Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė D. B. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad požiūriai, charakteriai pasidarė skirtingi, todėl gyventi toliau santuokoje neįmanoma. Atsakovas visada tik save mylėjo ir savimi rūpinosi, o jai teko rūpintis ir savimi, ir juo, ir vaiku, ir namais. Atsakovas ją laikė „niekuo“, naudojo psichologinį smurtą, vėliau iš atsakovo pusės prasidėjo grasinimai, gąsdinimai, kaltinimai, kad kažkas namus pasiklauso, vėliau atsakovas prie ją pradėjo kelti ranką. Atsakovas psichologinį smurtą naudojo ir prieš jos sūnų, sūnus nenorėdavo net į namus ateiti dėl atsakovo, jei namuose nebūdavo jos. Jei ieškovė stengėsi išsiaiškinti problemas, pakalbėti, tai atsakovas niekada nesikalbėjo, tik tylėjo, į viską atsakydavo tyla, buvo visiškai abejingas ieškovei, net kai ji susilaužė ranką. Nuo 2017 m. smurtavimas padažnėjo, teko išeiti gyventi kitur. 2019 m. grįžus gyventi kartu nuolat tenka susidurti su policija. Dabartinis gyvenimas yra toks, kad atsakovas pats provokuoja konfliktus, tada kviečia policiją, o atvykus policijai – šaiposi. Iš pradžių atsakovas atėjo pas ją gyventi į bendrabutį, nes nieko pats neturėjo, nei vairuotojo pažymėjimo, nei automobilio, o tada prasigyveno ir dar iš jos kompensacijų reikalauja. Atsakovas nori turto daugiau, nei ji pati turi. Prie būsto remonto darbų atsakovas neprisidėjo nei finansiškai, nei organizuojant darbus. Jai reikėjo ir valgyti daryti, ir remontais rūpintis, langus keisti ir pan. Ieškovė dirbo kur tik įmanoma, per kelis darbus, kad tik daugiau pajamų užsidirbtų. Atsakovas mokėjo kreditą, o ji mokėjo už komunalines paslaugas. Maistas, baldai, drabužiai buvo apmokami iš ieškovės pajamų. Nuo 2018 metų į atsakovo sąskaitą ji perveda banko įmokas, o nuo 2019 metų, kai grįžo namo – pradėjo mokėti ir už komunalines paslaugas. Sugrįžo gyventi į butą dėl to, kad sūnus grįžo iš Vokietijos, todėl jam reikėjo atlaisvinti kitą butą. Gyventi viename bute su atsakovu neįmanoma, o buto dalimis atskirai naudotis sudėtinga, nes pvz. vonia yra bendra. Metus laiko nei į banką nemokėjo, nei už komunalines, nes ji bute negyveno, bute vienas pats gyveno atsakovas, todėl už viską jis ir mokėjo. Iki 2017 m. vasario mėnesio ji mokėjo už komunalines paslaugas. Dabar už komunalines paslaugas pusę sumos perveda atsakovui į sąskaitą. Kai ji mokėjo – tai mokėjo pagal knygutes, o ne internetu. Nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu nebegyvena, nes atsakovas pasakė, kad ji jam nebegamintų ir nebeskalbtų. 2019 m. pavasarį susirado draugą, kuris jai padėjo atgal persikraustyti į butą. Pradiniam įnašui 45000 Lt davė ieškovės mama, o likusiai sumai ėmė kreditą. Butas buvo apleistas, reikėjo daug ką remontuoti, keisti santechniką, langus ir pan., remonto darbams jos mama vėl davė 35000 Lt, tada reikėjo baldus pirkti, prie kurių pirkimo taip pat jos mama pinigais prisidėjo. Sūnus yra iš jos pirmos santuokos, gyveno su ja ir gyvens, kol žmoną susiras. Šeimos poreikiams vidutiniškai apie 1500 Lt per mėnesį išleisdavo, o atsakovas sakydavo, kad jis neturi pinigų, nes paskolą bankui moka. Šiuo metu ji dirba, mama ir sūnus finansiškai padėtų, dar yra bendrabutis, todėl viską sudėjus kompensaciją atsakovui už didesnę turto dalį sumokėtų. Šiuo metu ginčo bute gyvena ji, jos draugas, jos pilnametis sūnus ir atsakovas. Ji moka pusę sumos už komunalines, nes atsakovas jai iš viso nesako, kokią dalį komunalinių mokesčių jai reikėtų apmokėti. Pinigus deklaravo, nes prasidėjo skyrybų procesas, todėl reikėjo įrodymų, kad tokios sumos figūravo. Notariškai mamos pinigų neformino, pas notarą nėjo, buvo pasitikėjimas. Namuose yra keletas interneto paslaugų, kitas internetas yra jos vardu, nes juo naudojasi ieškovės sūnus. Nuo 2005 metų, gyvenant bendrabutyje jiedu sutarė skirstyti išlaidas taip, kad atsakovas apmoka kreditą, o ji moka už komunalines paslaugas ir visa kita. Tas sutarimas išsivystė natūraliai. Nesutarimai prasidėjo tada, kai ji susilaužė ranką. Atsakovas yra statutinis pareigūnas, jokio kito darbo dirbti jis negalėjo, visą laiką tik policininku buvo, šeimai pinigų neskyrė. Atsakovas savo pinigų perkant butą neturėjo, jis tik įmokas bankui nuo pat pradžių mokėjo. 2017 m. kovo mėnesį atsakovas pakeitė spyną ir pakėlė prieš jos sūnų ranką, nes sūnus ją užstojo, kai buvo atėję daiktų pasiimti. Konfliktai vyksta bendrose patalpose: koridoriuje, virtuvėje, vonioje. Tiek vienam, tiek kitam buvo pateikti įtarimai dėl smurto šeimoje.

Ieškovės atstovas advokatas Andrius Juonys baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad faktinės aplinkybės, nurodytos ieškovės ieškinyje, atitinka tikrovę. Ieškinys, kaip įrodytas rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Balansą sudaro realus turtas ir kreditorinis įsipareigojimas AB „Swedbank“. Ieškovės siūlomas turto padalinimo būdas yra racionalus. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, yra kviečiama policija, todėl turtas turi būti dalinamas ne idealiosiomis dalimis, o natūra – vienam sutuoktiniui visas butas, o kitam – kompensacija už jį. Buto rinkos vertė yra 67200 Eur, atėmus kredito likutį, gaunasi 23872,61 Eur dydžio kompensacija atsakovui. Ieškovė gali išmokėti tokio dydžio kompensaciją, nes turi kito nekilnojamojo turto, kurį pardavus ir gavus pajamų – būtų atsiskaityta su atsakovu. Jei turtą pavyktų parduoti anksčiau – su atsakovu atsiskaitytų anksčiau. Ieškovė sutinka su banko pozicija, kad jie liktų solidariais skolininkais. Dėl santuokos nutraukimo vienareikšmiškai kaltas tik atsakovas, nes jis naudojo prieš ieškovę psichologinį ir fizinį smurtą. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pripažinus atsakovą kaltu, esant ieškovės prieštaravimui, atsakovui neturėtų būti palikta santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 2012 m. pabaigoje judviejų santykiai pašlijo, nes jo netenkino ieškovės požiūris į gyvenimą. Jis nusprendė maitintis ir mokėti už paslaugas atskirai. Jis nemėgsta girtuokliauti ir triukšmauti, o ieškovė mėgsta balius, jai įprasta vakare po darbo vakaroti, vartojant alkoholį. Ieškovei paskolos nedavė, nes jos