Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

2021-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-94-853/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
A15.-94-853/2021
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00025-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Andželika Butkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. A.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Adomas Jonauskas
Kategorijos

Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-94-853/2021 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00025-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 16.9.1; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.9.10 (S) (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

MažeikiaiTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. A., jo atstovui advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio pagal verslo liudijimą, turinčio neįgalumą (nustatytas 30 proc. darbingumas), administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2021 m. vasario 6 d. 8.24 val., Mažeikių m., Pavenčių g. 11 (X: 6242099.0; Y: 396615.0), vairuodamas krovininę transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1.29 promilių ± 1,7 %) girtumas, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo iš dešinės ir kliudė kitą stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Apgadinus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei padaryta 500 Eur žala. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 222 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. A. paaiškino, kad pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jog apgadino kitą automobilį, jog pasišalino iš įvykio vietos bei, kad jo automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Adomas Jonauskas teismo prašė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jog jo atstovaujamasis pripažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, nes žala bus atlyginta draudimo bendrovės, o po to iš jo atstovaujamojo išieškota suma, bei nusižengimus padarė neįgalus asmuo, kai nustatytas 30 proc. darbingumas. Atkreipė dėmesį į atstovaujamojo amžių, sveikatos būklę, nurodė, jog yra dirbantis ir mokantis mokesčius, nebaustas administracine tvarka, neteistas, turintis vairavimo stažą nuo 1989 m. ir neturėjęs eismo įvykių bei niekada nevairavęs būdamas neblaivus. Prašė teismo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones terminą bei atsižvelgus į tai, jog transporto priemonė yra atstovaujamojo ir jo šeimos pajamų ir darbo šaltinis, nekonfiskuoti automobilio. Prašė teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 415 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros vairavimą. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. 3000,00 Eur).

J. A. kaltė padarius administracinius nusižengimus yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodyti padaryti nusižengimai; tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos nusižengimų padarymo aplinkybės; bendra pranešimo registracijos informacija ROIK 0121000079323, kurioje užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo; nukentėjusios V. P. paaiškinimas, bei liudytojos D. J. nuotoliniu būdu (telefoninio pokalbio metu) duotais paaiškinimais; neblaivumo aktu bei asmens blaivumo testų rezultatais, iš kurių matyti, jog pirmu neblaivumo nustatymo rezultatu J. A. nustatytas 1.29 promilių girtumas; administracinio sulaikymo protokolu; Į sulaikymo patalpą uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu; sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo; sprendimu sustabdyti teisę, vairuoti transporto priemones; eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir pridedamomis foto lentelėmis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai; Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu; VĮ Regitra duomenų bazės informacija apie transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamo J. A. paaiškinimu, jog visiškai pripažįsta padaręs nusižengimus; duomenimis apie J. A. baustumą ir teistumą, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros vairavimą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimties iki keturiasdešimties eurų.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalis įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Šioje byloje nustatyta, kad J. A. padarė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Tai teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamasis bei medžiagos tyrimo metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja D. J., kuri paaiškino, jog matė, kaip vairuotojas sukėlė eismo įvykį, apie tai pasakė vairuotojui, o jis išlipęs iš savo automobilio ir pažiūrėjęs, tik pasakė, jog ne jis taip padarė, eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenis, transporto priemonių apgadinimai, taip pat tai, jog vairuotojas J. A. slėpė savo vairuotos transporto priemonės valstybinius numerius bei slėpėsi pats. Taip pat J. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo neblaivus tuo metu, vairavo transporto priemonę, nes jam reikėjo grįžti į namus.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažįsta padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei nusižengimus padarė neįgalus asmuo, turintis neįgalumą, kai nustatytas darbingumo lygis 30 proc. (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamojo atstovo nuomone dėl pripažinimo lengvinančia aplinkybe, jog administracinėn atsakomybėn traukiamasis savo noru atlygino nuostolius ir pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes byloje nėra duomenų, jog J. A. savo noru būtų atlyginęs nukentėjusiajai padarytą žalą. Sutiktina su aplinkybe, jog J. A. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė, tačiau ši aplinkybė niekaip negali būti pripažinta J. A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltininkas savo noru atlygina nuostolius ar pašalina padarytą žalą, konkrečiu atveju, tai J. A. nepadarė savo noru, todėl ir nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ANK 34 straipsnyje numatytas nuobaudos už administracinį nusižengimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (J. A. suvokė, jog padarė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (automobilis), tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už nusižengimus), asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. A. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir J. A. už nusižengimus skirtinos baudos, jų dydį nustatant straipsnių sankcijose numatytų šių nuobaudų minimumui.

Teismas mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. A. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017, 2021 m. vasario 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-51-361/2021 ir kt.).

J. A. padaryti nusižengimai (ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje) vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju J. A. nurodė, kad teisės vairuoti reikalingos dėl darbo, tikslu išlaikyti pajamų šaltinį. J. A. vykdo individualią veiklą įvairiuose objektuose (užsiima prekyba turguje ne maisto produktais), pats yra sergantis bei turintis neįgalumą, kai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, tačiau dirba ir moka mokesčius. Jis iš esmės teigiamai charakterizuojamas seniūnijos. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad J. A. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Iš administracinių nusižengimo registrų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. A. nei karto nėra baustas administracine tvarka, jis nėra teistas, kas rodo, kad jis laikosi visuotinai priimtų gyvenimų normų ir taisyklių ir nėra linkęs daryti pažeidimus. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog J. A. skirtina nuobauda šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui, nustatytas lengvas girtumo laipsnis bei jo asmenybei.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinus visa tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad J. A. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo nustatytam net ir minimaliam terminui yra neproporcinga jo padarytiems nusižengimams, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti J. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė. Teismas atkreipia dėmesį, jog nurodytos aplinkybės nepateisina J. A. teisei priešingo itin pavojingo poelgio, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai yra labiau atsitiktiniai, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidėjas piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis gali būti konfiskuotinas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal bylos duomenis, J. A. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, todėl atsižvelgiant į tai, jog J. A. anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, gailėjosi, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į nustatytą girtumo laipsnį, teismas sprendžia, jog už nusižengimą, numatytą 423 straipsnio 3 dalyje, netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę ir nekonfiskuoti teisės pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 ir 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

J. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d., be transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Išaiškinti J. A., kad paskirtą baudą turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 21128279029.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė