Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2014-10-14, procesinius dokumentus priėmė atsakovės motina N. T. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2008-06-13 sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 2027,34 eurų kreditą. Už suteiktą kreditą Sutartyje nustatyta 10 proc. metinė palūkanų norma, galutinis kredito grąžinimo terminas 2012-06-13. Atsakovė netinkamai vykdė paimto kredito grąžinimo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal Sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė savo pareigos grąžinti kreditą pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 855,73 eurų skolą, 37,44 eurų palūkanų ir 30 Lt už priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.870, 6.873 straipsniai).

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Pagal bendrųjų Sutarties sąlygų 25 punktą atsakovas, laiku nesumokėjęs nustatytos sumos, įsipareigojo mokėti 0,15 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1509,77 eurų delspinigių. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,15 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartis su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.

Nors pagal 2008-06-13 šalių sudarytą Sutartį suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2012-06-13, tačiau ieškovas matydamas, kad yra pažeidžiamos Sutarties sąlygos vienašališkai nenutraukė jos iš karto, ilgai nesikreipė į teismą, nors šiam veiksmui netrukdė jokios kliūtys. Tad atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovo neveikimu. Esant šioms aplinkybėms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnio 3 dalis) neleidžia priteisti ieškovui iš atsakovės tokio ilgo laikotarpio netesybų. Sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos didėjo, pagal analogiją ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5, 1.8 straipsniai) netesybų dydis apribotinas, taikant CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas taisykles – iki šešių mėnesių laikotarpio netesybų. Ieškovui iš atsakovės priteistini delspinigiai, apskaičiuoti už 180 dienų, t.y. 77,02 eurų (855,73 X (0,05/100) X 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1509,77 eurų delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 77,02 eurų delspinigių sumą.

Ieškovas, remdamasis Sutarties bendrosios dalies 35 punkto sąlygomis, taip pat prašo iš atsakovės priteisti 11 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmenine skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palūkanų dydį. Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į susiklosčiusią teismų praktiką bei į tai, kad ši Sutartis yra sudaryta tarp fizinio asmens ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), šalys sudarė kredito sutartį pagal kredito davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t. y. tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, kreditas suteiktas atsakovės vartojamiesiems poreikiams tenkinti, daro išvadą, kad prašomos priteisti procesinės 11 procentų dydžio metinės palūkanos už panaudotą ir negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 970,19 eurų ir 30 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-10-07, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 8326,87 Lt (2402,94 eurų ir 30 Lt). Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 3379,87 Lt (970,19 eurų ir 30 Lt), atmestų – 4947,00 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 40,59 proc., atmestų – 59,41 proc.

Ieškovas nurodė, jog patyrė 914,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (188,00 Lt žyminio mokesčio, 726,00 Lt už teisinę pagalbą), prašė jas priteisti iš atsakovės. Prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 371,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 855,73 eurų skolą, 37,44 eurų palūkanų, 77,02 eurų delspinigių, 30 Lt už priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 970,19 eurų ir 30 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 371,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 301694694, naudai.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.