Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2020 birželio 2 d. vykdo individualią kompiuterių programavimo veiklą (7t.b.l. 71), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlikinėja bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas:

1) 2009 m. spalio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2011 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta galutinė bausmė 4 metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2012 m. sausio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmės; 2014 m. lapkričio 4 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 21 dienos bausmės;

3) 2017 m. kovo 30 d. Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 25 parų areštu, 182 straipsnio 3 dalį - 25 parų areštu, bausmės apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies tvarka subendrintos su 2017 m. kovo 30 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

5) 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 7 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 3 dalį bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskiriant galutinę bausmę – 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas: D. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 236 straipsnio 1 dalies į BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;

6) 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, pagal BK 261 straipsnį – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos paskiriant subendrintą bausmę 7 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. iki 2019 m. birželio 18 d., 14.00 val. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir turėdamas tikslą platinti, prie savęs – kuprinėje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 44 folijos lankstinukus, kuriuose įvairiais kiekiais supakuota 37,437 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. birželio 18 d., apie 14 val., prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), vieną lankstinuką, kuriame yra 0,947 g narkotinės medžiagos – kanapių, už 10 eurų neteisėtai pardavė I. A., o likusius 43 lankstinukus, kuriuose supakuotos 36,49 g narkotinės medžiagos – kanapių, neteisėtai toliau laikė savo automobilyje (duomenys neskelbtini), stovėjusiame (duomenys neskelbtini), prie to paties daugiabučio namo, paslėptas kuprinėje, kol 2019 m. birželio 18 d., 18.00 val. kratos metu šias medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė.

D. M. iki 2018 m. kovo 28 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 196 vnt. tablečių su įvairiais logotipais bei miltelius, kurių visų sudėtyje yra bendras 19,865 g psichotropinės medžiagos MDMA kiekis, šias medžiagas turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 28 d. 16.50 val., kai kratos metu policijos pareigūnų jos buvo rastos ir paimtos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuria kaltinamas V. A.

Motyvuojamoji dalis

BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d.) 19 punktu, nedidelis kiekis kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis daugiau kaip 500 g. Kaltinamojo V. A. laikytų kanapių kiekis (37,437 g) neviršija norminiuose aktuose nustatytos didelio kiekio ribos, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018).???

