Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą V. B. pagal N. R. privataus kaltinimo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą kaltindama V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 str., dėl to, kad šis neigiamame kontekste išplatino asmeninio pobūdžio informaciją – jos asmenines nuotraukas, ir tokiu būtu pažemino jos garbę ir orumą, sumenkino statusą visuomenėje, neigiamos pasekmės kilo ir jos šeimos nariams.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-04-22 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nenustačius BK 168 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.

N. R. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį ir įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą nagrinėti jos skundą dėl V. B. veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino jos teiktą skundą ir papildomus dokumentus bei neteisingai nustatė V. B. veikų sudėtingumą ir pavojingumą. V. B. sąmoningai, sistemingai ir tyčia siekia ją menkinti ir žeminti darbdavių, bendradarbių, nepilnamečių dukrų, jos tėvų ir kitų žmonių akyse. Tai jis daro kaltindamas ją nebūtais dalykais, rašydamas įvairioms institucijoms nepagrįstus skundus bei platindamas jos privataus gyvenimo nuotraukas, o po to prašydamas tų skundų netirti. Išplatintą informaciją V. B. gavo dėl to, kad yra jos sutuoktinis, bet tai nesuteikia jam teisės jos žeminti, tačiau būtent to V. B. ir siekia – ją pažeminti ir moraliai sužlugdyti.

N. R. skundas atmetamas.

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. BK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jos baigtinumo momentas siejamas su informacijos, sudarančios žinias apie privatų asmens gyvenimą, paskelbimo, paties kaltininko ar kitų asmenų labui panaudojimo, momentu. Nors baudžiamajame įstatyme nėra pateikta sąvoka, kas laikytina privačiu gyvenimu, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 punkte nurodyta, kad privatus gyvenimas - tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti, tik jam sutikus. Privatus žmogaus gyvenimas vyksta ne viešumoje, o tose srityse, kur asmuo turi teisę pasilikti vienas ar su laisvai pasirinktais žmonėmis ir kur be to asmens sutikimo kitiems negalima kištis: tai vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, sveikatos būklė, privatus susirašinėjimas, privatūs pokalbiai, kilmė, privati kompiuteryje saugoma informacija ir t. t. Privatų žmogaus gyvenimą saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, pvz. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o privataus gyvenimo sąvoka neabejotinai apima asmens duomenis, kurių teisinę apsaugą užtikrina šie įstatymai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Pripažįstant veiką nusikaltimu, žiūrima ne tik formalių kriterijų - padaryta veika, nors ir turinti BK straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo požymių, nėra pripažįstama nusikaltimu, jei pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju V. B. veiksmuose nėra visų reikiamų BK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Sutiktina, jog N. R. nuotraukos, kuriose užfiksuotas jos laisvalaikis su kolegomis, yra apeliantės privataus gyvenimo dalis, kuri be asmens sutikimo neskelbtina ir saugoma aukščiau minėtų įstatymų, tačiau BK 168 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja specialaus minėtos informacijos paskelbimo būdo, t. y. viešai, ir specialaus tą darančio subjekto, t. y. informaciją baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo turi sužinoti: 1) dėl savo tarnybos ar profesijos; 2) atlikdamas laikiną užduotį; 3) informaciją surinkdamas darydamas BK 165-167 straipsniuose numatytą veiką. Jei asmuo viešai paskelbė, pasinaudojo ar panaudojo kitų asmenų labui informaciją, kurią gavo atsitiktinai, nagrinėjamo nusikaltimo nėra. Šiuo atveju susiklosčiusi situacija yra ta, jog V. B. yra N. R. sutuoktinis, vyksta skyrybų procesas, todėl pripažintina, jog abi šalys viena kitos veiksmus vertina subjektyviai, labiau vadovaudamiesi emocijomis, o ne racionaliu protu. Skundo nagrinėjimo dalyku tapusios nuotraukos buvo atsiųstos nežinomo asmens elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodė V. B., tai yra bendras šeimos paštas, todėl jis laišką perskaitė ir pasipiktinęs jo turiniu – nuotraukomis, kuriose valstybės tarnautojai ir Alytaus miesto politikai kartu leidžia laisvalaikį, jas persiuntė dviem adresatams: Savivaldybės kontrolieriui ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariams, t. y. apibrėžtam asmenų ratui, kurie darbo metu sužinoję ar gavę konfidencialios informacijos, šią informaciją privalo laikyti paslaptyje, jei ko kita nereikalauja tarnybinių pareigų vykdymas. Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis, fotonuotraukų pateikimas valstybinei institucijai nelaikytinas viešu informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paviešinimu. Juo labiau nuotraukų pateikimo tikslas nebuvo siekis pažeminti N. R., jos pavardė V. B. pranešime-prašyme ištirti aplinkybes dėl galimai netinkamai naudojamų valstybės lėšų net nepaminėta, koki asmenys yra užfiksuoti nuotraukose, nėra identifikuota.

