Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Vilniuje esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą šiame kelyje privalo atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą, dėl kelio sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų privalo atlyginti kelio savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę savininkui (valdytojui) taikytina be kaltės.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinda“ sutartimi įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o atsakovė – sumokėti už nurodytus darbus (Sutarties 1.1 punktas). Darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 3.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atliek ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent savivaldybei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas UAB „Grinda“ neperėjo, todėl ji nėra (duomenys neskelbtini) gatvės kelio valdytoja ir dėl šio kelio konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jo savininkė savivaldybė.

6. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.136-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo, kuriuo į 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį buvo įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, nustatantis, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant (...). Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyse valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Sutartimi ir susitarimu atsakovė perdavė trečiajam asmeniui Vilniaus miesto gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvę, valdyti visą sutarties galiojimo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 29 d.), todėl trečiasis asmuo turėjo visas galimybes daryti šioms gatvėms ūkinį bei fizinį poveikį, būtent trečiasis asmuo turėjo pareigą vykdyti nuolatinę gatvių priežiūrą pagal sutarties, susitarimo ir įstatymų reikalavimus privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrinti gatvės būklę, nustatyti defektus. Iš sutarties nuostatų matyti, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti savivaldybės nurodymų prieš imantis bet kokių jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – vykdyti sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus o jau juos atlikus – atsiskaityti savivaldybei.

7. Atsakovė nepadarė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėtų lemti žalos atsiradimą automobiliui įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini) gatvėje; ieškovė neįrodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant gatvių priežiūrą.

8. Byloje nėra tinkamai įrodytas žalos dydis. Iš byloje esančio policijos komisariato nutarimo matyti, kad policijos pareigūnai vadovavosi tik automobilio vairuotojo paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik įvažiavus į duobę. Byloje nėra įvykio vietos nuotraukų, kurių pagrindu būtų galimybė įvertinti kelio kokybę įvykio metu, nėra pateiktos ir apgadinto automobilio nuotraukos, todėl neaišku, kokie tiksliai pažeidimai padaryti ir ar apskritai konkretus automobilis buvo apgadintas. Po eismo įvykio nebuvo atliktas transporto priemonės vertinimas, nebuvo nustatytas galimos žalos dydis, o automobilio remonto išlaidos yra grindžiamos UAB „Balansas“ išrašyta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra BAL0067231. Šio aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesilaikė teisės aktų, o būtent – 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokios buvo transporto priemonės padangos, ar jas buvo būtina keisti, nėra jokių duomenų apie tai, ar buvo įvertintas detalių nusidėvėjimas.

9. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimos kilusios žalos, kadangi atsakovė apskritai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, žala galimai kilo ir dėl paties automobilio vairuotojo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdariai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kas yra nustatyta ir CK 6.282 straipsnio 1 dalyje.

11. Savivaldybė netinkamai aiškina sutarties nuostatas, nurodydama, kad trečiajam asmeniui buvo perduota gatvių valdymo teisė. Pagal sutartį, visi remonto darbai yra atliekami tik pagal užsakovo nurodymus (sutarties 3.3 punktas), kiekvienu atveju pateikiant specialią užsakymo formą. Iš sutarties nuostatų visumos yra aišku, kad UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytojas, o tik jų techninis prižiūrėtojas. Dėl nurodytos sutarties aiškinimo jau ilgą laiką kyla ginčai ir teismai tą pačią sutartį vertina skirtingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 išsamiai pasisakė dėl nurodytos sutarties ir išaiškino, kad pagal sutartį UAB „Grinda“ netapo gatvių valdytoja.

13. Aplinkybę, kad automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, ieškovė grindžia policijos komisariato nutarimu bei vairuotojo paaiškinimu. Šiais dokumentais nėra konstatuota, kad visi automobilio sugadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens nuomone, žala padaryta dėl vairuotojo didelio neatsargumo, nes vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino ar kelyje nėra kliūčių, todėl net ir nustačius, kad žala atsirado dėl atsakovės kaltės, ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės CK 6.270 straipsnio pagrindu. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės galimų neteisėtų veiksmų. Nėra pateikta įrodymų, kad automobilio gedimai yra eismo įvykio pasekmė. Žalos dydis nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats; tokį precendentą suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-2757-12.

14. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, posėdžio data – 2018 m. spalio 17 d. 9:00 val. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). 2018 m. spalio 16 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, posėdis atidėtas 2018 m. lapkričio 19 d. 11:30 val.