pajamos buvo per mažos. Vadybininkė įvertino jo finansines galimybes ir sutiko duoti paskolą. Iš turto ir pajamų deklaracijų matosi, kokius pinigus šalys turėjo. Iki 2016 metų apie 100000 Lt jis negirdėjo nė vieno žodžio, gal ieškovė su savo mama buvo kažką sutarusi. Jis pinigų turėjo, todėl ir už komunalines paslaugas jis galėjo apmokėti, ne tik paskolą bankui mokėti. Vieną kartą bankas neturėjo nuo jo sąskaitos nuskaičiuoti lėšų, tai 1000 Lt nuskaičiavo nuo ieškovės, to jis neginčija. Buvo ir bendras stalas, ir atskiras, jis taip pat pirko maisto produktus. Rūbus sau pirkosi pats, nes jam netiko ieškovės skonis. Už interneto paslaugas jis apmoka, o už greitesnį internetą, kurio reikia ieškovės sūnui, moka ieškovė. Iki šiol ginčo bute jie gyvena keturi suaugę asmenys, bet už paslaugas jis apmoka 60 proc., o ieškovė, ieškovės pilnametis sūnus bei ieškovės draugas apmoka 40 proc. Su ieškovės sūnumi jis sutaria, pykčių, barnių nebūdavo. Kaimynai jam sakė, kad atvažiavo ieškovė su meilužiu ir autobusu, pakrovė daiktus ir viską išvežė. Po kurio laiko ieškovė grįžo atgal jau su kitu vyru. Kaimynai vėl pašiepia dėl jų visų bendro gyvenimo viename bute su ieškovės meilužiu. Šeima galutinai iširo dėl to, kad ieškovė apsigyveno bendrame bute su pašaliniu asmeniu, savo meilužiu. Ieškovė net nesiruošia kurti naujos šeimos, jai patogu gyventi taip, kaip yra dabar. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Šiai dienai banko paskolos likutis yra nedidelis. Jis visada stengėsi įnešti didesnę dalį, jei tik leisdavo galimybės, kad kuo greičiau padengti visą kreditą. Baldus užsakinėjo abu, mokėjo abu, o kadangi ieškovė yra statybininkė, tai jis jai tikrai dėkingas, kad remontus ji darė, nes ji tuos darbus supranta. Jis apsigyveno pereinamame kambaryje, jis į sūnaus ir ieškovės kambarius negali įeiti, nes jie yra rakinami, o jie pas jį į kambarį užeina bet kada ir dėl bet kokios priežasties, pvz. ieškovė užėjusi pradeda mėtyti jo daiktus, daužyti telefoną ir pan., todėl jis kiekvienu kartu kviečia policijos pareigūnus. Paskutinį kartą jam teko bėgti nuo ieškovės iki kito namo, nes ji vijosi jį, norėjo užpulti, dėl ko – negali pasakyti. Kaip teismas pagal civilinį kodeksą nuspręs, taip jie ir toliau gyvens, nes susitarti geruoju neišeina. Psichologiškai labai sunku kasdien savo bute matyti pašalinį vyrą, dėvintį kelnaites, dėl to patyrė didelį psichologinį smūgį, dėl kurio reikėjo pagalbos kreiptis į specialistus. Jis tikėjo, kad ieškovė nutrauks santykius su meilužiu ir žmona grįš gyventi atgal į šeimą, tačiau 2016 metais ieškovė išsivežė daiktus, o jos sūnus išvyko į Vokietiją. 