- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1060-562/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00853-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pažeidėjas
- L. A.
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
- Kategorijos
- 2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo L. A. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 5 d., nubausta 868 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. pagal ATPK 159 str. 5 d. teismo nubausta už tai, kad 2014 m. kovo 5 d., apie 12.00 val., patikrinimo pradžios metu nustatyta, kad ji neturėdama leidimo žemės sklype Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis numeris – (duomenys neskelbtini)), pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą 13.40 x 8.45 m ir 6.22 m aukščio, t. y. naują statinį, kuris priskiriamas neypatingų statinių kategorijai ir jo užstatytas sklypo plotas – 113.23 kv. m. ir kuriuo pamatai gręžtiniai su rostverku, sienos blokelių mūro, stogas dengtas profiliuoto metalo skarda bei atlikti apšiltinimo darbai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 71, 94 d., 3 str. 2 d., 23 str. 28 d., nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. atstovas advokatas Eugenijus Markevičius prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 159 str. 5 d. L. A. atžvilgiu nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai. Apeliantas nurodo, kad L. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos skyrimo senaties institutą, teismų praktiką, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, todėl skundžiamas nutarimas nepagrįstas bei naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad L. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio bei nurodė, kad savavališkas statybos darbų atlikimas truko iki tol, kol Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sužinojo apie neypatingo statinio savavališkos statybos faktą, nes statyba yra baigta, kai surašomas statybos objekto užbaigimo aktas, o ne kai užbaigtas statybos objektas, todėl ATPK 35 str. 1 d. numatytą termino pradžią siejo su šio pažeidimo fakto paaiškėjimo, o ne su naujo neypatingo statinio savavališkos statybos pabaigos fakto, momentu. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Pasak apelianto, nors byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-05-05, kuriame ir buvo nurodytas nustatytų pažeidimų padarymo laikas, t. y. 2014-03-05, tačiau šiuo atveju reikėjo išsiaiškinti, kada tiksliai buvo atlikti savavališkos statybos darbai, t. y. pastatytas savavališkos statybos objektas, dėl kurio yra kaltinama L. A., o ne laiką, kada yra užfiksuotas pats pažeidimo padarymo faktas. Atsižvelgiant į šio pastato parametrus ir statybos darbų specifiką, sunkiai tikėtina, kad jis galėjo būti pastatytas per trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, kuomet buvo gautas liudytojos T. T. skundas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant bylą, liudytojai S. A., R. B. bei L. A. patvirtino, jog pastato statybos darbai buvo pradėti 2009 m. ir pabaigti 2012 m, t. y. pastatas buvo pastatytas ir nuo šio laiko nėra vykdomi jokie statybos darbai. Ortofoto žemėlapyje taip pat akivaizdžiai matyti, kad pastatas jau buvo pastatytas 2012 metais, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes, selektyviai vadovavosi liudytojos T. T. parodymais, kurie yra nenuoseklūs bei prieštaringi, nes liudytoja nesugebėjo nurodyti tikslaus laiko, kada buvo pradėtas ir pabaigtas statyti pastatas. Apeliantas pažymi, kad tarp T. T. ir L. A. yra konfliktiški santykiai, todėl ši liudytoja galėjo turėti tikslą pateikti klaidinančią informaciją dėl pastato pastatymo laiko. Apeliantas mano, kad liudytojos T. T. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojos T. T. parodymus bei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas įvykio aplinkybes, konstatavo, jog pastato statyba nėra baigta, nes šalia pastato dar yra likę pastoliai, bei atliekami pastato apšiltinimo darbai. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalia pastato yra likę pastoliai, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pastatas yra nebaigtas statyti, nes byloje nėra jokių įrodymų, kuriais būtų užfiksuota, kad fiksuojant pažeidimo faktą realiai vyko statybos, remonto, apšiltinimo ar kt. darbai. Be to, liudytoja T. T. parodė, kad ji nematė, ar 2014 metais pastate būtų atliekami statybos darbai, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą nenustatė ir netyrė šių aplinkybių, kad esant šalia pastato pastoliams būtų atliekami realūs pastato statybos darbai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminus, susijusius su trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes remiantis byloje esančių įrodymų visuma, akivaizdu, kad pastatas (savavališkos statybos objektas) buvo pradėtas statyti 2009 metais ir baigtas statyti 2012 metais, todėl remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, administracinio teisės pažeidimo teisena L. A. atžvilgiu turėjo būti nutraukta.
