Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. vasario 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. J. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant S. J. tęsti darbą ar mokslą; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

2. Nuteistasis S. J. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo S. J. prašymas netenkintas nurodant, jog S. J. nusikalstamų veikų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį perkvalifikavimas būtų tik formalus, S. J. bausmes yra atlikęs, o veikų perkvalifikavimas pagal naujai įsigaliojusią redakciją įtakos teistumui taip pat neturės.

3. Nuteistasis S. J. (toliau – ir apeliantas) skundu Kauno apygardos teismui prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui, įpareigojant teismą atlikti individualią kiekvieno nuosprendžio analizę, įvertinant: 1) BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijų pakeitimų (laisvės apribojimo įtraukimo) poveikį kiekvienam nuosprendžiui; 2) BK 190 straipsnio įtakos turto vertės kvalifikacijai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ankstesniuose nuosprendžiuose; 3) BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimų įtaką galutinei subendrintai bausmei, taikant BK 3 straipsnio nuostatas pagal įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 2 dalį (su pakeitimu Nr. XIV-3033); 4) teistumo terminus pagal BK 97 straipsnį, atsižvelgiant į galimai pakeistas bausmes:

3.1. Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas neatliko individualios kiekvieno nuosprendžio analizės, formaliai atmetė apelianto skundą ir neatsakė į konkrečius argumentus. Apeliantas remiasi LAT praktika ir nurodo, jog klausimas, ar naujas baudžiamasis įstatymas konkrečiu atveju yra švelnesnis, gali būti išspręstas tik įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti. Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nenustatė, kokios bausmės pagal kiekvieną nuosprendį buvo paskirtos, kokios sankcijų redakcijos buvo taikytos, ar naujos redakcijos būtų švelnesnės konkrečiu atveju.

3.2. Nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nutartyje sutiko su nuteistuoju, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose įtvirtinta nauja bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau konstatavo, kad šis pakeitimas yra „tik formalus” ir „neturintis jokios reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai“. Apelianto nuomone, pagal BK 42 straipsnyje nustatytą bausmių griežtumo hierarchiją, laisvės apribojimas yra švelnesnė bausmė nei areštas ir laisvės atėmimas, todėl laisvės apribojimo įtraukimas į sankciją akivaizdžiai išplečia švelnesnių bausmės rūšių spektrą, suteikia teismui galimybę skirti esmiškai švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas.

3.3. Teigiama, jog LAT yra konstatavęs, kad bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris, be kita ko, numato naują švelnesnę bausmės rūšį. Apelianto teigimu, būtent tai ir įvyko pakeičiant BK 214 ir 215 straipsnių sankcijas, pagal BK 3 straipsnio 2 dalį toks įstatymas turi grįžtamąją galią ir yra taikomas asmenims, kurie padarė veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, atlieka bausmę arba turi teistumą.

3.4. Pažymima, jog dauguma apelianto nuosprendžių priimti būtent pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo kiekvieno nuosprendžio atžvilgiu įvertinti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į veikos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galėtų būti skiriama švelnesnė bausmė pagal naują sankcijos redakciją; asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti vėliau įsigaliojusiu švelnesniu baudžiamuoju įstatymu, o vien formalus konstatavimas, kad teismo nuomone bausmė „nebūtų kitokia“, neužtikrina šios teisės įgyvendinimo ir paneigia pačią švelnesnio įstatymo taikymo esmę. Taip pat nurodoma, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi kasacine nutartimi byloje Nr. 2K-44-719/2025, tačiau nutartyje neatskleidė, kokia konkreti LAT pozicija toje byloje buvo išreikšta ir kaip ji taikytina nagrinėjamai situacijai.

3.5. Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai yra „neutralūs“ ir neturi grįžtamosios galios, nes šie straipsniai „buvo tik papildyti naujomis dalimis“. Apelianto nuomone, ši išvada prieštarauja pačiai įstatymų leidėjo valiai, kadangi įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 2 dalis (pakeista įstatymu Nr. XIV-3033, įsigaliojusiu nuo 2025-02-01) aiškiai nustato, kad šio įstatymo nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas pats nustatė, jog šie pakeitimai, kiek jie švelnina nuteistojo padėtį, turi grįžtamąją galią, be to, BK 63 straipsnio pakeitimai gali turėti reikšmės galutinei subendrintai bausmei.