2019 metais ieškovės sūnus grįžo iš Vokietijos, panašiu laiku ir ieškovė su meilužiu grįžo atgal į butą. Iš pradžių ieškovė su meilužiu atsikraustė, o tada ieškovės sūnus grįžo. Santuokos metu jis ieškovės sūnumi rūpinosi, kaip savo vaiku, ėjo į mokyklą, jokių problemų dėl sūnaus elgesio neturėjo. Butas kainavo 220000 Lt, banko paskola buvo 180000 Lt. Be banko paskolos pas notarą mokėjo pardavėjui 45000 Lt, šie pinigai buvo abiejų santaupos: 30000 Lt grynais jo santaupų, 15000 Lt ieškovės santaupų. Pas ką buvo pinigai, tas ir mokėjo, jokio susitarimo ir pasidalinimo, kokias išlaidas apmoka ieškovė, o kokias išlaidas apmoka atsakovas, nebuvo. Jis visada atsiskaitinėjo banko kortele, bet į bylą tokių išrašų neteikė, kad maistą pirko, drabužius ir panašius dalykus. Iš teismo dokumentų 2016 metais sužinojo, kad ieškovės mama yra davusi 100000 Lt buto įsigijimui. Ieškovės mama gyvena (duomenys neskelbtini), buvo momentas, kai apie metus laiko ieškovės mama gyveno su jais, nors jis tokio sutikimo nebuvo davęs. Jis nėra matęs ieškovės mamos 100000 Lt. Paprastą remontą galima padaryti, pastačius gipso kartono plokštę jo kambarys izoliuotųsi, bet apie 30 proc. sumažėtų plotas. Kai dingo mokėjimų knygutė, jis sužinojo, kad gali mokėti internetu, bet atsitiko taip, kad sumokėdavo ir ieškovė, ir jis, matydavosi sąskaitose, kad yra permoka. Šiuo metu jis gauna 400 Eur pensiją ir 1500 Eur, nes dirba teisininku. Jis buvo darbe, kai ieškovė su meilužiu daiktus iš buto išsivežė ir to nematė, jam apie tai grįžtančiam namo pasakė kaimynas. Kiekvienais metais virš paskolos grafiko jis sumoka po 2000 - 7000. Kredito suma buvo apie 1000 Lt, atlyginimas – 1200 Lt, todėl negali pasakyti iš kokių pajamų gyveno. 2014 m. išėjo į pensiją. Policijoje dirbo iki (duomenys neskelbtini) metų. Kadangi turėjo neoficialių pajamų, todėl už komunalinius mokesčius mokėjo ir grynais ir bankiniu pavedimu. Viena iš papildomų veiklų buvo Taxi, o kita – metalo laužo rinkimas. Neoficialios pajamos buvo įvairios, nuo 300 Eur iki 500 Eur, priklausomai nuo to, kiek pavykdavo realizuoti metalo. Turėjo savivaldybės licenciją užsiimti Taxi veikla. Pavardę norėtų pasilikti „B.“, nes kiltų daug problemų dėl dokumentų keitimų.

Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Šalkauskas baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad ieškovės kviesti liudytojai parodymus davė atsakovo naudai. Ieškovė į ginčo butą atsivedė meilužį, tokiu būdu ji sukūrė tokias gyvenimo sąlygas, kurioms esant gyventi yra neįmanoma. Ieškovės teiginys, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kai pati atsiveda į butą kitą vyriškį bendram gyvenimui su vis dar esamu sutuoktiniu, yra nepagrįstas. Kaltinti vien tik atsakovą dėl santuokos iširimo, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, neleistina. Atsakovo smurtavimas ieškovės atžvilgiu neįrodytas, tuo tarpu ieškovės smurto prieš atsakovą faktai yra vienareikšmiški. Atsakovas bute gyveno ir gyvena nekonfliktuodamas, tuo tarpu ieškovė buvo išsikrausčiusi, o vėliau atsikraustė gyventi ne tik su pilnamečiu savo sūnumi, bet ir su meilužiu. Ieškovės mama patvirtino, kad jai gyvenant su ginčo šalimis tame pačiame bute, atsakovas miegojo ant grindų. Pinigų perdavimas turi būti rašytinės formos, o šiuo atveju nėra notariškai patvirtinto dokumento, kad ieškovės mama ieškovei ir/ar atsakovui perdavinėjo kokias nors pinigų sumas butui ir buto remontui. Kito vyriškio atsivedimas į tą patį butą, kuriame gyvena atsakovas, sukelia jam