?Kaltinamasis V. A. neigia, kad turėjo tikslą įgytas ir laikytas narkotines medžiagas platinti. Priešingai, jis nurodo, kad šias medžiagas jis įsigijo asmeniniam vartojimui ir tik vieną kartą jomis pasidalino su I. A.. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, šiuos parodymus paneigia paties kaltinamojo V. A. elgesys: kaltinamasis įgytas narkotines medžiagas svėrė, pakavo (ką paliudija namuose rastos svarstyklės ir folijos ritinys), taip pat jas visur nešiojosi su savimi kuprinėje, kur jos ir buvo rastos kratos metu. Nors kaltinamasis teigė, kad medžiagas įgijo sau, tačiau kaip nurodo pats, suvartojo tik vieną pakuotę iš 45. Akivaizdu, kad kaltinamasis nebuvo priklausomas nuo šių medžiagų, ką nurodo jis pats. Tad asmeniniam naudojimui jam nebuvo reikalingos 45 dozės narkotinės medžiagos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad neatitinka protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus standartų asmens elgesys, kai nebūdamas priklausomu, nedirbantis, pastovių pajamų neturintis asmuo, kanapes asmeniniam vartojimui perka net už 450 eurų. Antra, V. A. teigia, kad kanapes pirko sau, tačiau I. A. parodymais, priešingai nei teigia kaltinamasis, jai jis buvo nurodęs, kad pats žolės nerūko. Kad kaltinamasis nerūko, patvirtino ir kartu su kaltinamuoju gyvenantis liudytoju apklaustas kaltinamojo tėvas. Trečia, pas kaltinamąjį kratos metu rastos svarstyklės, ant kurių rasta kanapių pėdsakų. Taip pat rasta folijos. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis narkotines medžiagas svėrė ir pakavo. Ketvirta, kaltinamojo V. A. parodymus, kad I. A. jis davė tik kaip draugei vieną dozę kanapių už 10 eurų paneigia liudytojos I. A. parodymai apie tai, kad niekada su kaltinamuoju ji žolės kartu nerūkė, visada iš jo šias narkotines medžiagas pirkdavo. Pirko dažnai, kartais kas antrą dieną. Mokėjo po 10 eurų už dozę. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai, o būtent, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei stenograma nustatyta, kad I. A. ieškojo būdų susisiekti su kaltinamuoju dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Paskutinį kartą telefonu jie bendravo prieš pat I. A. sulaikymą. Susitarė susitikti. Slapto sekimo protokolu užfiksuota, kad susitikimas truko vos minutę. Kas patvirtina I. A. parodymus apie tai, kad susitiko tik tam, kad įgyti iš kaltinamojo narkotinės medžiagos, taip vadinamos „žolės“. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad I. A. prašė jo parūkyti kartu, paneigia I. A. parodymai, bei slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. A., netoliese stovinčiame automobilyje laukė jaunuolis, taigi jai nebuvo tikslo gaišti savo laiko, įkalbinėjant V. A. parūkyti kartu su ja, juolab, kad jai buvo žinoma, kad jis „žolės“ nerūko. Kaltinamojo tėvo V. A. ir draugės V. Č. parodymai, kad sulaikymo dieną, jie girdėję, kaip atėjusi mergina kalbino kaltinamąjį eiti parūkyti, nepatvirtina kaltinamojo parodymų. Nei vienas iš liudytojų nebuvo šalia ir negirdėjo viso pokalbio turinio. Be to abu liudytojai susiję artimais ryšiais su kaltinamuoju, todėl gali būti suinteresuoti duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šių liudytojų parodymais teismas tiki tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms byloje ištirtoms aplinkybėms. Kaltinamojo V. A. parodymus apie tai, kad jis neturėjo tikslo narkotines medžiagas platinti, paneigia ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei stenogramos. Kaltinamasis pripažindamas, kad stenogramose užfiksuoti jo pokalbiai bei susirašinėjimai, neigia, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas. Teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Analizuojant pokalbių stenogramas, matyti, kad į V. A. telefonu besikreipę asmenys ieškojo galimybių susitikti su kaltinamuoju. Pokalbių metu nebuvo įvardintas susitikimo tikslas, tačiau nei vienam pokalbio dalyviui dėl to klausimų nekilo. Visiems buvo viskas aišku. I. A. apklausiama liudytoju taip pat nurodė, kad niekada tiesiogiai neklausdavo dėl kanapių. Tai patvirtina ir jos bei V. A. pokalbių bei susirašinėjimų stenogramos. Prieš pat sulaikymą I. A. pasako tik, kad užbėgs pas kaltinamąjį. O susitikus iš jo įgyja narkotinės medžiagos (4 t.b.l.134-137). Kad buvo nepriimta kalbėti telefonu apie šias medžiagas, patvirtina ir kaltinamojo žinutė adresuota vienam iš pašnekovų, kai pastarasis paklausė „kur galima nerūkyt susitvarkyt?“ Kaltinamasis žinute jį pamokė, kad nešnekėtų ko nereikia telefonu (4 t.b.l.132-133). Taigi, akivaizdu, kad skambinusiųjų (rašiusių SMS) susitikimo su kaltinamuoju tikslas sąmoningai buvo nutylimas, siekiant apsunkinti įrodinėjimo procesą tuo atveju, jeigu pokalbio dalyvių telefoninių pokalbių būtų klausomasi.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta pilnai. Jo kaltę, be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodo liudytojos parodymai, kratos, apžiūros protokoluose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, stenogramos bei kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, teismo vertinimu, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad V. A. turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo ir laikė 37,437 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių dalį – 0,947 g – pardavė I. A..

V. A. įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurias laikė kuprinėje prie savęs, turėdamas tikslą jas platinti, dalį jų išplatino ir taip veikti norėjo, teismo vertinimu kaltinamasis, darydamas šią veiką, veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baigta, nepaisant to, kad jis pardavė tik dalį iš įgytų ir laikytų medžiagų.