16. Ieškovės nuomone, tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytame 2012 m. gegužės 7 d. susitarime esantys papildymai nekeičia darbų atlikimo esmės – UAB „Grinda“ pagal Darbų atlikimo sutartį yra rangovė, kuri tik vykdo sutartinius įsipareigojimus. UAB „Grinda“ būtų atsakinga tik tuo atveju, jei ji netinkamai vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Analogiškose teisminėse bylose kelius prižiūrintys rangovai paaiškino, kad duobės susidaro dėlto, kad kelio danga turi nedidelių įtrūkimų, į kuriuos patenka vanduo. Nedidelius įtrūkimus rangovai gali remontuoti tik suderinę darbus ir apmokėjimo sąlygas su savivaldybe. Duobės dydis gali pasikeisti per kelias valandas.

17. Atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl vairuotojo didelio neatsargumo. Teismų praktikoje vairuotojo atsakomybė pripažįstama tais atvejais, kai vairuotojas ne kartą dalyvauja tokiuose eismo įvykiuose. Iš važiuojančio automobilio vairuotojui sunku pastebėti duobę ir jos gylį. Pastebėjus kliūtį važiuojant 50 km/val. greičiu, stabdomas automobilis sustos tik už 28 metrų. Mieste yra pavojinga staiga keisti vairavimo kryptį, nes toks elgesys kelyje gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

18. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, todėl draudiko pasitelkto turto vertintojo atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu.

19. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad sutarties šalys gali susitarti dėl atsakomybės už valdomą objektą perdavimo. Pažymi, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie kelio duobės būklę įvykio metu ir iki jo. CK 6.994 straipsnio 1 dalis reglamentuoja draudiko teisę įvertinti turtą iki draudimo sutarties sudarymo, todėl nagrinėjamu atveju ši norma netaikytina. Byloje nėra duomenų apie automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu. Atsakovės manymu, vairuotojas pasirinko netinkamą greitį, todėl turi būti taikoma dalinė atsakomybė.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

20. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio, taip pat dėl vairuotojo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio (ne) buvimo. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis CK XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išdavė R. P. transporto priemonių draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2017 m. liepos 14 d. buvo apdrausta transporto priemonė BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 10R-33489000-17 nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. 14 val. 10 min. įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į kelyje esančią duobę, buvo apgadintas šio automobilio priekinis kairės pusės ratas. 2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-1280 administracinio teisės pažeidimo byla dėl nurodyto eismo įvykio nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tyrimo metu nustatyta, kad nurodyto eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų. 2017 m. gegužės 10 d. ieškovės draudėjas pateikė ieškovei prašymą atlyginti transporto priemonei padarytą žalą, kuriame nurodė, kad įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratas. Į bylą taip pat pateiktas transporto priemonės 2017 m. gegužės 10 d. techninės apžiūros aktas, pateiktos automobilio fotonuotraukos su užfiksuotais sugadinimais. Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovė išmokėjo savo draudėjui R. P. 510,00 Eur sumą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei raginimą atlyginti jos patirtus nuostolius.

Dėl atsakingo už žalą asmens.

22. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

23. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

24. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustam automobiliui, valdymą 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pagrindu ji yra perdavusi rangovei UAB „Grinda“. Minėtos sutarties 1.1 punktu UAB „Grinda“ (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuo darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties dalyku yra Sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra.

25. 2012 m. gegužės 7 d. atsakovė ir UAB „Grinda“ pasirašė susitarimą Nr. A72-524( 3.1.36-UK) dėl 2011 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuria sutartis buvo papildyta 4.2.10 punktu, nustatančiu, kad rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas po sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją.

26. Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas išaiškino, kad UAB „Grinda“ (pirmiau nurodytoje sutartyje įvardijama rangove) įsipareigojo pagal užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 punktas); darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus (Sutarties 2.3 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Šios Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Slucko gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

27. Kasacinio teismo praktika plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2016 m. balandžio 16 d. kasacinio teismo nutartyje pateiktas atsakovių 2011 m. sausio 25 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties aiškinimas ir nustatyta šia sutartimi savivaldybės perduotų UAB „Grinda“ teisių apimtis šios bylos aspektu vertintini kaip teismo precedentas. 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartimi statinio – Dariaus ir Girėno gatvės Vilniuje – valdymas atsakovei UAB „Grinda“ neperėjo ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Pabrėžtina, kad šios bylos faktinės aplinkybės yra beveik identiškos kasacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartimi išnagrinėtos bylos aplinkybėms, todėl ši kasacinio teismo nutartis turi precedento galią nagrinėjamoje byloje.

28. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo nuostatos turėtų būti aiškinamos visos Sutarties kontekste, sistemingai, vertinant tikruosius šalių ketinimus. Darbų atlikimo sutartimi atsakovė ir UAB „Grinda“ susitarė, kad rangovė atliks gatvių priežiūrą ir remontą. Sistemingai įvertinus Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad ginčo kelio valdymo teisė nebuvo perduota UAB „Grinda“. Susitarimu nebuvo pakeistos esminės Sutarties aplinkybės – darbai ir toliau turėjo būti atliekami užsakovės užsakymu, o apie atliktus skubius darbus UAB „Grinda“ turėjo informuoti atsakovę.

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės argumentai dėl valdymo teisės perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ pripažintini teisiškai nepagrįstais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl automobilio vairuotojo atsakomybės už žalos atsiradimą.

30. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu, taip pat nėra duomenų apie eismo įvykio vietovės reljefą, matomumą, meteorologines sąlygas.

31. CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilio BMW X6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. 2017 m. gegužės 22 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nurodoma, kad įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškovės draudėjas, t. y., kad žala automobiliui padaryta dėl kelio duobės – eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose.

33. Atsakovė, pateiktame atsiliepime nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovės ir trečiojo asmens dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs, nenurodoma, kokiu būdu šiuo atveju pasireiškė automobilio vairuotojo neatsargumas, o teiginiai esą vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė pateikė įrodymus, kad automobilio vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su tuo, nepateikė jokių ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų, išreiškė tik pasvarstymus ir samprotavimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad automobilis įvažiavo į duobę savaime nereiškia, kad jo valdytojas viršijo greitį. Kelio valdytojas privalo užtikrinti, kad kelyje nebūtų trūkumų, be kita ko, ir duobių. Eismo dalyviai neturi pareigos kiekvienu atveju rinktis itin mažą automobilio greitį, tikėdamiesi, kad, kelyje bus duobių. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad vairuotojo galimybes pasirinkti automobilio greitį, staigiai keisti važiavimo kryptį, riboja kitų eismo dalyvių saugumas, ypač – mieste, kur eismas paprastai yra pakankamai intensyvus. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalai atsirasti turėjo įtakos didelis nukentėjusiojo asmens (automobilio vairuotojo) neatsargumas.

34. Pažymėtina, kad trečiojo asmens nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiojo asmens cituojamus išaiškinimus pateikė bylose, kuriose buvo nagrinėjamas klausimas dėl savivaldybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, o nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas savivaldybei, kaip statinio valdytojai (CK 6.266 straipsnis), taigi, nėra visų sąlygų taikyti teismo precedentą, nes bylos nėra analogiškos (dėl precedento taikymo žiūrėti pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012).

Dėl patirtos žalos dydžio.

35. Atsakovė ir trečiasis asmuo kvestionuoja patirtos žalos dydį ir patį žalos buvimo faktą. Ieškovė, įrodinėdama eismo įvykio metu patirtos žalos dydį, pateikė į bylą Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, PVM sąskaitą faktūrą BAL0067231, mokėjimo nurodymų kopijas, taip pat kartu su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovė pateikė automobilio BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Žalos padarymo faktas taip pat užfiksuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtuose dokumentuose.

36. Nagrinėdamas klausimą dėl žalos padarymo fakto ir žalos dydžio nustatymo, teismas vadovavosi CPK 12, 178 straipsniais, įtvirtinančiais šalių rungimosi principą, taip pat pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami šalių reikalavimai ir atsikirtimai. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl duobės kelyje automobiliui BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 510,00 Eur materialinė žala. Žalos faktas yra užfiksuotas nuotraukose ir policijos pateiktuose dokumentuose. Vien ta aplinkybė, kad pateiktuose dokumentuose nesutampa duomenys apie tai, kuris priekinis ratas buvo sugadintas, nėra pakankamas pripažinti, kad žala apskritai nebuvo padaryta.

37. Nesutiktina su atsakovės išreikštais argumentais, kad galėjo būti keičiama tik vieno rato padanga, kadangi pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ 5.2. punktą, tos pačios ašies ratai turi būti vienodi.

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 382,50 Eur nuostoliams atlyginti yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

39. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (382,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 12 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

41. Byloje patirta 3,65 Eur pašto išlaidų (Pažyma apie pašto išlaidas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-23850-600/2018). Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 3,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 382,50 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, 3,65 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.