ypatingai neigiamus jausmus. Liudytoju apklaustas ieškovės sūnus patvirtino, kad tame pačiame bute galima gyventi, įmanoma atskirti pastačius sieną. Išnykus aplinkybėms dėl vienpusės atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, priešieškinys laikytinas pagrįstu, todėl turi būti tenkinamas pilnai. Pavardės pakeitimas atsakovui turėtų didelių problemų ir finansinių išlaidų, nes reikėtų keisti labai daug dokumentų. Atsakovo iškviestas liudytojas patvirtino, kad atsakovas papildomų neapskaitytų pajamų gaudavo kiekvieną mėnesį daugiau ar mažiau, o liudytojas mokestines prievoles, susijusias su gautomis pajamomis iš metalo laužo pridavimo, buvo įvykdęs pilnai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsakovo liudytojo parodymai paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas neturėjo pajamų net save išlaikyti. Ieškinys dalyje dėl turto padalinimo negali būti tenkinamas, nes bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgai, bet per tą laiką jokių postūmių neįvyko, t.y. ieškovė nepardavė savo kito turto ir nepasiūlė atsiskaityti su atsakovu, pasidalinus turtą ir kreditą lygiaverčiai. Padalinus turtą atsakovo siūlomu būdu, abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi bankui, gyvena bute, padalintame atitinkamomis dalimis.

„Swedbank“ AB atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką „Swedbank“ AB pranešta tinkamai, byla nagrinėjama „Swedbank“ AB atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. G. (ieškovės mama) parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. sumokėjo 45000 Lt buto savininkui, perkant butą, 2006 m. liepos mėnesį davė buto remontui 30000 Lt, 2006 m. spalio mėnesį dar papildomai davė 25000 Lt. Pinigus gavo pardavusi savo žemę ir padalino savo vaikams. Už parduotas žemes ji gavo 590000 Lt. Pinigus vaikams padalino be sutarčių ir be notarų. Bute ji gyveno kartu su ieškove ir atsakovu apie tris metus (2012 m. – 2015 m.), bet atsakovas pradėjo smurtauti prieš ieškovę, todėl ji išsikraustė gyventi atskirai. Kai buvo atėjusi pasiimti savo daiktų, matė, kaip atsakovas mušė ieškovę. Atsakovas pats smurtaudavo ir dar grasindavo, kad iškvies savo policijos ekipažą, nes jis pats dirbo policijoje. Maistą pirko ieškovė, valgyti darė taip pat ieškovė, kambarius tvarkė, skalbė taip pat ieškovė. Atsakovas namų ruoša neužsiėmė, nieko namuose nedarė, jis net vinies į sieną nemoka įkalti. Atsakovo pinigai buvo atskiri, jis savo pinigus savo reikmėms naudojo, atsakovas iš savo algos prie nieko neprisidėjo. Kai ieškovė susilaužė ranką, 2015 metais, ieškovė neturėjo pajamų paskolai mokėti, paprašė, kad atsakovas sumokėtų bankui įmokas, bet jis pasakė, kad pinigų neturi. Apie atsakovo smurto atvejus 2016 metais prieš ieškovę ji žino iš pačios ieškovės ir iš anūko pasakojimų, ji pati to smurto atvejų nematė, nes bute jau negyveno. Žino, kad šiuo metu, 2019 metų ieškovė gyvena su kitu vyru, kuris rūpinasi ja. Gyvena visi tame pačiame bute. Atsakovas nenori „auksinės žuvelės“, t. y. ieškovės, paleisti.