Remiantis aukščiau išvardintais motyvais, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. A. nepripažino turėjęs tikslą visas įgytas ir laikytas narkotines medžiagas platinti, ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, davė klaidinančius tyrimą parodymus apie asmenis, iš kurių įgijo narkotines medžiagas, todėl jo prisipažinimo ir gailesčio teismas nepripažįsta lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, tačiau į kritišką kaltinamojo požiūrį vertinant savo veiksmus, atsižvelgia individualizuodamas skiriamą bausmę.

V. A. padarė vieną sunkią baigtą nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2019 m. gegužės 6 d. (7 t., b. l. 36-39). 2013-2016 m. konsultuotas VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis V. A. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą. Nuo 2019 m. spalio 7 d. mokėsi jaunesniojo Java programuotojo modulinėje formaliojo profesinio mokymo programoje, ją baigė ir įgijo specialybę (7 t.b.l.69-70). Mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (6 t.b.l. 113-114). Nuo 2020 birželio 2 d. vykdo individualią kompiuterių programavimo veiklą (7t.b.l. 71). Kaltinamojo motina ir tėvas pensininkai, ligoti (6 t.b.l.115-117), kaltinamojo ir jo tėvo parodymai, patvirtina, kad motinai reikalinga priežiūra. Kaltinamajam V. A. yra diagnozuota hipertenzinė širdies liga (be širdies nepakankamumo), kaklo diskų liga su radikulopatija (6t.b.l.118-126). Kaltinamasis nevedęs, gyvena su tėvais.

Be aukščiau nurodytų aplinkybių teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia taip pat į tai, kad didžioji dalis narkotinių medžiagų, kurių disponavimu kaltinamas kaltinamasis, į apyvartą nepateko, policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos, taigi ši nusikalstama veika realių sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Teismo posėdyje nuteistasis, nepaisant to, kad kaltę pripažino nepilnai, savo elgesį vertino kritiškai ir toks nusikalstamą veiką padariusio asmens savo nusikalstamų veiksmų vertinimas svarbus individualizuojant skiriamą bausmę.

Kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo veikoje teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra būtinųjų sąlygų, švelnesnės negu numatyta įstatymo bausmės skyrimui (BK 62 straipsnis).

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų. Teismo pareiga paskirti bausmę, neprieštaraujančią teisingumo principui. Taigi, šiuo atveju, vertintina ar sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. A. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką būtų teisingas. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad BK 260 str. 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apibendrinant aukščiau nurodytus duomenis apie kaltinamojo asmenybę, matyti, kad nors V. A. mokėsi, įgijo verslo liudijimą, padeda ligotiems senyvo amžiaus tėvams, charakterizuojamas teigiamai, tačiau praeityje eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimusir šis faktas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Aplinkybės, kad nuteistasis turi rūpintis ligotais tėvais, jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Veika susijusi su narkotinių medžiagų platinimu. Nors kaltinamasis ir nepripažįsta, tačiau teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad narkotinių medžiagų platinimas nebuvo vienkartinis, tą įrodo telefoninių pokalbių bei susirašinėjimų stenogramos, rastos narkotinės medžiagos ritinėlių skaičius, tas faktas, kad kaltinamasis nuolat šis medžiagas laikė prie savęs. Taigi, nagrinėjamu atveju, teigiamai kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės, jo kritiškas požiūris į padarytą veiką bei tai, kad didžioji narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis į apyvartą nepateko, laikytinos reikšmingomis aplinkybėmis individualizuojant skiriamą bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ir sudarančios pagrindą skirti sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą, parenkant jos dydį artimą minimaliam. Teismo vertinimu, kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės yra tikslingas ir teisingas įstatymo normų ir kaltinamojo asmenybės vertinimo kontekste. Natūralu, kad patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn ir jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jis patirs nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, kad šeimos nariai, kurį laiką turės išsiversti be jo paramos, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio kaltinamojo nesustabdė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant sankcijoje numatytą jos dydį artimą minimaliam – 2 metai 3 mėnesiai.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 18 d. 16 val. iki 2019 m. birželio 27 d.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos, grąžinant paimtą asmens tapatybės kortelę V. A. (saugoma prie proceso dalyvių asmens duomenų b.l.1).

