- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-598-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12766-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Skolininkas
- V. S.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo – skolininkas V. S..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas V. S. užtikrindamas iki 2046 m. sausio 4 d. suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (dab. AB SEB bankas) nekilnojamuosius daiktus – 73,81 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 30,43 kv. m. ploto garažą (boksas) G-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 36,82 kv. m. ploto butą su b. n. patalpomis, pažymėtomis a-59, a-60, a-61 (414/1000 iš 20,32 kv. m.), t. y. 8,41 kv. m., a-48 (112/1000 iš 41,84 kv. m.), t. y. 4,67 kv. m., iš viso – 13,08 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. S..
Šalies argumentai
Kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš V. S. – areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir raštu įspėti kredito gavėją V. S., kad negrąžinus bankui 722 934,55 Lt ir 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino – areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) V. S., kad negrąžinus skolos, iš viso – 722 934,55 Lt, bei 139 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Šalies argumentai
Kreditorius pateikė teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi kreditoriaus pakartotinį pareiškimą patenkino – nutarė išieškoti iš V. S. AB SEB banko naudai skolą: 612 223,59 Lt negrąžinto kredito, 46 114,93 Lt priskaičiuotų palūkanų, 64 596,03 Lt delspinigių, iš viso: 722 934,55 Lt, bei 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5,00 proc. įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2012-10-22, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis areštuoti įkeistą turtą skolininkui nebuvo įteikta. Dėl banko piktnaudžiavimo skolininkui taip pat nebuvo tinkamai pranešta apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą ir teismo procesą. Vadovaujantis 329 str. 3 d. 1 p., skundžiama nutartis yra naikintina.
2. Bankas nepateikė nei teismui, nei skolininkui aiškaus kredito įmokų ir palūkanų mokėjimų grafiko, palūkanų perskaičiavimo grafikų, delspinigių paskaičiavimų, dėl ko nei teismas, nei skolininkas negalėjo įvertinti skolos reikalavimo pagrįstumo. Nei teismui, nei skolininkui neturint galimybių įvertinti skolos reikalavimo paskaičiavimų bei jų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiama nutartis yra naikintina.
3. Pareiškėjo pateiktas 2009 m. gegužės 21 d. sudarytas 2006 m. sausio 5 d. kredito sutarties Nr. 1760618010007-21 priedas Nr. 1 nėra susietas su kredito sutartimi Nr. 1760618010007-21 ir nėra užtikrinamas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi pareiškėjas nepateikia detalių duomenų ir skolos sumų pagrindimo bei nedetalizuoja gautų iš skolininko sumų įskaitymo pagal 2006-01-05 kredito sutartį Nr. 1760618010007-21 ir pagal kitą skolininko prievolę pagal 2009-05-21 priedą Nr.1, nurodytas klausimas dėl pareiškėjo reikalavimo sumos (722 934,55 Lt) pagrįstumo pirmosios instancijos teisme nagrinėtinas iš naujo, iš banko išreikalaujant detalius reikalaujamą skolą ir skolininko apmokėtą jos dalį pagrindžiančius dokumentus.
4. Kadangi nėra aišku ir bankas nėra pateikęs nei teismui, nei skolininkui duomenų apie tai, kokios iš skolininko gautos sumos yra įskaitytos kaip kredito grąžinimas, palūkanos ir kokia tvarka bei už kurį terminą yra paskaičiuotos netesybos, duomenys apie tai išreikalautini iš pareiškėjo ir susikaupusios netesybos (delspinigiai) perskaičiuotinos ir priteistinos tik už ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą (CK 1.125 str. 5 d.).
5. Po 2006 m. sausio 5 d. kredito sutarties Nr. 1760618010007-21 priedo Nr. 1 pasirašymo 2009 m. gegužės 21 d. skolininkas pradėjo tinkamai vykdyti kredito sumų grąžinimo mokėjimus ir bankui sugrąžino apie 150 000 Lt kredito, kas akivaizdžiai parodo ženklų skolininko finansinės padėties pagerėjimą ir galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį.
6. Banko veiksmai rodo visišką nenorą vykdyti sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, kas laikytina nesąžiningais pareiškėjo veiksmais.