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. B. (ieškovės sūnus) parodė, kad labiausiai dirbo mama, maistą pirko mama ir šiaip visas sąskaitas apmokėdavo mama. Vėliau tarp mamos ir atsakovo prasidėjo psichologinis smurtas. Mama beveik visada dirbo per du darbus. Atsakovas išmėtydavo daiktus, stengdavosi išnervuoti mamą, mama ruošdavo maistą virtuvėje, o atsakovas sėdėdavo ir kabinėdavosi. Prie jo atsakovas irgi kabinėdavosi, tardydavo, kur ir su kuo jis buvo, kada grįš ir pan., jis stengdavosi grįžti namo tada, kai jau mama būdavo, kad nelikti vieni du su atsakovu namuose. Mamai teko išsikraustyti pagyventi atskirai 2017 metais jis mamai išnuomojo butą. 2018 m. jis išvažiavo į užsienį. 2019 m. liepos mėnesį grįžo iš užsienio. Kol mama gyveno atskirai nuo atsakovo, jis buvo išvažiavęs uždarbiauti į užsienį. Grįžęs iš užsienio su mama grįžo atgal gyventi ten, kur liko gyventi atsakovas. Atsikrausčius gyventi atgal, gyventi su atsakovu tapo sudėtinga, nes kildavo nuolatiniai konfliktai, buvo kviečiama policija. Yra matęs, kaip kartą atsakovas stūmė mamą į sieną. Atsakovas pats kelia konfliktą, o tada pats kviečia policiją. Mama į butą grįžo su vyriškiu. Grįžo į butą vien tam, kad greičiau mama išsiskirtų su atsakovu, nes kitaip skyrybos niekaip nejudėjo. Policija buvo kviečiama labai dažnai, mama buvo ne vieną kartą sulaikyta, buvo patekusi ir į areštinę. Butas yra trijų kambarių. Jis turi atskirą rakinamą kambarį. Mama su draugu gyvena kitame rakinamame kambaryje. Atsakovas gyvena svetainėje. Tam, kad patekti į mamos ir į jo kambarį, reikia pereiti per svetainę, kurioje gyvena atsakovas. Prieš jį atsakovas nebuvo pakėlęs rankos. Atsakovas niekada nėra nepabeldęs įėjęs į jo kambarį, durų kambario niekada nelaužė. Jis už komunalines paslaugas nemoka. Dabar jis naudojasi mamos internetu, kuris buvo įvestas prieš metus, už jį moka mama. Jis gali susikeisti su atsakovu kambariais, gali gyventi svetainėje, nes pasidarys pertvarą, turės balkoną.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. A. (atsakovo draugas, užsiėmė metalo laužo pridavimu) parodė, kad pažįsta atsakovą apie 30 metų, ieškovę yra matęs tik vieną kartą, prieš 15 metų buvo užėjęs į svečius, klausė, ar yra namuose V., bet ieškovė atsakė, kad ne. Gatvėje susitikęs ieškovės nebūtų pažinęs. Nuo 2011 metų vertėsi metalo laužo rinkimu ir pardavimu. 2016 metais stipriai sumažėjo ši veikla, retai atsiranda metalo laužo objektų, kuriuos galima supjaustyti ir paruošti pridavimui. Atsakovas, radęs metalo laužo objektą, pranešdavo jam, jis organizuodavo, jei reikėdavo, metalo pjaustymą, išardymą ir tada jau pridavimą į metalo laužo supirktuvę. Sumos litais būdavo apie 600, kartais iki 2000 ar 2600. Per mėnesį būdavo keli pinigų gavimai iš metalo laužo pridavimo. Kiekvienu kartu, gavus pinigus, reikėdavo sumokėti mokesčius valstybei, o jau kas likdavo atskaičius mokesčius – sumokėdavo atsakovui, kai jis rasdavo metalo laužo objektą paruošimui į metalo laužo pridavimą. Atsakovas turėjo gerą informaciją ir surasdavo metalo laužo objektus bei pasakydavo, kur ir kas yra tinkamo