Iš V. A. automobilio apžiūros metu buvo paimti 100 eurų, kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje (2 t. b.l. 24-25). Atsižvelgiant į tai, kad 10 eurų kaltinamasis gavo iš I. A., už jai parduotas narkotines medžiagas, ši suma iš jo konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Likę 90 eurų nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini kaltinamajam V. A. ar jo įgaliotam asmeniui.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuria kaltinamas D. M.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu D. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Kaltinamasis D. M. pripažino įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, tačiau neigė turėjęs tikslą jas platinti. D. M. paaiškino, kad sužinojo, kad yra internetinė svetainė, kur galima už bitkoinus nusipirkti narkotikų, kurie būna paslėpti viduje perkamo daikto. Ten būna parašyta medžiaga, bet neparašyta, nei kokios tabletės, nei kaip jos atrodo. Jis užsisakė tas tabletes su ausinėmis, pirko apie 200 tablečių už 200 eurų. Jonavoj šios tabletės brangesnės, kainuoja apie 5 eurai viena, o atsisiuntus, gaunasi kažkur po eurą. Laikė šias medžiagas tam, kad pavartoti per muzikos festivalį. Galvojo, kad nuvažiuos, pasilinksmins, bet pradėjo sportuoti, taip ir gulėjo tabletės namuose daugiau nei metus laiko. Niekam jų nedavė ir kitaip neplatino. Pats suvartojo daugiausiai dešimt tablečių. Domėjosi internete, kokia šių tablečių sudėtis, kiek yra MDMA ir kiek kitų priemaišų. 200 tablečių nėra daug. Yra per kartą išgėręs 10 vnt. Tose tabletėse nėra didelis MDMA kiekis ir nėra šalutinio poveikio. Šiose tabletėse amfetamino nebuvo, todėl ir poveikis ne tas. Telefonu su niekuo apie tas medžiagas nėr kalbėjęs. Jis užsiiminėjo individualia veikla su mašinomis – pardavinėdavo ir pirkdavau mašinų detales, pardavinėdavo dyzelius, užsidirbdavo papildomai parduodamas alkoholį. Gailisi dėl savo veiksmų.

Specialisto išvada Nr. 140_92002)-IS1-2406 nustatyta, kad atlikus 2018 m. kovo 28 d. kratos metu D. M. gyvenamojoje vietoje rastų tablečių ir miltelių cheminį tyrimą, 185 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių sudėtyje rasta psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 9,268 g.; 100 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 9,577 g.; 2 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,219 g.; Violetinės spalvos stačiakampio formos tabletės dalies sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,115 g.; 5 vnt. rausvos spalvos stačiakampio formos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 0,503 g.; geltonos spalvos miltelių ir 2 vnt. geltonos spalvos stačiakampio formos tablečių dalių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,131 g.; pilkos spalvos stačiakampio formos tabletės dalies iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios masė yra 0,052 g. Ant 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių ir baltos spalvos plastikinio maišelio su užrašu „Gintarinė vaistinė“ vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos - MDMA pėdsakai (1 b.l. 133-136).

