Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 16 d., apie 16.52 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Alfa Romeo 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarką, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 24 d. nutarimu V. R. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju V. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo klausimą ir neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad automobilio saugos diržą prisisegė iškart po to, kai baigė važiuoti atbulas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. padarė ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 134 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gegužės 16 d. V. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 202 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog įvykio metu galiojusių KET 202 punktas inter alia įtvirtina, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Taigi, nagrinėjamu atveju protokole buvo aiškiai nurodyta asmeniui inkriminuojamo pažeidimo esmė, todėl apelianto teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti konkretūs V. R. veiksmai, kuriais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog Institucijos pareigūnas V. L. savo tarnybiniame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog 2010 m. gegužės 16 d., apie 16.52 val., patruliuodamas kartu su patruliu M. P., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo link Laisvės prospekto važiuojantį automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, pastaram įvažiavus į Laisvės prospektą, jį sustabdė ir matė, kaip vairuotojas paėmė diržą bei jį užsisegė (b. l. 13). Tarnybiniame pranešime taip pat pabrėžiama, kad pažeidimo vietoje pareigūnai puikiai matė, jog vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, nes buvo labai karšta ir automobilio langas buvo visiškai atidarytas, be to, pareigūnai vairuotoją matė iš 2 metrų atstumo, saugos diržas kabėjo prie statramsčio ir nuo vėjo šiek tiek judėjo (b. l. 13). Minėtas aplinkybes, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pareigūnas V. L. patvirtino ir apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 30, 31). Teismo posėdyje Institucijos pareigūnas papildomai nurodė, kad stabdė V. R. vairuojamą automobilį, tačiau jis buvo pasukęs galvą į kitą pusę, todėl galėjo nematyti pareigūnų (b. l. 31). Pabrėžtina, jog policijos pareigūno V. L. teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. spalio 28 d. posėdžiuose teigė, jog saugos diržą prisisegė jau judėdamas link Laisvės prospekto (b. l. 23, 31-32). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pareiškėjo iškelta versija, kad saugos diržą jis prisisegė iškart baigęs važiuoti atbuline eiga, atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nerado jokių esminių protokolo pažeidimų. Pažymėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog įvykio metu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės (b. l. 2, 42-43). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vieta nurodyta tinkamai. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės garantijos, nes duoti paaiškinimus ir pasinaudoti kitomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis V. R. galėjo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tuo pašalinant visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad jeigu nagrinėjant bylą teisme administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. R. buvo asmeniškai ir pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką ir vietą (b. l. 6, 11, 12), tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašymo atidėti nagrinėjimą taip pat nepateikė. Tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gegužės 24 d. nutarime klaidingai nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo bylos nagrinėjime, taip pat savaime nesudaro pagrindo naikinti minėtą nutarimą.

Pasisakydama dėl V. R. paskirtos nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei V. R. atsakomybę lengvinančios, nei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirtas sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.