išardymui, supjaustymui ir pridavimui į metalo laužo supirktuvę. Atsakovui jis mokėjo už tai, kad rasdavo objektus metalo laužo ir, jei prisidėdavo ardant, pjaustant, tai ir už tokius darbus. Atsakovui pinigus jis duodavo grynais. Atsakovui jis pinigus mokėjo kaip tarpininkui, už tarpininkavimo paslaugas. Jis pats metalo laužo pridavimu vertėsi kaip fizinis asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė ir atsakovas galutinai apsisprendę nutraukti santuoką.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuojant tuo, kad atsakovas nuolat smurtavo prieš ieškovę psichologiškai ir fiziškai, žemindavo ieškovę kitų žmonių akivaizdoje, grasindavo susidoroti, kviesdavo policijos pareigūnus kaltindamas ją nepagrįstais dalykais, tuo tarpu atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė susirado kitą vyrą, su kuriuo šiuo metu gyvena tame pačiame bute kaip ir atsakovas. Atsakovo teigimu, gyvenant santuokoje išryškėjo charakterių skirtumai, požiūris į kasdienes šeimos problemas. Ieškovė neneigia, kad turi kitą vyrą, su kuriuo gyvena tame pačiame bute kaip ir atsakovas, tačiau pažymėjo, kad priešingai nei nurodo atsakovas, ji iki pat 2019 metų jokių artimų ar juolab intymių santykių su kitais vyrais nepalaikė ir dėjo maksimalias pastangas santuokai išsaugoti. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Iš į bylą pateiktų dokumentų, matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus dėl prieš vienas kitą naudoto psichologinio/fizinio smurto, tačiau nei vienu atveju nebuvo nustatytas kaltas asmuo, pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) mėnesio raštas dėl informacijos pateikimo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) d. raštas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo). Ieškovės teismui pateiktos specialistų išvados bei išrašas iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad būtent atsakovas naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų dėl atsakovo naudoto psichologinio ir fizinio smurto laikytina nepagrįsta. Atitinkamai atsakovo argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji susirado kitą vyrą, vertininti kritiškai, kadangi tiek iš teismui pateiktų dokumentų, tiek iš šalių pasisakymų teismo posėdžių metu matyti, kad ginčo šalys jau iki ieškovei apsigyvenant su kitu vyru nesutarė, nesiekė ieškoti kompromisų sprendžiant problemas, todėl ieškovės santykiai su kitu vyru vertintini kaip pasekmė atsiradusi dėl ieškovės ir atsakovo nuolatinių konfliktų. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę – „B.“, atsakovas priešieškiniu prašo jam palikti santuokos metu įgytą pavardę „B.“. Ieškovė su atsakovo prašymu nesutinka, prašo jam grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „M.“. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, ieškovė po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, atsakovas taip pat pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos metu įgytą pavardę – „B.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina santuokos metu įgyta pavardė – „B.“.

