- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-27
- Bylos Nr.
- e2-416-446/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06309-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Aleksandras Kovalevskis
- Kategorijos
- 2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų E. V. ir M. V. gyvenamąją vietą ir vaikų išlaikymo tvarką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą vaikams iš jų motinos atsakovės I. V. periodinėmis išmokomis po 320 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti jį nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dukros liko gyventi su mama. 2025 m. liepos mėnesį, atostogaujant kartu su dukromis, jos išsakė norą gyventi su juo, pasakojo apie ryšio su mama nebuvimą, mergaites gąsdinantį motinos elgesį, kai ištisomis valandomis mama praleisdavo automobilyje arba kompiuteryje rašydama įvarius tarpusavyje nesusijusius žodžius, ilgai sukdavo galvą sėdėdama lovoje. Iš dukrų pasakojimų sužinojo, kad mama negamina valgio namuose, faktiškai su mergaitėmis nesikalba, joms susirgus, nenuveda pas gydytojus, tvirtindama, kad savaime praeis, mergaičių pasiekimais ir problemomis nesidomėdavo. Atsakovės namuose nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, nes pradėti remonto darbai bute nebaigti, neišnešti statybinių medžiagų likučiai, nesutvarkyta elektros instaliacija, dėl ko kyla realus pavojus dukrų sveikatai. Bute neįrengta virtuvė, nėra šaldytuvo, kur būtų galima laikyti maistą. Išgirdęs tokius dukterų nusiskundimus, jis kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių. Nuo to laiko, kai mergaitės gyvena jo namuose, atsakovė nei karto nesikreipė į jį dėl susitikimo su mergaitėmis, dukroms neskambina. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šioje byloje, atsakovė vykdo – moka laikiną išlaikymą. Dukros buvo grįžusios į motinos namus pasiimti asmeninių daiktų, tačiau atsakovė su vaikais nebendravo. Jis gyvena nuosavame name, mergaitės puikiai sutaria su jo antrąja žmona. Iš vaikų nėra girdėjęs nusiskundimų, nepasitenkinimo gyvenimu jo namuose.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme nepareiškė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuvykus ieškovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovas kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, kurio gyvenamąjį plotą sudaro 154 kv. m. Name yra 6 kambariai, visi komunaliniai patogumai, namuose yra geoterminis šildymas. Abi mergaitės turi savo atskirus kambarius, kurie yra erdvūs, šviesūs, apstatyti vaiko poreikiams patenkinti reikalingais daiktais ir baldais. Namuose sudarytos labai geros sąlygos nepilnametėms mergaitėms gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Vaiko nuomonės išklausymo metu M. V. nurodė, kad pas tėtį tinka ir patinka gyventi, pas mamą grįžti nenorėtų, jai su tėčiu yra žymiai geriau. Pasakojo, kad su tėčio žmona V. sutaria gerai, V. gerai elgiasi, su ja jauku ir gera būti. Nuo atėjimo gyventi pas tėtį labiausiai pajautė tai, kad čia ją tinkamai maitina, duoda vaistų ir jai apskritai čia labai patinka būti. Gyvendama su tėčiu M. jaučiasi saugiai. Vaiko nuomonės išklausymo metu E. nurodė jaučianti nuoskaudų dėl mamos elgesio: mama ją engia, ji turėjo rūpintis ne tik savimi, bet ir savo sese, mama su ja nebendrauja. Mergaitė dalinosi, kad norėjo, kad mama būtų mama, o ne tik kartu gyvenantis žmogus. Pati priėmė sprendimą, kad nori gyventi pas tėtį. Ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, yra sudaręs tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Mergaičių paprašytas ėmėsi iniciatyvos ir užregistravo jas pas psichologą (E. pasakojo, kad norą dėl psichologo lankymo išreiškė ir mamai, tačiau ji šį mergaitės prašymą ignoravo), ėmėsi iniciatyvos keisti susidariusią padėtį ir pats kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš esmės pasikeitė, atsakovės gyvenamoji vieta tapo nesaugia ir kitaip pažeidžiančia vaikų interesus. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, į tai, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, skyriaus vertinimu, nepilnamečiams vaikams M. V. ir E. V. prašomas priteisti išlaikymas (po 320 Eur kiekvienam vaikui) atitinka vaikų poreikius ir interesus.
