- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 2YT-43256-294/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Kreditorius
- AB SEB bankas, D. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui Gintarui Puodžiukui, išieškotojui AB SEB bankas, D. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis 2016-10-04 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2016-09-19 patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti varžytines. Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis netinkamai įkainojo parduodamą turtą. Mano, kad turtas siūlomas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertę. Nurodo, kad antstolis turėjo pakartotinai skirti ekspertizę, kad įsitikintų, jog turto vertė nepakitusi.
Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, patvarkyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje, kur areštuotas pareiškėjo ir įkaito davėjos D. G. turtas. Turtui įvertinti paskirta ekspertizė. Paskelbtas buto pardavimas iš varžytynių. Kadangi pirmosios varžytynės pripažintos neįvykusiomis kreditoriui pasiūlyta perimti turtą. Išieškotojas šios teisės atsisakė. Antstolio patvarkymu paskelbtos įkeisto buto antrosios varžytinės. Mano, kad skundas nepagrįstas, nes įstatymai nenumato ir nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti parduodamo turto.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į šalių pateiktus procesinius dokumentus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2016-09-19 priimtą patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti turto pardavimą iš varžytinių.
Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Gintaras Puodžiukas priėmė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą nutartį dėl piniginių sumų priteisimo iš skolininko išieškotojo AB SEB banko naudai, parduodant iš varžytinių bankui įkeistą turtą..
Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti.
CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma, taikoma skolininkui, neįvykdžiusiam savo turtinių įsipareigojimų.
Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.
Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais motyvais, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Skolininkui buvo žinoma jo teisė siūlyti pirkėją ir jis galėjo šia teise pasinaudoti tiek paskelbus pirmąsias, tiek ir antrąsias varžytines, taip pat galėjo kitais leistinais būdais ir priemonėmis ieškoti galimybių kuo palankesne kaina realizuoti įkeistą turtą.
CPK 644 str. 4 d. numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-397/2010).
Šiuo atveju skolininkui niekas netrukdė per visą vykdymo procesą surasti tokio turto pirkėją arba (ir) imtis veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, t. y. realizuoti skolininkui įstatyme (CPK 706 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintą tokią diskrecijos teisę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas būtų ėmęsis minėtų veiksmų.
Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog areštuoto turto įkainojimo metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LAT 2007-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Be to, tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatymų numatytomis vykdomojo proceso taisyklėmis, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.
Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 str. 1 d.), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 str.).
Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
CPK 628 str. 1 d., reglamentuojanti vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindus, nelaikytina dispozityvia ir leidžiančia atnaujinti vykdomąją bylą ir neišnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. CPK 628 str. 1 d. aiškiai nurodyta, kad vykdomoji byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta. Be to, akivaizdu, kad vadovaujantis vykdymo proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais atnaujinus vykdymo veiksmus jie tęsiami nuo to paties veiksmo, kuriame buvo sustabdyti, kitaip vykdymo procesas neprotinga užsitęstų ir pažeistų išieškotojo interesus. Šiuo atveju skolininkas neginčija, jog antstolis vykdymo veiksmų sustabdymo metu atliko neteisėtus veiksmus, todėl jo skundas laikytinas nepagrįstu.
Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antrosios varžytinės paskelbtos laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų, antstolis, priimdamas patvarkymą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, neprivalėjo skirti naujos turto vertinimo ekspertizės, nes nebuvo jokių pagrįstų abejonių dėl esminių turto vertės pokyčių (be to, turtas iš pirmųjų varžytinių nebuvo parduotos, kadangi turto nepanoro įsigyti nei vienas pirkėjas),, turtas įsigytas antrosiose varžytinėse už didesnę kainą nei buvo siūloma įsigyti per pirmąsias varžytines, todėl skolininko argumentai dėl pernelyg mažos parduodamo turto kainos atmestini kaip prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai. Atsižvelgiant į tai, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nėra.
Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. G. skundą dėl antstolio Gintaro Puodžiuko veiksmų pripažinimo neteisėtais ir 2016-09-19 patvarkymo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.