3.6. Pažymima ir tai, jog pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes apeliantas atlikęs ir todėl sprendžiamas klausimas dėl teistumo, tačiau nenustatė, ar visi teistumai iš tikrųjų yra išnykę ar galiojantys pagal BK 97 straipsnį, nenurodė konkrečių datų, nenustatė, kurie teistumai išnykę ir kurie – ne. Nurodoma, jog BK 3 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad švelninantis įstatymas taikomas ir asmenimis, kurie turi teistumą, teistumo išnykimas dėl kai kurių nuosprendžių neeliminuoja pareigos peržiūrėti tų nuosprendžių, dėl kurių teistumas dar išlikęs, arba tų, kurių peržiūrėjimas galėtų paveikti galutinę subendrintą bausmę. Apelianto vertinimu, jei peržiūrėjus nuosprendžius būtų nustatytos švelnesnės bausmės, tai galėtų turėti įtakos ir teistumo terminų skaičiavimui pagal BK 97 straipsnį.

3.7. Apeliantas pripažįsta, kad LAT kasacinėje nutartyje byloje Nr. 2A-7-l/2014 yra konstatavęs, jog BK 64¹ straipsnis neturi grįžtamosios galios dėl to, kad jis susijęs su procesine forma, o ne su materialiniu baudžiamosios teisės pakeitimu, tačiau 64¹ straipsnio taikymo klausimas galėjo būti vienas iš argumentų, dėl kurio teismas galėjo pasisakyti motyvuotai, o ne apsiriboti teiginiu, kad tai būtų „tik formalumas“.

3.8. Galiausiai nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad paskutinis nuosprendis (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį) jau buvo priimtas atsižvelgiantį naują BK 190 redakciją, todėl nėra pagrindo peržiūrėti, tačiau prašyme buvo kalbama ne apie paskutinį nuosprendį, bet ir apie ankstesnius nuosprendžius pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kuriuose buvo taikytos senos turto vertės kategorijos. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas privalėjo kiekvieno iš šių ankstesnių nuosprendžių atžvilgiu įvertinti, ar pasikeitusios turto vertės kategorijos (MGL ribos) įtakoja nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir (ar) bausmės dydį.

Skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

5. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

6. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 1001, 1002, 1003, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701, 1702, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 1982, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 2502, 2504, 2505, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 2672, 2673, 268, 270, 2702, 2703, 273, 274, 275, 276, 2761, 2762, 2763, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 3061, 3062, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

7. Taip pat 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

8. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad S. J., iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio, ankstesniais nuosprendžiais teistas 17 kartų ir visos šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra atliktos. Kadangi bausmės jau įvykdytos, teisinio pagrindo peržiūrėti ankstesnių nuosprendžių dėl jų kvalifikacijos ar bausmių dydžio nebėra. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-44-719/2025, net ir esant dar neįvykdytai bausmei, nepadarius išvados, jog nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmę – nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnių pakeitimai, kuriais nebuvo keičiamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (jos liko tokios pačios), yra nuteistojo teisinę padėtį švelninantys. Formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Nagrinėjamu atveju, skunde keliami klausimai dėl galimybės paskirti kitos rūšies, o ne laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam, negalėjo būti nagrinėjami dėl to, jog bausmės jau yra atliktos ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti kiekvieno nuosprendžio ar naujos redakcijos įstatymo taikymo galimybės konkrečiu atveju. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė informacijos apie kiekvienu nuosprendžiu paskirtą bausmę ar taikytą įstatymo redakciją, yra nepagrįsti.

9. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai yra neutralūs ir neturi grįžtamosios galios, nes buvo tik papildyti naujomis dalimis. Kaip jau minėta, grįžtamoji galia gali būti reikšminga tik tais atvejais, kai bausmė dar nėra atlikta. Kadangi visos S. J. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (išskyrus paskutiniu nuosprendžiu paskirtą) yra įvykdytos, jokios naujos įstatymų redakcijos negali turėti įtakos jau atliktoms bausmėms ar subendrintai bausmei, todėl pirmos instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo, įvertinus šį skundo argumentą, keisti ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, aiškiai ir pagrįstai nutartyje nurodė, kokie BK 63 ir 64 straipsnių pakeitimai buvo padaryti ir kodėl jie yra neutralūs nuteistojo teisinei padėčiai – straipsniai papildyti naujomis dalimis, kuriose nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje pripažintini ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai.

10. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, pagrįstai peržiūrėjo ne visus S. J. atžvilgiu priimtus nuosprendžius, o tik Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė vis dar neatlikta, kartu pasisakant dėl teistumo klausimo. Apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas teistumo klausimą galėjo išspręsti tik peržiūrėjęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir jas įvertinęs atsižvelgus į BK pakeitimus – nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, net ir nesant atliktoms ankstesniais nuosprendžiais paskirtoms bausmės, spręsti, jog aktualūs BK pakeitimai yra lengvinantys nuteistojo padėtį, svarstyti šių pakeitimų įtaką jau atliktoms bausmėms – įstatyminio pagrindo nėra. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl veikų perkvalifikavimo ir naujų bausmių paskyrimo.

11. Atsakant į skundo argumentą, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės gali turėti įtakos nuteistojo teistumo termino skaičiavimui, konstatuotina, jog BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Ši veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, todėl teistumo nesukelia. Ankstesniais nuosprendžiais S. J. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1, 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalį, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, šios BK normos keistos nebuvo ir, nors pagrindas S. J. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamuosius nusižengimus, yra, tačiau toks formalus nusikalstamų veikų perkvalifikavimas ir švelnesnių bausmių paskyrimas tik pagal vieną iš BK straipsnių, už kuriuos jis nuteistas, negali turėti jokios įtakos teistumui, kadangi, kaip jau buvo minėta BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog asmuo laikomas teistu tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš veikų, už kurias jis nuteistas. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog atsižvelgus į BK 97 straipsnio 8 dalies nuostatas, teistumas S. J. bus skaičiuojamas nuo bausmės, kuri jam buvo paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, atlikimo.

12. Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu S. J. nusikalstama veika (kuri padaryta 2022 m. balandžio 3 d.) buvo kvalifikuota atsižvelgiant BK 190 straipsnio redakciją, įsigaliojusią 2023 m. birželio 1 d. Reikšminga ir tai, kad BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatos nuo 2025 m. vasario 1 d. nesikeitė, todėl jokio teisinio pagrindo peržiūrėti šio nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra. Dėl šių priežasčių, Kauno apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamas teismų sprendimas liečia tik klausimą dėl S. J. teistumo.

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už kurią numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 1 dalis), už kurį numatytas trijų metų teistumo laikotarpis. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Pagal tuo metu galiojusią straipsnio redakciją, BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta veika buvo priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, kurios, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nesukelia teistumo.

14. Kaip teisingai nustatė Kauno apylinkės teismas, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį S. J. paskutinį kartą buvo teistas tik Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Kaip jau buvo minėta, S. J. veikų perkvalifikavimas pagal naujai įsigaliojusią redakciją būtų tik formalus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tai turės įtakos teistumo išnykimui.

15. Taip pat apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią švelnesnis baudžiamasis įstatymas gali turėti grįžtamąją galią. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad ši grįžtamoji galia taip pat taikoma tik tuo atveju, jei naujos bausmės paskyrimas realiai galėtų pakeisti bausmės tikslus ir teistumo trukmę. Apygardos teismo vertinimu, kadangi nuteistasis jau atliko visas ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, formalus perkvalifikavimas ar švelnesnio įstatymo taikymas jokios praktinės reikšmės neturi. Dėl šių priežasčių, sutikti su apelianto argumentais, jog Kauno apylinkės teismas šių aspektų nemotyvavo, teisinio pagrindo nėra.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pagal BK 97 straipsnio nuostatas, teistumas skaičiuojamas nuo paskutinės ir griežčiausios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo ir teistumo trukmė apelianto skunde nurodytais pagrindais nesikeičia. Vien tai, jog skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog pakeitimai būtų formalaus pobūdžio, nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta ar neteisėta, kadangi nutartis priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, galiojančią teismų praktiką, įstatymus, logiškai, motyvuotai ir nuosekliai išdėstant jos argumentus. Keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, Kauno apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamoms nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nebuvo padaryta pažeidimų dėl įstatymo nuostatų taikymo ar nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. J. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.