Pagal CK 3.88 str. 1 d., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Ieškovės įsitikinimu, po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytas turtas turėtų būti dalinamas natūra, ieškovei D. B. priteisiant butą su rūsiu, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 67200,00 Eur, o atsakovui V. B. priteisiant iš ieškovės 23872,61 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę D. B. išmokėti ją per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. Ieškovės įsitikinimu, padalijus turtą natūra, atsakovas ir toliau sistemingai gąsdintų ir terorizuotų ieškovę, tarp šalių nuolat tvyrotų įtampa, tektų įsikišti teisėsaugai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės turto padalinimo pozicija nesutiko. Priešieškiniu atsakovas prašė padalinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), idealiosiomis dalimis po ½ dalį ieškovei ir atsakovui. Pažymėjo, kad ieškovė neteisingai nurodė buto su rūsiu vertę, kadangi pagal 2016 m. gruodžio 29 d. atliktą šio turto vertinimą jo vertė 71000 Eur. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos nagrinėjimas užtruko pakankamai ilgai, bet per tą laiką jokių postūmių neįvyko, t.y. ieškovė nepardavė savo kito turto ir nepasiūlė atsiskaityti su atsakovu, pasidalinus turtą ir kreditą lygiaverčiai. Padalinus turtą atsakovo siūlomu būdu, abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi bankui, gyvena bute, padalintame atitinkamomis dalimis.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. D. B. ir V. B. pasirašę su AB banku „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas AB „Swedbank“), kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kuri nors iš šalių prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo prisidėjo didesne pinigų dalimi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vidutinės pajamos pagal į bylą pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį vidutiniškai per mėnesį sudaro 520,00 Eur. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 400 Eur pensiją bei dirbdamas teisininku uždirba 1500 Eur per mėnesį. Taigi, per mėnesį vidutiniškai gauna 1900 Eur pajamų. Šiuo metu ieškovė, atsakovas, ieškovės pilnametis sūnus bei ieškovės draugas gyvena ginčo bute. Ieškovė su draugu dalinasi vienu kambariu, kitame kambaryje gyvena ieškovės sūnus, o pereinamame kambaryje – svetainėje gyvena atsakovas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieškovės sūnus patvirtino, kad gali apsikeisti su atsakovu kambariais, o svetainėje pastatyti pertvaras. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės yra lygiavertės, todėl nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Ieškovė prašydama jai nuosavybės teise priteisti ginčo butą, prašė įpareigoti ją atsakovui piniginę kompensaciją išmokėti per 12 mėnesių, tačiau teismui nepateikė duomenų patvirtinančių galimybes išmokėti nurodytą piniginę kompensaciją. Be to, sutiktina, kad ieškovė nuo bylos pradėjimo teisme atitinkamai jau turėjo galimybę sukaupti dalį piniginės kompensacijos, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sukaupęs santaupų naujo buto įsigijimui. Šiuo atveju šalys jau pakankamai ilgą laiko tarpą gyvena šiame bute atskiruose kambariuose ir tai tapo įprasta. Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniams priskiriamas lygiomis dalimis, nereiškia, kad sutuoktiniai privalomai turi jame gyventi, nusistatyti naudojimosi tvarką ir investuoti lėšas į buto pritaikymą gyventi dviem šeimoms. Buto pardavimas gali būti išeitimi paskolos grąžinimui, atskirų nekilnojamojo turto objektų įsigijimui kiekvienai iš šalių už gautas lėšas. Įvertinus byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nesant teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo, nesant duomenų, patvirtinančių vienai iš ginčo šalių kitai ginčo šaliai sumokėti piniginę kompensaciją už bendro turto dalį, ir nesant kliūčių abiem šeimom gyventi tame pačiame bute, šalių santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas natūra lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Turtą padalijus natūra lygiomis dalimis, kompensacija iš ieškovės atsakovui nepriteisiama.

Ieškovė ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo šalių bendrą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) d. sudarytą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine prievole. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad V. B. ir D. B. yra solidariai atsakingi prieš kreditorių AB banką „Swedbank“ pagal (duomenys neskelbtini) d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista (duomenys neskelbtini) d. susitarimu ir grąžina kas mėnesį mokamomis kredito išmokomis lygiomis dalimis. Kreditorius „Swedbank“ AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prievolė pagal kredito sutartį yra bendra ir solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti D. B. ir V. B.. Pažymėjo, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai, todėl „Swedbank“, AB prieštarauja ieškovės reikalavimui dėl solidarios prievolės modifikavimo, t.y. pripažinti prievolę pagal aukščiau minėtą kredito sutartį asmenine ieškovės D. B. prievole. Tretysis asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad priešieškiniu įsipareigojimus pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį prašoma pripažinti solidaria D. B. ir V. B. prievole, todėl Bankas neprieštarauja tokiems priešieškinio reikalavimams. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Andrius Juonys nurodė, kad ieškovė sutinka su banko pozicija, kad ieškovė ir atsakovas liktų solidariais skolininkais.