Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį surašytas už tai, kad 2020 m. gruodžio 10 d. apie 19.40 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus koridoriuje, pareigūnams įtarus, kad yra apsvaigęs, t. y. svirduliavo, kalba nerišli, vangus, pirštai virpėjo, buvo sulaikytas. Pareigūnams nurodžius atlikti testą apsvaigimui nustatyti, D. S. kategoriškai atsisakė atlikti greitos tyrimo priemonės (testą), dėl ko buvo surašytas 2020 m. gruodžio 10 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Administracinio nusižengimo protokole prašo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra žinoma, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei norimų tikslų galima pasiekti kitomis, švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, taikant drausminę atsakomybę, administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).

Nagrinėjamu atveju itin svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – nuteistasis, o jam inkriminuotas nusižengimas padarytas pataisos namuose, kadangi nuteistųjų pareigos ir teisės, atsakomybė už režimo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Kaip nustatyta iš D. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 5-6) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus specialisto V. K. ir jaunesniojo specialisto G. B. 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinių pranešimų (7-9), D. S. inkriminuotas nusižengimas pasireiškė pareigūnų teisėto reikalavimo greita tyrimo priemone pasitikrinti neblaivumą nevykdymu. 2021 m. kovo 9 d. administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis pažeidė bendrąsias nuteistųjų pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje (vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis nustatytų nuteistiesiems elgesio taisyklių), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalyje (vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus) bei specialiąsias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte (laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą draudimą vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Taigi, administracinio nusižengimo protokole iš esmės nurodyta, kad D. S. savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą.

Režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuteistųjų atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir taikomos nuobaudos numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, o nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą (nutartys bylose Nr. A756-2072/2013, A261-1802/2013). Nuteistųjų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Taigi, bausmių vykdymo kodekse įtvirtintas pataisos įstaigų režimas, jo pagrindai ir tikslai, nukreipti į patį pataisos procesą, į siekį užtikrinti vidaus tvarką, užkardyti neteisėtas veikas, taip pat perauklėti nuteistus asmenis, tuo tikslu nustatant tam tikrą bausmės vykdymo tvarką. Šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdančiam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nevykdymas yra pagrindas jam skirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatytas nuobaudas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-591-662/2017).

Teismas sprendžia, kad D. S. negali būti taikoma administracinė atsakomybė, jis gali atsakyti tik drausmine tvarka, kadangi asmuo savo veiksmais galimai pažeidė pataisos įstaigos režimą, o ne kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką. Nuteistiesiems yra numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą tikrintis apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Toks elgesys sukelia kitas teisines pasekmes, bet ne atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Tai reiškia, kad D. S. apsvaigimo patikrinimo pagrindas buvo aukščiau minėto draudimo laikymosi kontrolė, tai yra pataisos įstaigos režimo laikymosi kontrolė.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos (toliau – Tvarkos aprašas).

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų 2020 m. gruodžio 10 d. tarnybinių pranešimų dėl padaryto pažeidimo nustatyta, kad koridoriuje pastebėjus ir sulaikius nuteistąjį D. S., kuris atrodė apsvaigęs, svirduliavo, kalba nerišli, šis nesutiko ir atsisakė tikrintis apsvaigimą, todėl pareigūnai atliko jo neblaivumo (girtumo) patikrinimą Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Pagal Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl apsvaigimo teisines padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo minėto akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Tvarkos aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus pareigūno 2020 m. gruodžio 10 d. surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. S. nesutiko pasitikrinti apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu). Pareigūno parašas patvirtina, kad nuteistajam D. S. išaiškinta nesutikimo, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas, teisiniai padariniai. Akte pažymėta, jog nuteistasis nesutinka, kad būtų nustatomas jo apsvaigimas nuo psochotropinių medžiagų. Byloje esantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. pasiaiškinimas raštu patvirtina, kad jis atsisakė tikrintis apsvaigimą greita tyrimo priemonės (testo) pagalba.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nuteistiesiems numatytos konkrečios teisinės pasekmės dėl atsisakymo pasitikrinti apsvaigimą - pripažįstama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo taisykles bei visumą aukščiau aptartų aplinkybių, gali būti konstatuojama, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir už jo atsisakymą atlikti greitos tyrimo priemonės (testą) apsvaigimui nustatyti gali būti skiriama drausminė nuobauda už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. atsisakė tikrintis apsvaigimą, tačiau tai negali būti laikoma administraciniu nusižengimu, o tik aplinkybe, dėl kurios nuteistajam gali būti taikoma drausminė atsakomybė - skiriama nuobauda dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimo, laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismo vertinimu, nuteistųjų pareigos - vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus bei laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai sutapatintos su laisvėje esančių asmenų pareiga vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad būtent nuteistojo elgesys atliekant bausmę, jam skirtos nuobaudos ir paskatinimai, leidžia įvertinti nuteistojo pažangos procesą, jo nusikalstamo elgesio riziką, parinkti atitinkamas priemones jo socialinei reabilitacijai, o lygtinio paleidimo atveju įvertinti ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Nagrinėjamu atveju, pasitvirtinus administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai gali būti vertinami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne kaip administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. S. inkriminuotoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje D. S. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, kurioje D. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.