2018 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(2002)-IS1-4169, nustatyta, kad ant dviejų maišelių, rastų kratos metu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo psichotropinės medžiagos yra D. M. biologiniai pėdsakai (1 t. b.l. 141-144).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, stenogramomis bei garso įrašais nustatyta, kad kaltinamojo telefoninių pokalbių kontrolė atlikta 2018 m. rugsėjo 3 d. – gruodžio 12 d. laikotarpiu. Stenogramose užfiksuoti kontroliuojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu D. M., naudojosi jisai, pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis su nenustatytos priklausomybės abonentais. Iš pokalbių turinio matyti, kad nenustatyti kontaktai susisiekia su D. M., ieškodami preteksto susitikti. D. M. negalint, prašoma „Kažkaip pareguliuot“. Klausiama „Ar daugiau nėra nieko, kažkas kas juda be tavęs? Kažkaip nu nuo tavęs?“ D. M. atsako: „Net nėra nieko tokio panašaus, kad nuo manęs ar per mane. Net pats neįsivaizduoju, kas gali be manęs (duomenys neskelbtini).“ (3t.b.l.87). 2018 m. rugsėjo 14 d. D. M. susirašinėja su savo sutuoktine E. Š., kuri kaip jis nurodė, naudojosi abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sutuoktinės telefono rašomos žinutės: „Atvarė pas tave iš (duomenys neskelbtini)“, „Bet tu juk neturi gero“, „Arba aš nerandu“, „Kur yra“, tai jau nebėra reiškias, paskutinį atidavei“, „Klause, nežinai, kas turėtų“, „Iš (duomenys neskelbtini) atvarė kam tu sakei, kad varyt jiems, jie gi tik gero atvaro paimt“, (...) „sustūmei žmonėm, aš gi vakar pardaviau, turėjai matyt, kad nėra“, (...) „Atėjo vienas, sakė po 4“, „3 vnt.“, „Sakė visada iš tavęs ima (duomenys neskelbtini)“, „jokių“, „Po 4“, „šitų“, „nes jau po 6“, „Kaina“. 2018 rugsėjo 21 d. pokalbio metu nenustatytas asmuo taip pat klausia kainos, iš kaltinamojo naudoto abonento atsakoma: “po penkis paskaičiuok.“ 2018 m. rugsėjo 22 d. kaltinamajam skambina nenustatytas asmuo, sako“Žiūrėk, bachūrėli, tai sako nėra ten to brangaus. O mes iš (duomenys neskelbtini) atvažiavom.“ (..) (3 t. b.l. 84-94, 141-143).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, stenograma, nustatyta, kad kontroliuojant abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal D. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, naudojosi jo sutuoktinė E. Š., nustatyta, kad 2020 m. spalio 19 d. iš nurodyto abonento numerio skambina moteris nenustatytam abonentui ir sako: „Pasodino D.“, (...) „kol kas dar mėnesiui. Tai po to iki teismo, po trijų mėnesių bus teismas jam“ (...). Skambinusioji prašo S. telefono numerio, paklausus kam reikia, nurodo: „Reikia, ta prasme pranešti, nes pas mus gi, pas mane viskas yra“ (...) (3 t. b.l.130-131).

Nepilnametės liudytojos G. M. parodymais (už psichotropinių medžiagų platinimą nepilnametei G. M. D. M. nuteistas 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pas ikiteisminio tyrimo teisėją nustatyta, kad D. M. 2018 m. kovo 24 dieną jai davė Extazy tablečių (1t. b.l. 80-84). Analogiškus parodymus nepilnametė buvo davusi ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių metu detalizavo, kad iš trijų D. M. duotų Extazy viena buvo pilka, stačiakampio formos, kita – violetinės spalvos (1t.b.l.73-75).

Specialisto išvada Nr. T-N 883/2018(01) nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. paimtame liudytojo G. M. šlapime rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA) (1 t.b.l. 88).

MDMA yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ aktualia redakcija, nedidelis kiekis MDMA yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Pas kaltinamąjį rastas kiekis psichotropinės medžiagos MDMA 19,865 g, nors ir neviršija didelio kiekio, tačiau artimas norminiais aktais nustatytai didelio kiekio ribai.

Būtinasis BK 260 straipsnio sudėties požymis – tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas platinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018).???

