Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S. ir D. S. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovė valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus ieškovės motinai S. K. ir jos palikimą priėmus ieškovams, iškilo S. K. priklausiusio turto teisinio statuso problema, t. y. atsižvelgiant į tai, jog gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1963 m. kovo 12 d. trobesių pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 377, pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, galiojusį pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu „Turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė“. Tuo metu S. K. buvo formalioje santuokoje su V. K., todėl šiam turtui taikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri gali būti paneigiama, kaip kad numato CK 3.88 straipsnio 2 dalis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei tai, jog gyvenamas namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) sav., buvo įgytas už asmenines S. K. lėšas, nes ji su V. K. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, tačiau šio turto įsigijimo metu jų santykiai jau apskritai buvo iširę, todėl šis turtas pripažintinas S. K. asmenine nuosavybe.

K. S. ir K. V. turėjo sūnų K. R., kuris yra miręs. Po K. V. mirties jo palikimas notarine tvarka nebuvo priimtas, tad teisė į palikimo priėmimą pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remiantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2.1 p. nekilnojamąjį turtą - statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą pavesta vykdyti Valstybės įmonei Turto bankui, tad ieškovai atsakove į bylą traukia šią valstybės įmonę.

Ieškovai ieškinyje nenurodo, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ir neprašo jų priteisti, tačiau tokį reikalavimą gali pareikšti bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad susidariusioje situacijoje Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti Ieškovų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškinio tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises), tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovai teikia ieškinį norėdami nuginčyti įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją nekilnojamam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams (lauko tualetui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruotam 2002 m. birželio 4 d. išrašo iš ūkinių knygų Nr. K-98 pagrindu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) vardu, tuo metu jai būnant santuokoje su V. K..

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Iš pateikto gimimo liudijimo išrašo matyti, kad ieškovė D. S. yra S. K. ir A. K. dukra.

Pateiktas Sutuoktuvių liudijimo įrašas Nr. 138 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) S. J., po santuokos sudarymo priėmusi pavardę „K.“, buvo sudariusi santuoką su V. K. (sutuoktuvių akto įrašas Nr. 138). Bylos duomenimis santuoka nebuvo nutraukta.

Ieškinyje ieškovai nurodė ir byloje pateikta 1963 m. kovo 12 d. trobesių pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 377, patvirtina, kad K. S. (K.) iš P. O. (J.) nupirko gyvenamąjį namą bendro 4 x 6 metrų ploto, su ūkiniais pastatais / tvartu ir daržine po vienu stogu ir pirtimi / esantį (duomenys neskelbtini)/ kolūkio (duomenys neskelbtini) ribose.

Nurodytos sutarties pagrindu spręstina, kad minėtas nekilnojamasis turtas ieškovės buvo įgytas jai būnant santuokoje su V. K..

Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti, jog gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Ieškovai tvirtina, kad minėtas turtas buvo įgytas už asmenines S. K. lėšas, kadangi 1954 metais V. K. paliko šeimą ir išvyko į Rusiją ir nuo to momento jis šeima nesirūpino ir jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. S. K. su V. K. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, šio turto įsigijimo metu jų santykiai jau apskritai buvo iširę.

Ieškovė D. S. posėdžio metu nurodė ir ieškovas R. S. posėdžio metu taip pat tvirtino, kad jiems ieškovės mama S. K. buvo pasakojusi, kad V. K. maždaug 1954 metais išėjo iš namų, išvyko į Rusiją ir dingo be žinios. Prieš tai, (duomenys neskelbtini) buvo gimęs brolis R.. S. K. sutuoktinis nesirūpino šeima, neteikė vaikui išlaikymo, nesidomėjo, kaip jie gyvena. Ji iš savo lėšų 1963 metais nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) Prieš šio namo pirkimo jos sutuoktinis niekaip neprisidėjo, jis daug metų iš namų buvo išėjęs. Po to pas S. K. apsigyveno A. K., su kuriuo ji pragyveno iki (duomenys neskelbtini)., kai jis mirė. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis R. K., kuris nuo vaikystės buvo neįgalus.