Dėl įrodymų vertinimo apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. A. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, įrodymus vertino selektyviai, išskirtinai remdamasis liudytojos T. T. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo teismo posėdžio metu duotais parodymais bei surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytoja T. T. viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, nei kada buvo pradėtas statyti pastatas, nei kuriuo metu jis buvo pabaigtas. Teismo posėdžio metu liudytoja atsakinėdama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo klausimus nurodė, kad pastato pamatai buvo pradėti statyti 2011-2012 metais ir pastatas pabaigtas statyti 2013 metais, o apšiltinimo darbai buvo pradėti 2013 vasarą. Tačiau atsakinėdama į L. A. atstovo klausimus, nurodė jau kitas aplinkybes: pastatas buvo pradėtas statyti 2012 metais, pastatytas per pusę metų, o šiltinimo darbai buvo pradėti 2013 metais, statybos darbai vyko iki 2013 metų rudens, o 2014 metais darbai apskritai nevyko. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo teisme duotais parodymais, kuriuose jis teigia, kad pagal liudytojos T. T. paaiškinimus garažas buvo pradėtas statyti 2014-02-27, apskritai lieka neaišku, kada pastatas buvo pradėtas statyti ir pastatytas.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą nenurodė, kodėl nesivadovauja liudytojų S. A., R. B. bei L. A. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam ir atitinkantys kitus įrodymus, esančius administracinio teisės pažeidimo byloje. Liudytojas S. A., R. B. bei L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad pastato statyba buvo pradėta 2009 metais, o pabaigta 2012 metais, tačiau po to liko ir šiuo metu prie pastato stovi pastoliai, kurie buvo naudojami šiltinimo darbams. Jokie statybos darbai nuo 2012 m. jau nebevyksta. Pasak apelianto, atsižvelgus į liudytojų S. A., R. B. parodymų prieštaravimus su T. T. parodymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą bei nepašalino įrodymų tarpusavio prieštaravimų, kurie yra esminiai ir kurie sutrukdė objektyviai bei visapusiškai nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliantas mano, kad esant aplinkybėms, kurios negali būti tiksliai nustatytos, nepašalinus išvardintų prieštaravimų, negalėjo būti priimtas sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo būtų pripažintas kaltu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau Institucija) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nustatė, jog savavališkas darbų atlikimas statybos objekte truko tol, kol inspekcija sužinojo apie neypatingo statinio savavališkos statybos faktą, nes statyba yra užbaigta, kai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytais atvejais surašomas statybos objekto užbaigimo aktas, o ne, kai užbaigtas statybos objektas. Institucija atkreipia dėmesį, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad statinio statyba 2014-03-05 patikrinimo vietoje metu nebuvo baigta. 2014-03-19 Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. (23.6)-SPA-420 lentelės 2 eilutėje konstatuota, kad „garažas statomas“, bei 7 eilutėje pažymėta, kad „garažo statybos darbai vykdomi“. Šį aktą pareiškėja L. A. pasirašė ir papildomų pastabų dėl akte konstatuotų faktų nepateikė. Taip pat 2014-03-31 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140331-00041 konstatuota, kad atliekami atitvarų apšiltinimo polistireno plokštėmis baigiamieji darbai. Pareiškėja L. A. pasirašė ir šiame akte, paaiškinimų raštu nepateikė. Institucija nurodo, kad šiuose aktuose užfiksuotų faktų pagrįstumą patvirtina ir įrodo prie jų pridedamos nuotraukos, kuriose matyti, jog 2014-03-05 patikrinimo vietoje metu prie statinio stovi pastoliai, toje statinio pusėje, kurioje stovi pastoliai, buvo pradėti sienos šiltinimo darbai, tačiau jie akivaizdžiai patikrinimo metu nebuvo baigti, t. y. statinio siena buvo pradėta šiltinti polistireno plokštėmis, tačiau šiltinimo darbai nebaigti, dalis sienos apšiltinta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, institucija mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad statinio statyba yra nebaigta, todėl L. A. apeliacinio skundo teiginiai, kad statinys baigtas statyti 2012 metais, atmestini kaip nepagrįsti.
Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus surinktus ir teismui pateiktus įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, kartu su juo pateiktą medžiagą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus. Visus ištirtus įrodymus teismas išdėstė priimtame nutarime ir motyvavo padarytas išvadas. Institucija mano, kad toks įrodymų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus. Nors L. A. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, selektyviai vertino įrodymus ir išskirtinai vadovavosi liudytojos T. T. bei inspekcijos atstovo duotais parodymais, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-12 nutarime konstatavo, jog L. A. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo įrodyta Inspekcijos 2014-03-31 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-140331-00041, namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentų kopijomis, 2009-10-14 žemės sklypo planu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio raštais, Inspekcijos atstovo E. Č. paaiškinimu bei pateiktomis fotonuotraukomis, Inspekcijos 2014-03-19 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktu (kontrolinio klausimynu) Nr. (23.6)-SPA-420 ir kita bylos medžiaga. Pasak institucijos, atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad L. A. teiginiai dėl įrodymų vertinimo nepakankamumo yra nepagrįsti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutarimas pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).
ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
L. A. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 159 str. 5 d., padarymą. ATPK 159 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. numatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; 2 str. 13 d. numatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
ATPK 159 str. 5 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas, atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-15-2015).
Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140331-00041 (b. l. 4-5) L. A. daromo ATPK 159 str. 5 d. numatyto trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo data – 2014 kovo 5 d. Nuo šios dienos skaičiuojamas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Minėtas terminas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (ATPK 35 str. 3 d. pagrindu) buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 5 d. (b. l. 33). Administracinė nuobauda L. A. už ATPK 159 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu skirta 2014 m. gruodžio 12 d. Taigi ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nebuvo praleisti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminus, susijusius su trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes remiantis byloje esančių įrodymų visuma, akivaizdu, kad pastatas (savavališkos statybos objektas) buvo pradėtas statyti 2009 metais ir baigtas statyti 2012 metais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. B. paaiškino, kad garažas buvo pradėtas statyti ir pabaigtas 2009 metais. 2012 metais jis pats atidavė apšiltinimo medžiagą ir pastolius. 2013-2014 metais nevyko jokie statybos darbai. Jo pastoliai taip ir stovi prie aptariamo garažo sienos iki šiol (b. l. 43-44). Apklausta pirmosios instancijos teisme L. A. paaiškino, kad aptariamo statinio (garažo) statyba buvo pradėta 2009 m., o baigta 2012 m. Leidimo statybai jie neturėjo. Garažo apšiltinimą darė 2012 m., nuo to laiko stovi pastoliai. Nei 2013 m., nei 2014 m. jokie darbai vykdomi nebuvo. Garažo statybas vykdė jos vyras (b. l. 42-43). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas L. A. sutuoktinis S. A. paaiškino, kad garažas jau seniai yra pastatytas, garažo statyba prasidėjo 2009 m. vasarą, o rudenį jau buvo užbaigta. Liudytojas nurodė, kad 2012 m. metais jie darė garažo sienos apšiltinimą, t. y. klijavo poliesterolį, bet darbų nebaigė, nes neturėjo daugiau medžiagų. Nuo 2012 m. iki patikrinimo darbai nebuvo vykdomi. Pastoliai prie garažo stovi iki šiol (b. l. 43). Nors minėti asmenys nurodė, kad nuo 2012 m. iki patikrinimo darbai nebuvo vykdomi, tačiau pats garažo statybas prižiūrėjęs S. A. paaiškino, kad garažo apšiltinimo darbai pabaigti nebuvo. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, jog 2014 m. kovo 5 d. patikrinimo vietoje metu prie statinio stovi pastoliai, toje statinio pusėje, kurioje stovi pastoliai, buvo pradėti sienos šiltinimo darbai, tačiau jie patikrinimo metu nebuvo baigti, t. y. statinio siena buvo pradėta šiltinti polistireno plokštėmis, tačiau šiltinimo darbai nebaigti, dalis sienos apšiltinta nebuvo (b. l. 47). 2014 m. kovo 19 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto Nr. (23.6)-SPA-420 lentelės 2 eilutėje konstatuota, kad „garažas statomas“, bei 7 eilutėje pažymėta, kad „garažo statybos darbai vykdomi“ (b. l. 60). Tai, kad minėto statinio statyba 2014 m. kovo 5 d. patikrinimo vietoje metu nebuvo baigta, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas patikrinimą atlikęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas E. Č. (b. l. 41-42) bei L. A. kaimynė T. T. (b. l. 70-72). Nors apeliantas skunde pažymi, kad tarp T. T. ir L. A. yra konfliktiški santykiai, todėl ši liudytoja galėjo turėti tikslą pateikti klaidinančią informaciją dėl pastato pastatymo laiko, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes T. T. nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, kad statinio statyba patikrinimo metu nebuvo baigta.
Apibendrinat išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad L. A. pažeidimas, numatytas ATPK 159 str. 5 d., yra įrodytas, administracinė nuobauda L. A. paskirta nepažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir L. A. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.