?Kaltinamasis D. M. neigia, kad turėjo tikslą įgytas ir laikytas narkotines medžiagas platinti. Priešingai, jis nurodo, kad šias medžiagas jis įsigijo asmeniniam vartojimui ir niekam jų neplatino. Teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, tikslą platinti rastas psichotropines medžiagas įrodo pas kaltinamąjį rastas psichotropinės medžiagos kiekis: 196 tabletės bei milteliai, kurių sudėtyje buvo 19,865 g MDMA. Tabletės buvo kelių skirtingų rūšių, dalimis įpakuotos į atskirus maišelius. Antra, nors D. M. nurodo, kad pirko 200 tablečių asmeniniam vartojimui, tačiau tuo pačiu prieštaringai nurodo, kad taip ir nepradėjo jų vartoti daugiau nei metus laiko. Tikslą platinti įrodo ir telefonininkių pokalbių bei SMS žinučių stenogramos ir įrašai. Tiesa, D. M. naudojamo telefono abonento kontrolė atlikta jau praėjus pusmečiui po kratos, kurios metu buvo surastos ir paimtos psichotropinės medžiagos, tačiau vis tik šių pokalbių ir susirašinėjimų turinys netiesiogiai įrodo, kad D. M. tikslą psichotropines medžiagas platinti. Nurodytų pokalbių turinyje nors tiesiogiai nekalbama apie psichotropines medžiagas, tačiau iš pokalbių turinio akivaizdu, kad medžiagos, kurių pageidauja įsigyti susisiekę su kaltinamuoju ar jo sutuoktine asmenys, yra kelių rūšių, vienos medžiagos yra „geros“, dėl kurių pašnekovai atvažiuoja, net iš (duomenys neskelbtini). Pokalbių turinyje taip pat atsispindi, kad parduodamų objektų kaina svyruoja nuo 4 iki 7 eurų. Teisiamjo posėdžio metu, D. M. apklausiamas apie rastas tabletes, nurodė, kad tokių tablečių kaina (duomenys neskelbtini) 5 eurai, tuo tarpu jis, įgydamas jas internetu, mokėjo apie 1 eurą. Šios aplinkybės, vertinant jas sistemiškai su kitais ištirtais įrodymais, netiesiogiai įrodo kaltinamojo D. M. tikslą platinti įgytas ir laikytas bei 2018 m. kovo 28 d. atliktos kratos metu rastas psichotropines medžiagas. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti nepilnametės G. M. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui bei peržiūrėta filmuota jos apklausos pas tyrėją medžiaga įrodo, kad psichotropinių medžiagų, kurias nepilnametė įvardino Extazy tabletėmis, kaltinamasis davė ne tik nepilnametei, už ką jis jau yra nuteistas, bet ir kartu su juo buvusiems draugams. Nepilnametės nurodyti duotų tablečių požymiai ir spalva, atitinka pas kaltinamąjį po 4 dienų atliktos kratos metu rastų psichotropinių tablečių formą ir spalvą, o nepilnametės šlapime rasta medžiaga MDMA.

Taigi, teismas, sistemiškai įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad D. M. rastas psichotropines medžiagas įgijo ir laikė, turėdamas tikslą šias medžiagas platinti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta pilnai. Jo kaltę, be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodo kratos, apžiūros protokoluose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, stenogramos bei kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad D. M., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė 19,865 g psichotropinės medžiagos MDMA. D. M. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baigta.

Remiantis aukščiau išvardintais motyvais, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo prisipažinimo dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo nelaiko lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis savo kaltę pripažino ne pilna apimtimi, neigė turėjęs tikslą įgytas ir laikytas medžiagas platinti.

Kaltinamasis, pasinaudodamas paskutiniojo žodžio teise, nurodė, kad jis už tą patį nusikaltimą baudžiamas antrą kartą, nes ankstesniu teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tų pačių psichotropinių medžiagų platinimą nepilnametei G. M..

