Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V.J. ir R.J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – T.J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų V.J. ir R.J. pareiškime suformuluoto reikalavimo atnaujinti įstatymo – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos vyro bei pareiškėjo tėvo V.J. mirties, priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė V.J., mirties įrašas Gyventojų registre atliktas (duomenys neskelbtini). Remiantis į bylą pateiktu santuokos liudijimu, palikėjas kartu su pareiškėja (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, taigi palikėjas mirė būdamas santuokoje. Būdamas santuokoje palikėjas kartu su pareiškėja susilaukė dviejų vaikų, t. y. sūnaus R.J. ir sūnaus T.J. (2024 m. spalio 30 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9916).

8. Po palikėjo mirties liko palikėjo ir V.J. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kuris palikėjui ir V.J. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

9. Byloje nustatyta, jog palikėjo mirties momentu ir šiuo metu pareiškėjai gyveno ir iki šiol gyvena JAV. Palikėjas V.J. su pareiškėja V.J. JAV susilaukė sūnaus T.J. (Gimimo liudijimo įrašas Nr. 165150). Palikėjas taip pat mirė būdamas JAV ((duomenys neskelbtini). Mirties įrašas Nr. 5337).

10. Remiantis pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, jog palikėjo mirties momentu paveldimo turto (Žemės sklypo) nuosavybės teisė nebuvo įregistruota Registrų centre.

11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4503-1094/2024, kuria atnaujino pareiškėjai V.J. terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1994 m. vasario 9 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu įgytas Žemės sklypas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu 2024 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuosavybės teisės pareiškėjai V.J. buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas. Minėta nutartimi teismas taip pat nustatė, jog pareiškėja V.J. Žemės sklypu nuo turto įsigijimo iki nutarties paskelbimo visą laiką naudojosi. Naudojimosi Žemės sklypu faktą patvirtina taip pat į bylą pateikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog V.J. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, naudojasi Žemės sklypu bei yra sumokėjusi bendrijos nario mokestį iki 2025 metų imtinai ir nėra skolinga bendrijai.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

12. Pareiškėjai V.J. ir R.J. prašo atnaujinti terminą palikimui po palikėjo V.J. (duomenys neskelbtini)mirties priimti.

13. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėja įstatymo nustatyto termino palikimui priimti ir trijų mėnesių terminą praleido dėl objektyvių priežasčių: 1) palikėjo mirties momentu paveldimo turto nuosavybės teisė nebuvo įregistruota Registrų centre, tik 2024 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4503-1094/2024 buvo leista pareiškėjai atnaujinti terminą įregistruoti 1994 m. vasario 9 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 2) palikėjo mirties momentu ir šiuo metu pareiškėjai gyveno ir iki šiol JAV; 3) pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo.

14. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

15. Nustatyta, jog V.J. mirė (duomenys neskelbtini)Palikėjas kartu su pareiškėja V.J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėja V.J. 1994 m. vasario 9 d. sudarė notarinę Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovu, kuria pareiškėjai buvo parduotas Žemės sklypas. Taigi Žemės sklypas priklauso pareiškėjai ir palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, todėl jiems nebuvo žinoma, kad yra būtina per įstatymų nustatytą terminą atlikti tam tikrus papildomus formalius veiksmus, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, taigi pareiškėjai nesuprato, kad atliko ne visus veiksmus, būtinus paveldėjimo bylai užvesti. Kadangi pareiškėja neįregistravo Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir 2024 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4503-1094/2024 atnaujino pareiškėjai V.J. terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1994 m. vasario 9 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2024 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuosavybės teisės pareiškėjai V.J. buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

16. Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktai).

18. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog palikėjo mirties momentu paveldimo turto nuosavybės teisė nebuvo įregistruota Registrų centre, tačiau pareiškėja V.J. ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tik 2024 m. gegužės 2 d. įregistravus nuosavybės teises atsirado galimybė paveldėti turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog atlikus teisinę registraciją, pareiškėjai, nevilkindami laiko, pradėjo tvarkyti dokumentus dėl Žemės sklypo paveldėjimo ir taip pat įregistravo palikėjo mirties faktą Gyventojų registre, mirties įrašas atliktas (duomenys neskelbtini), kadangi mirties faktas anksčiau nebuvo registruotas Gyventojų registre, todėl taip pat paveldėjimo procedūrų anksčiau nebuvo galima atlikti. Pažymėtina ir tai, jog įpėdinis T.J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo tenkinti pareiškėjų pareiškimą.

19. Akivaizdu, kad įstatymo nustatytas terminas, skaičiuojamas nuo V.J. mirties (duomenys neskelbtini) momento, jau buvo praėjęs, kas sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Be to, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta, jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-69/2020).

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai imasi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, į tai, jog pareiškėja V.J. 2024 m. gegužės 2 d. įregistravo Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre, į tai, jog (duomenys neskelbtini). buvo išduotas palikėjo mirties įrašas, į tai, jog pareiškėja rūpinasi Žemės sklypu, moka bendrijai mokesčius, į tai, jog palikimo priėmimo procesas buvo apsunkintas dėl pareiškėjų gyvenimo JAV bei dėl teisinių žinių stokos, tai pat į tai, jog byloje nėra oponuojančių asmenų, sprendžia, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymo – CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių – termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pareiškėjų V.J. ir R.J. prašymas tenkintinas ir terminas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V.J. mirties, atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų V.J. ir R.J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjai V.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjui R.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Skaičiuoti atnaujinto pareiškėjams V.J. ir R.J. 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po V.J. mirties, pradžią nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.