5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teisme išvadą, pateiktą raštu, patvirtino, paaiškino, kad atsakovė į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su vaikais ar jų susigrąžinimo į savo šeimą nesikreipė. Atsakovės namuose lankantis vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams buvo nustatytos nesaugios ir nepalankios gyvenimo sąlygos vaikams, duomenų, kad jos būtų pasikeitusios, nenustatyta. Ieškovas užtikrina tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, rūpinasi vaikų gerove, ugdymu, nepilnamečių mergaičių gyvenimas su tėvu ir išlaikymo priteisimas iš motinos atitinka vaikų geriausius interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
6. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-1119/2023 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su motina I. V., N. V. nepilnamečiams vaikams E. V. ir M. V. išlaikymą nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaikai sulauks pilnametystės mokės periodinėmis išmokomis po 310 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ar kt.), buvę sutuoktiniai gali keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Vieno iš buvusių sutuoktinių reikalavimu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pakeista teismo sprendimu.
8. Atsakovo teigimu, jo nepilnametės dukros E. V. ir M. V. nuo 2025 m. liepos mėnesio gyvena kartu su juo, jo namuose. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai lankydamiesi ieškovo namuose nustatė, kad ieškovo namuose vaikams yra sudarytos labai geros sąlygos gyventi, augti, mokytis, nepilnametės E. V. ir M. V. išsakė nuomonę gyventi su tėvu, nenorą grįžti pas motiną. Atsakovė prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo nereiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas tinkamai rūpinasi dukromis, užtikrina joms geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta keičiama ir nustatoma su ieškovu, vaikų tėvu.
9. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai.
10. Kadangi vaikų tėvai išsituokę, negyvena kartu, vaikai gyvena su ieškovu, todėl nustatant atsakovės turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaikus, turėtų būti vertintinas ne tik jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, tačiau atsakovė atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, jokių duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas neteikė. Ieškovo teigimu, atsakovė vaikams moka teismo priteistą laikiną išlaikymą – po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Atsakovė neįrodė, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pakankamo išlaikymo vaikams. Tėvai, nuspręsdami susilaukti vaikų, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 320 Eur kas mėnesį – nedidelis, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra apie 850 Eur, atskaičius mokesčius. Abiems tėvams teikiant vienodą išlaikymą vaikams – kiekvienai dukrai po 320 Eur, vienam vaikui tektų 640 Eur per mėnesį, t. y. mažiau nei minimali mėnesinė alga šiuo metu, todėl tokio dydžio išlaikymas, teikiamas tėvų, negali būti laikomas nepagrįstu ar nereikalingu. Svarbu ir tai, kad dukroms gyvenant su tėvu, jam tenka didesnė išlaikymo našta, jis privalo aprūpinti vaikus maistu, rūbais, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikams būtų suteikta visokeriopa pagalba, slauga ir tinkama medicininė pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Vaikų motina, negyvenanti kartu su vaikais, teikianti tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, ieškovui tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta, atsakovė su vaikais nebendrauja, jų nelanko, jokios paramos vaikams neteikia. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas - po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį – kiekvienam vaikui mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovės, galima bus patenkinti tik būtiniausius kiekvieno vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, konstatuoja, jog atsakovė privalo rasti galimybę nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti kas mėnesį kiekvienam vaikui po 320 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti vaikų būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovės teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jos pačios būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus. Atsakovė jauna, darbinga, neturinti kitų išlaikytinių, todėl privalo siekti kuo geresnės materialinės paramos savo dukroms, nuo kurių auginimo, ugdymo yra visiškai nusišalinusi.
12. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo 2025 m. spalio 7 d. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikams, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui – vaikų tėvui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai.
13. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo šioje byloje patirtas išlaidas sudaro 114 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2150 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Kadangi ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo patenkintas, sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl už šį reikalavimą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis ieškovui priteistinas iš atsakovės.
15. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
16. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
18. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama civilinė byla nesudėtinga, priešingai, teismuose dažnai pasitaikanti, nereikalaujanti specialių žinių ir sudėtingų dokumentų analizės, byloje surengti trys teismo posėdžiai – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, parengiamasis ir vienas teismo posėdis, pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio) apimtis nedidelė, sprendžia, kad prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis, todėl mažintinas. Teismo vertinimu, priteisus iš atsakovės ieškovui 1000 Eur atstovavimo išlaidų, nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, ši suma būtų protinga ir pagrįsta patirtoms išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme padengti, ieškovui prisiimant pernelyg didelio išlaidavimo pasekmes.
19. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, priteistinas iš atsakovės, t. y. 172,80 Eur (320 x 2 x 12 x 3% x 75%) už priteistą išlaikymą. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 13,20 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalimi, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-1119/2023 nustatytą nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir jų išlaikymą.
Nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2025 m. spalio 7 d. – iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys vaikų tėvas N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. V. N. V. 1114 Eur (vieno tūkstančio, vieno šimto keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš I. V. valstybei 186 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą vaikams E. V. ir M. V. periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį - panaikinti, lėšas, sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.