Ieškovai nurodo ir bylos duomenys patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, kad kartu su S. K. gyveno A. K., kuris yra ieškovės D. S. tėvas. Panevėžio apskrities archyvo duomenimis, pagal 1964-1966 m. Kamajų apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto ūkinės knygos įrašus, K. S., K., ūkiniame kieme, be jos, gyveno jos sūnus K. R., gim. (duomenys neskelbtini)., K. A., K. S. sugyventinis, ir K. D. (dabar (duomenys neskelbtini)), K. A. duktė, ir šie duomenys patvirtina, kad minėtu laikotarpiu V. K. su S. K. (duomenys neskelbtini) jau nebegyveno.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2207-1175/2023 pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą, pareiškimas tenkintas ir V. K., B., gimęs (duomenys neskelbtini)., kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), paskelbtas mirusiu.

Ieškovai nurodo, kad 2014 metų rugpjūčio 18 d. S. K. testamentu po jos mirties paliko D. S. ir R. S. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir visus pastatus, statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi S. K. santuoka su V. K. nebuvo nutraukta, jie negali visa apimtimi paveldėti jos už asmenines lėšas įsigyto turto.

Byloje pateiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d. sudarytas testamento nuorašas, kuris patvirtina, kad palikėja S. K. minėtu testamentu paliko jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (aštuntas), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), visus pastatus, statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (aštuntas), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dukrai D. S. ir R. S. jų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

2022 m. gruodžio 29 d. liudijime apie palikimo priėmimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus S. K. jos palikimą priėmė jos testamentiniai įpėdiniai: duktė D. S., R. S. ir duktė L. K.. Pagrindas: palikimo priėmimo pareiškimas, patvirtintas Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notares R. Šabanskienės 2022 m. gruodžio 29 d., registro Nr. 8102.

Ieškovai nurodo, kad mirus ieškovės motinai S. K. ir jos palikimą priėmus ieškovams, iškilo S. K. priklausiusio turto teisinio statuso problema, t. y. atsižvelgiant į tai, jog gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1963 m. kovo 12 d. trobesių pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 377, tai yra, tuo metu kai S. K. buvo formalioje santuokoje su V. K., todėl pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, galiojusį pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu, šiam turtui taikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

Kadangi nekilnojamasis turtas, kurį prašoma pripažinti palikėjos asmenine nuosavybe, įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad nors ieškovės motina S. K. nekilnojamąjį turtą, kurį prašoma pripažinti asmenine jos nuosavybe, įgijo formaliai būdama santuokoje, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės teismui nekelia abejonių, kad minėtas turtas buvo įgytas už asmenines S. K. lėšas, kadangi 1954 metais V. K. paliko šeimą ir išvyko į Rusiją ir nuo to momento jis šeima nesirūpino ir jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. S. K. su V. K. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio ir turto įsigijimo metu jų santykiai buvo iširę. V. K., nesant jokių duomenų apie jo buvimo vietą, teismo sprendimu buvo paskelbtas mirusiu, o byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad S. K. ginčo turtą įsigijo po to, kai V. K. paliko šeimą ir jokių duomenų apie jį nebebuvo žinoma. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad nors S. K. oficialiai santuokos su V. K. nebuvo nutraukusi, tačiau jam dingus, po ginčo turto įsigijimo ji gyveno su kitu vyru, sugyventiniu A. K., ieškovės tėvu, su kuriuo ji pragyveno iki (duomenys neskelbtini). jo mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad turtas, kurį testamentu palikėja S. K. paliko ieškovams, buvo įsigytas, išlaikomas ir prižiūrimas asmeninėmis palikėjos S. K. lėšomis, V. K. negyvenant santuokoje su palikėja, jam palikus šeimą, todėl darytina išvada, kad ieškovų prašomas asmenine nuosavybės teise pripažinti turtas yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Dėl išdėstyto, pateiktas ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintina, kad gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovų R. S. ir D. S. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.