7. Palikus galioti skundžiamą nutartį, išieškojimas būtų nukreiptas į paskutinį skolininko šeimos turimą gyvenamosios paskirties turtą. Be to, nėra nustatyta, į kokį turtą pirmiausia yra nukreiptas išieškojimas, neįvertinta, kad išieškojimas nukreipiamas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės banko nebuvo pateiktos, turto vertė neįvertinta, o skolininko kaip fizinio asmens ir vartotojo turtiniai ir kiti interesai bei galima žala nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skolininko V. S. atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priverstinio skolos išieškojimo procesas buvo pradėtas dar 2011 metais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įspėjo skolininką, kad negrąžinus bankui skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, bankui įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Šią nutartį skolininkas apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi skundą patenkino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo išnagrinėjęs klausimą pirmosios instancijos teismas banko pareiškimą patenkino 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi. Taigi dar 2011 metais apeliantas „nežinojo“ apie kredito sutarties nutraukimą, priverstinio skolos inicijavimo procesą. Paskutinis skolininko mokėjimas pagal kredito sutartį – 3 000 Lt, buvo atliktas 2011 m. balandžio 4 d., daugiau jokių mokėjimų skolininkas nevykdo. Nuo kredito sutarties nutraukimo 2011 m. rugpjūčio 2 d. sustabdytas palūkanų ir netesybų skaičiavimas. Jei laikytume kredito sutartį nenutraukta, pradelstų mokėjimų suma, taigi ir skolininko našta, ženkliai padidėtų, o dėl tos priežasties, kad skolininkas prievolės nevykdo, pagrindas nutraukti sutartį išliktų ir būtų nedelsiant realizuotas. Taigi skundas yra savitikslis. Apeliantas nurodo, kad neturi kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo grafiko. Grafiką jis gali gauti banke nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis arba kreipdamasis į vadybininką, administruojantį kreditą. Pagal kredito sutarties 4.18 punktą, apeliantas turi informuoti banką dėl negauto grafiko, bet įrodymų, kad informavo banką apie grafiko negavimą ar negalėjimą gauti, apeliantas nepateikia. Delspinigiai yra numatyti kreditavimo sutarties 4.6 punkte; šios sutarties nuostatos apeliantas neginčijo. Atskirajame skunde apeliantas kelia eilę klausimų, kurie gali būti sprendžiami pagal ginčo teisenos nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantas tvirtina, kad jam nebuvo įteikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria areštuotas įkeistas turtas ir apeliantas įspėtas dėl skolos negrąžinimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis apelianto argumentas turi būti įvertintas viso priverstinio skolos išieškojimo proceso kontekste.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į teismą dar 2011 m. rugsėjo 13 d. (1 t., b. l. 98). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą patenkino – areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininką (apeliantą), kad per nustatytą terminą negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nepavykus įteikti šios nutarties registruotąja pašto siunta, nutartis skolininkui įteikta per antstolį 2011 m. gruodžio 9 d. (1 t., b. l. 146). Skolininkas šią nutartį apskundė atskiruoju skundu, kurį, be kita ko, grindė netinkamu informavimu apie kredito sutarties nutraukimą, taip pat pradėtą teismo procesą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi, nors ir kitais, nei skolininko nurodyti motyvai, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikino ir grąžino klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi nuo pirmojo skolininko atskirojo skundo išnagrinėjimo dienos, 2012 m. gegužės 10 d., skolininkui buvo (turėjo būti) žinoma, kad kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išnagrinėjimo bus nagrinėjamas iš naujo. Nuo šios dienos skolininkui taip pat atsirado pareiga domėtis nagrinėjamo klausimo eiga ir veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 str. 5 d.). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas šių pareigų nevykdė. Pakartotinai išnagrinėjęs kreditoriaus pareiškimą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir vėl areštavo skolininko įkeistą turtą, taip pat įspėjo skolininką dėl paskolos negrąžinimo pasekmių. Kadangi nutarties nepavyko įteikti paštu, kreditorius pateikė teismui prašymą leisti nutartį įteikti skolininkui per antstolį. Nors antstolio pažymoje dėl dokumentų įteikimo formaliai nurodyta, kad nutarties įteikti nepavyko (skolininkas nei gyvenamosios vietos, nei darbovietės adresais nebuvo rastas), joje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad telefoninio pokalbio su skolininku metu skolininkas kategoriškai atsisakė susitikti jo nurodytu adresu, kelis kartus žadėjo atvykti į antstolio kontorą, tačiau taip ir neatvyko, o paskutinio telefoninio pokalbio metu jam buvo išaiškinta, kad toks jo elgesys bus prilygintas atsisakymui priimti procesinius dokumentus (2 t., b. l. 18). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad susiklosčiusi situacija atitinka CPK 124 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (atsisakymas priimti procesinį dokumentą), dėl ko nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis skolininkui nebuvo įteikta. Šiuo atveju popierinio nutarties egzemplioriaus skolininkas negavo tik dėl savo paties vengimo priimti procesinius dokumentus, kadangi tai atitiko jo tiesioginį suinteresuotumą kuo ilgiau užvilkinti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Nustačius tai, aplinkybės, susijusios su nurodytos nutarties įteikimu viešo paskelbimo būdu, tampa teisiškai nereikšmingos.
Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai yra analogiški tiems, kuriais apeliantas ginčijo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį dėl įkeisto turto arešto ir kuriuos jau įvertino Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-723-881/2013, todėl šioje byloje teismas dėl jų pakartotinai nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skolininko atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Skolininko prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas motyvais, nurodytais Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje c. b. 2S-723-881/2013.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti skolininko V. S. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.