Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarei Daliai Rogovaitei dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatytas ieškovei T. Ž. terminas iki 2025 m. balandžio 30 d. (imtinai) pakoreguoti asmenų (atsakovų) procesines padėtis, atskirti / atriboti visas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos iš notarės atlyginimo, nurodyta, jog priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatytas ieškovei T. Ž. terminas iki 2025 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti, išaiškinta, jog priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nustatyta, kad nutartis neskundžiama ir todėl minėta Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai bei skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties bei 2025 m. rugsėjo 1 d. sudėtinė dalis, jos tąsa, kuri nustatė ieškovei papildomą terminą trūkumams pašalinti. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis nėra apskundimo objektas ir ji nėra skundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Laikyti 2025 m. gegužės 6 d. atskirajame skunde Lietuvos apeliaciniam teismui išdėstytus motyvus kaip pagrindą dėl trūkumų pašalinimo ir paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje bei nušalinti Klaipėdos apygardos teismo teisėją Aušrą Maškevičienę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teismas nenustatė.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, šioje byloje visų pirma ir iš esmės reikia atsakyti į pagrindinį klausimą ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, konstatavus, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas, o nustačius, kad teismas padarė tai nepagrįstai, spręsti kitus skundo klausimus.

20. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienas iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.

21. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinio proceso santykius, turi tam tikrą diskrecijos teisę nustatyti apskundimo terminus bei pagrindus, taip pat apskundimo tvarką bei formą.

22. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Aptartos nuostatos taikytinos nagrinėjant taip pat ir atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

23. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pakoreguoti asmenų (atsakovų) procesines padėtis, atskirti (atriboti) aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei dėl turtinės ir neturtinės žalos iš notarės atlyginimo.

25. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Taigi, CPK numatyta, kad teismo nutartis pašalinti ieškinio trūkumus atskiruoju skundu negali būti skundžiama, todėl nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ištaisyti ieškinio trūkumus bei pakoreguoti asmenų (atsakovų) procesines padėtis, negali būti atskirojo skundo objektu, o Klaipėdos apygardos teismas teisingai ir pagrįstai 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.

26. Kadangi nutartis pagal įstatymo leidėjo reglamentavimą yra neskundžiama (nėra apskundimo objektas), tai Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis ir negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartyje apeliantei paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai bei papildomai 11 punkte pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartis (jos (ne) panaikinimas) ieškovei nesukels jokių materialinių ir (ar) procesinių pasekmių, nes Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovei dar kartą pratęstas terminas trūkumams pašalinti.

27. Lietuvos apeliacinis teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė atskirojo skundo nepriėmimo klausimą, papildomai nepasisako dėl kitų atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų, nes skundžiama nutartis iš viso negali būti apskųsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.