturi tiesioginio priežastinio ryšio su įvykiu. Automobilio vairuotojas važiavo įprastu greičiu. Mano, kad motociklo vairuotojas elgėsi neatsargiai, ne pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems. Vairuotojas negalėjo įvertinti, kad motociklas važiuoja ženkliai viršijant greitį. Manevrą galima daryti tada, kai matai, kad nesukliudysi kitiems eismo dalyviams. Jei nebūtų automobilis sukęs į kairę, motociklas būtų pravažiavęs. Nevertino tokio dalyko, kad motociklas važiavo ant vieno rato. Jis išvadoje tik rašė tai, kad jei motociklas važiavo ant vieno rato, tai žibintas galėjo šviesti į viršų ir motociklo nesimatė. Galimai automobilio vairuotojas galėjo nematyti motociklo. „Geras matomumas“ reiškia, kad yra dienos metas ar kai kelias gerai apšviestas. Motociklo vairuotojas sureagavo stabdymui likus 2.5 s iki susidūrimo. Jo išvada kardinaliai nesiskiria nuo LTEC išvados. LTEC ekspertas nenagrinėjo situacijos, kas būtų buvę, jei motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu. Eksperto išvada tada būtų kitokia. Tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai. Mano, kad jis visapusiškai atliko tyrimą. Eismo įvykio dalyviai privalo laikytis būtino atsargumo. 86 km/h greitis nustatytas pagal tai, koks motociklo greitis buvo atsitrenkimo metu. Galima atsakyti į klausimą, per kokį atstumą galima įsibėgėti iki to greičio. Autotransporto priemonės technikiniuose duomenyse nurodomas maksimalus transporto priemonės greitis, todėl nesunku paskaičiuoti, per kokį atstumą galima pasiekti tam tikrą greitį. Pats gamintojas nurodo, kaip maksimaliai galima įsibėgėti. Automobilio stabdymo pėdsakų nėra užfiksuota. Neįmanoma nustatyti, ar buvo pagreitėjimas prieš susidūrimą. Keleivių parodymai subjektyvūs. Jų vertinti negali.

Ekspertas V. V. parodė, kad atkurti visas įvykio aplinkybes reikalinga tam, kad atsakyti į pateiktą tyrėjo klausimą. Pagrindinė eksperto užduotis – atkuri pilną eismo įvykio eigą. Pats tyrimas ir yra įvykio eiga. EES- tai kinetinė energija, kurią turėjo nueiti motociklas, kad sugadintų automobilį. Ekspertai turi katalogus. Jame žiūri kokios deformacijos buvo padarytos. Automobilio neapžiūrėjo, vadovavosi tik nuotraukomis. Ekspertai neapžiūri automobilių. Jei suki į kairę, tai sudarai kliūtį. Jei motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, tai jis galėjo išvengti įvykio. Bet šiuo atveju automobilio vairuotojas nedavė kelio motociklui. Priežastinis ryšys – tai, kad motociklo vairuotojas viršijo greitį, bet automobilio vairuotojas nedavė kelio motociklui. Automobilio vairuotojas darė labai staigų manevrą. Tai, kad automobilis pajudėjo iš vietos, prieštarauja vairuotojo veiksmams. Iki sankirtos būdamas 10-15 metrų, automobilio vairuotojas jau pradėjo daryti manevrą. Už kito eksperto parašytus žodžius atsakyti negali. Jis nustatė motociklo greitį – 77 km/h. Greitį nustatė remiantis motociklo paliktais pėdsakais. Jei taksi vairuotojas būtų laikęsis visų Kelių eismo taisyklių, eismo įvykis nebūtų įvykęs. R. S. „pjovė kampą“. Ekspertai gauna tokią schemą, kokią jiems pateikia. Tokiu kampu padarytos deformacijos, kad automobilis turėjo stovėti taip, kaip nubraižyta plane. Kai motociklas trenkėsi, motociklininkas nuo motociklo atsiskyrė, ko pasėkoje tiek motociklas, tiek motociklininkas trenkėsi į skirtingas automobilio dalis. Automobilio pasisukimo kampas nustatytas iš objektyvių duomenų. Susidūrimo momentu automobilio ratai jau apie 2 metrus buvo ištisinėje dviguboje juostoje.

Iš eismo įvykio vietos protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukomis, matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-08-28 apie 22.50 val., Kaune, Savanorių pr. ir Jono Basanavičiaus al. sankryžoje. (1 t., b.l. 3-4,5, 6-9).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio Mercedes Benz 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė būklė po eismo įvykio. (1 t., b.l. 10-11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo matyti motociklo Yamaha YZF-R1, valstybinis numeris 815TV techninė būklė po eismo įvykio. (1 t., b.l. 16-17).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M831/12(02) matyti, kad M. G. padaryti abipusiai netiesioginiai viršutinių šonkaulių, dešinio raktikaulio, krūtinkaulio lūžiai, suspaustinai stuburo kaklinės ir krūtininės dalių lūžiai, dešinės blauzdos kaulų skeveldrinis lūžis, trauminiai širdaplėvės, širdies, plaučių, kepenų, blužnies plyšimai, galvos smegenų sukrėtimas, mirtis ištiko nuo ūmaus vidinio nukraujavimo praktiškai iš karto po patirtų sužalojimų, tai patvirtina sužalojimų apimtis (1 t., b.l. 28-32).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2532(02) matyti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojo R. S. veiksmai-sukdamas į kairę, prieš tai kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“ ir su juo susidūrė,-techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (1 t., b.l. 51-55).