N. R. skunde nurodyti teiginiai, jog V. B. sąmoningai, sistemingai ir tyčia siekia ją menkinti darbdavių, bendradarbių, nepilnamečių dukrų, jos tėvų, kitų žmonių akyse yra deklaratyvūs. Apeliantė teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog V. B. sistemingai įvairioms institucijoms ar privatiems asmenims siuntinėtų panašaus pobūdžio informaciją, todėl apygardos teismas negali objektyviai įvertinti, ar tai sistemingi veiksmai. Dėl vykstančio skyrybų proceso neva atsiradusi priežastis ir galimybė kerštauti negali būti elementariai sutapatinama su V. B. veiksmų pobūdžiu, juo labiau tai nėra pakankamas V. B. kaltės įrodymas, t. y. negalima vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad buvo siekta pažeminti žmoną. Be to, V. B. savo pareiškimą-prašymą vėliau atsiėmė, t. y. prašė nebetirti, taigi, jis suprato pasielgęs neapgalvotai. Vis dėlto, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra siauresnė, kai kalbama apie viešuosius asmenis. Viešojo asmens sampratą atskleidžia Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 punktas – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Analizuojamu atveju N. R. dirba (duomenys neskelbtini). Taigi jos darbo pobūdis reikalauja skaidrumo ir atskaitomybės visuomenės nariams, todėl ji patenka į viešojo asmens sampratos rėmus. Nors V. B. yra N. R. sutuoktinis, tačiau jis yra ir Lietuvos Respublikos visuomenės narys, suinteresuotas, kad jo gyvenamosios vietos teritorijoje dirbantys politikai ir valstybės tarnautojai veiktų sąžiningai ir nepiktnaudžiautų tarnybine padėtimi. Todėl netikėtai, atsitiktinai gavęs, jo manymu, vertingos informacijos apie darbuotojų laisvalaikį, ją persiuntė merui ir savivaldybės tarybai, tikėdamasis objektyvaus įvertinimo, t. y. informacija buvo siųsta konkretiems subjektams, o ne neapibrėžtam asmenų ratui per spaudą, televiziją, viešus renginius, internete, platinant informacinius lapelius, išsiunčiant laiškus daugeliui adresatų ir pan.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pateiktos nuotraukos nėra kuo nors šokiruojančios ar išskirtinės, jose neatsispindi asmens intymaus gyvenimo ypatybės, keisti pomėgiai ar pan. Nuotraukose užfiksuoti asmenys kartu smagiai leidžia laisvalaikį – plaukioja laivu, maudosi ežere, kaitinasi pirtyje. Tai įprasti laisvalaikio leidimo būdai, todėl pagrindo stresui ar dideliems dvasiniams išgyvenimams šiuo atveju nėra.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, N. R. privatus gyvenimas nebuvo pažeistas, jos statusas visuomenėje nesumenkintas. Apylinkės teismas tinkamai išaiškino, jog nagrinėjama situacija neturi visų BK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, t. y. V. B. neatitinka specialių subjekto požymių ir nusikalstamos veikos padarymo būdo – viešo informacijos paskleidimo. Be to, liko neatskleista ir subjektyvioji V. B. veiksmų pusė, o visi neaiškumai pagal teismų praktiką aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.