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų. Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad D. M. 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bei pagal BK 261 straipsnį – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo (6 t.b.l.166-176). Pagal BK 261 straipsnį D. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. kovo 24 dieną platino psichotropines medžiagas – tris MDMA tabletes nepilnametei G. M.. Analizuojant 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį bei nagrinėjamą bylą, matyti, kad kaltinamasis D. M. tiek veiką, už kurią buvo nuteistas 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, tiek veiką, dėl kurios byla nagrinėjama, padarė vienu metu. Kaip nurodo pats kaltinamasis, jis internetu įgijo 200 MDMA tablečių, kurias laikė namuose. 196 MDMA tabletės buvo rastos jo bute kratos metu 2018 m. kovo 28 d., po to kai 2018 m. kovo 24 d. jis dalį tablečių platino nepilnametei G. M.. Nors kaltinamasis nepripažįsta nepilnametei platinęs MDMA, tačiau nepilnametės apklausos metu nurodyti duotų tablečių požymiai ir spalva, atitinka pas kaltinamąjį po 4 dienų atliktos kratos metu rastų psichotropinių tablečių formą ir spalvą, o nepilnametės šlapime rasta ta pati medžiaga – MDMA. Taigi, teismas, remdamasis teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad tiek pas kaltinamąjį kratos metu paimtos psichotropinės medžiagos, už kurias jis teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, tiek nepilnametei G. M. platintos psichotropinės medžiagos, už ką jis nuteistas 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, buvo įgytos vienu ir tuo pačiu metu, kartu laikytos turint tikslą platinti ir dalis jų išplatintos nepilnametei G. M.. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad abu nusikaltimai buvo padaryti iš esmės viena veika, kuri atitinka kelių nusikaltimų sudėties požymius. Papildomai įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumą (padarytas labai sunkus ir sunkus nusikaltimai), pažeistų vertybių santykį (psichotropinių medžiagų laikymas turint tikslą platinti ir jų platinimas nepilnamečiui iš esmės pažeidžia vieną vertybę – visuomenės sveikatą, tačiau nepilnamečio, kuris yra pažeidžiamesnis dėl amžiaus ir socialinės brandos, atžvilgiu toks nusikalstamas kėsinimasis vertinamas griežčiau), nusikalstamų veikų baigtumo momentą ir laiko tarpą tarp jų (psichotropinių medžiagų neatlygintinas perdavimas nepilnamečiui (2018 m. kovo 24 d., kratos metu psichotropinė medžiaga randama 2018 m. kovo 28 d.) psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiui įsiterpė į psichotropinių medžiagų laikymą turint tikslą platinti), konstatuotina, kad inkriminuoti nusikaltimai yra padaryti idealiąja nusikaltimų sutaptimi. BK 260 straipsnyje ir 261 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, padarytų iš esmės viena veika, vertinimas kaip padarytų idealiąja sutaptimi atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-160-976/2020).

2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (6 t.b.l.166-176) D. M. nebuvo teisiamas nei už psichotropinių medžiagų įgijimą, nei laikymą, jam inkriminuotas tik šių medžiagų – trijų MDMA tablečių platinimas nepilnametei. Šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamasis traukiamas atsakomybėn už 2018 m. kovo 28 dieną pas jį kratos metu rastų psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas platinti. Pakartotinai atsakomybėn už šių medžiagų platinimą nepilnametei, kaltinamasis nėra traukiamas atsakomybėn, nors akivaizdu, kad esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, dalis įrodymų abiejuose baudžiamosiose bylose yra susiję. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. M. skirtingose baudžiamosiose bylose kaltinamas vienarūšių, bet ne tų pačių nusikaltimų padarymu, todėl non bis in idem (draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką) principas nėra pažeidžiamas.

D. M. padarė vieną baigtą sunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika susijusi su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. spalio 4 d., duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, todėl darytina išvada, kad nuobauda galiojanti (5 .b.l. 40-46). Všį Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro įskaitoje D. M. neregistruotas, duomenų apie priklausomybės ligų gydymąsi nėra. Kaltinamasis vedęs, turi mažametį sūnų. D. M. eilę kartų teistas, nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, pas kaltinamąjį rastos psichotropinės medžiagos kiekį. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, tai yra bausmės dydis parinktinas didesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Esant tokiai teisinei situacijai, kai dėl veikų, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sudėtį, asmuo yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelias savarankiškas baudžiamąsias bylas, atsižvelgiant į teisingo bylos nagrinėjimo principo reikalavimus, asmens padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo veikos buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Bylų išskyrimas neturi lemti, jog už nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veikos būtų nagrinėtos vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis.

Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nustačius, kad kaltinamojo veika, už kurią teisiamas su nusikalstama veiką, už kurią jau nuteistas 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, sudaro idealiąją sutaptį, D. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, bendrintina su 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis su pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes. Skirtina subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bendrintina su 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, veikų, už kurias buvo nuteistas skaičių ir spręstina, kad pridedamos bausmės dalis sudaro vienerius metus. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendį (pakeistas 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ) ir pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš D. M. buto kratos metu paimtos psichotropinės medžiagos, saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilnius: milteliai ir tablečių dalys bendro 64,906 g kiekio, kuriuose yra 19,648 psichotropinės medžiagos MDMA (specialisto išvada Nr. 140-(2002)-IS1-2406) (1 t., b. l. 136) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos;

2) Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomi objektai : plastikinės pakuotės nuo tablečių (specialisto išvada Nr. 140-(2002)-IS1-2879) (1 t., b. l. 138); D. M., D. L., J. S., G. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai, plastikinis butelis su folijos lankstinukais, supakuoti dėžutėje (specialisto išvada Nr. 140-(2830)-IS1-3339); du folijos ritiniai, elektroninės svarstyklės, vaakuminis maišelis (specialisto išvada Nr. 140-(2904)-IS1-3700); du vokai ir maišelis (specialisto išvada Nr. 140-(6270)-IS1-494) (1 t., b. l. 161) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

3) iš V. A. kratos metu paimtos narkotinės medžiagos, saugomos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilnius – 36,18 g kanapių (antžeminių dalių) (specialisto išvada Nr. 140-(2830)-IS1-3339) (2 t., b. l. 57) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos;

4) 7 kompaktinės plokštelės: viena Nr. LKPB-5/3-LK-7-19 su M. S. slapto sekimo vaizdo įrašu (4 t., b. l. 144-145); 6 kompaktinės plokštelės: Nr. 20-7/1-483, Nr. 20-7/1-488, Nr. 20-7/1-487, Nr. 20-7/1-486, Nr. 20-7/1-485, Nr. 20-7/1-484 su garso įrašais darytais atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę; 2 kompaktiniai diskai su apklausomis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (BK 94 str. 1 d. 3p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) ir nuteisti 2 (dviejų) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti V. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. birželio 18 d. 16 val. iki 2019 m. birželio 27 d.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti, grąžinant paimtą asmens tapatybės kortelę V. A. (saugoma prie proceso dalyvių asmens duomenų b.l.1) ar jo įgaliotam asmeniui.

Konfiskuoti iš V. A. 10 eurų (saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje 2 t., b. l. 24-25), kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 str. 2 d.).

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) ir nuteisti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis D. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, apėmimo būdu subendrinti su 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės bausme, ir pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu (pakeistas 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendį (pakeistas 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ) ir pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.

D. M. iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kardomosios priemonės neskirti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) iš D. M. buto kratos metu paimtas psichotropines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilnius: miltelius ir tablečių dalis bendro 64,906 g kiekio, kuriose yra 19,648 psichotropinės medžiagos MDMA (specialisto išvada Nr. 140-(2002)-IS1-2406) (1 t., b. l. 136) nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;

2) Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus objektus: plastikines pakuotes nuo tablečių (specialisto išvada Nr. 140-(2002)-IS1-2879) (1 t., b. l. 138); D. M., D. L., J. S., G. M. seilių lyginamuosius pavyzdžius, plastikinį butelį su folijos lankstinukais, supakuotus dėžutėje (specialisto išvada Nr. 140-(2830)-IS1-3339); du folijos ritinius, elektronines svarstykles, vaakuminį maišelį (specialisto išvada Nr. 140-(2904)-IS1-3700); du vokus ir maišelį (specialisto išvada Nr. 140-(6270)-IS1-494) (1 t., b. l. 161) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

3) iš V. A. kratos metu paimtas narkotines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, adresu Liepyno g. 11A, Vilnius – 36,18 g kanapių (antžeminių dalių) (specialisto išvada Nr. 140-(2830)-IS1-3339) (2 t., b. l. 57) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4) septynias kompaktines plokšteles: vieną Nr. LKPB-5/3-LK-7-19 su M. S. slapto sekimo vaizdo įrašu (4 t., b. l. 144-145); 6 kompaktines plokšteles: Nr. 20-7/1-483, Nr. 20-7/1-488, Nr. 20-7/1-487, Nr. 20-7/1-486, Nr. 20-7/1-485, Nr. 20-7/1-484 su garso įrašais darytais atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę; 2 kompaktinius diskus su apklausomis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (BK 94 str. 1 d. 3p.).

5) Iš V. A. paimtus 90 eurų, kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje (2 t., b. l24-25), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini kaltinamajam V. A. ar jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtam nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.