Iš 2012-09-04 Specialisto išvados Nr. T-A 8263/12(01) matyti, kad R. S. kraujyje, paimtame 2012-08-29 00.20 val. etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 83)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. S. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d., nes jis, vairuodamas transporto priemonę-taksi automobilį t.y. padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė kelių eismo taisykles, o būtent: sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė, tuo padarydamas motocikla vairavusiam M. G. sužalojimus, sukėlusius mirtį.

Pagal LR BK 281 str. 5 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Šiame įstatyme numatytą nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 5 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Kaltinamasis R. S. savo kaltės pilnai nepripažino, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės. Jis sustojo, atidžiai dairėsi, buvo įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Jokių kliūčių nematė, žinojo pagal artėjančias automobilio šviesas, kurios buvo gan toli, jog spės pasukti į kairę. Pajuto smūgį motociklui atsitrenkus į jo automobilį.

Analogiškai patvirtino kartu su kaltinamuoju automobilyje važiavę keleiviai N. T. ir E. J.. Šių liudytojų parodymus teismas laiko tendencingai nukreiptais, siekiant padėti kaltinamajam R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad šių liudytojų parodymai gali būti subjektyvūs, nurodė ir specialistas V. M.. Pažymėtina tik tai, kad šie liudytojai nurodė, kad tik R. S. pasukus, jie pamatė artėjantį motociklą ir pagalvojo, ar spės motociklas pravažiuoti, ar ne, o įvertinus tai, kad susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje, t.y. tik pradėjus daryti manevrą, laikytina, kad kaltinamasis R. S. privalėjo matyti atvažiuojantį motociklininką.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tiek automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas R. S., tiek motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas M. G.. Nukentėjusysis M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi mieste, kur leidžiamas maksimalus greitis 50 km/h, važiavo 77 km/h greičiu. Šis motociklo vairuotojo pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Kaltinamasis R. S. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ko jis ir neneigia, t.y., automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas neneigia, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 p. reikalavimus, tačiau tvirtina, kad jo pažeidimas nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Jei kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju abu kelių eismo dalyviai techniniu požiūriu pasielgė nepriimtinai, kas konstatuota specialistų išvadose. Tad būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2532 (12) konstatuota, kad jeigu motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas M. G. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tai reaguodamas motociklo stabdymui tuo pačiu momentu, kaip ir važiuodamas 77 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą iki susidūrimo vietos ir taip išvengti atsitrenkimo į automobilį „Mercedes Benz 300“, nes motociklo vairuotojas M. G., važiuodamas apie 77 km/h greičiu, savo motociklo stabdymui sureagavo, būdamas iki susidūrimo vietos 51,7 m atstumu, o motociklo, važiuojančio leistinu 50 km/h greičiu, sustabdymo kelias buvusioje eismo juostoje yra 32,0 m. Automobilis „Mercedes Benz 300“ po manevro užima padėtį, artimą nustatytai susidūrimo metu, kuomet iki kelių sankirtos likus 14,5 m atstumui, automobilis nuo dvigubos ištisinės linijos pradeda sukti į kairę apie 19,4 m išoriniu spinduliu, todėl galima teigti, kad automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas suko į kairę, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Jeigu automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojas R. S., sukdamas į kairę, būtų davęs kelią priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“ eismo įvykis nebūtų įvykęs. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz 300“ vairuotojo R. S. veiksmai – tai, kad sukdamas į kairę, prieš tai kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, nedavė kelio priešinga kryptimi trečia eismo juosta važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“ ir su juo susidūrė. Be kita ko, šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojo M. G. veiksmai – važiuodamas 77 km/h greičiu jis viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko prarado techninę galimybę sustabdyti motociklą iki automobilio ir taip išvengti eismo įvykio – techniniu požiūriu turėjo priežastini ryšį su eismo įvykio kilimu.

Bylą nagrinėjant teisme apklaustas ekspertas V. V. patvirtino savo išvadą. Be to, jis paaiškino, kad jei automobilio vairuotojas būtų laikęsis visų Kelių eismo taisyklių, autoįvykis nebūtų įvykęs.

Kaltinamasis R. S. yra kaltas ir baustinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo jaunas žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

1. laidojimo išlaidos - 7585,92 Lt (už laidojimo reikmenis bei rūbus; už žvakes, gėles, krepšelius, vainikus, salės papuošimus; už kremavimą, dokumentų parengimą, urną, už pietus lydintiesiems Kėdainiuose; už religinius patarnavimus; už šarvojimo salės nuomą; už leidimą laidoti; už duobkasių darbą; už nuotrauką, užrašą, įsiuvimą; už gedulingus pietus Kaune; už smuikininką bažnyčioje);

2.su kapų priežiūra susijusios išlaidos - 3342 Lt (už kurą kelionėms į kapines; už gėles, sutvarkant kapą po 4 savaičių iki šiol; už žvakes; už mišias po 4 savaičių; už mišias ir žvakes Šv. G. B., už kapo sutvarkymą);

3. su sugadintu motociklu susijusios išlaidos - 950 Lt (už motociklo saugojimą; už motociklo pervežimą ir tolimesnį saugojimą);