- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1007/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 15-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-558-395/2011 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams E. L. (gim. 1953 m.), E. L. (gim. 1979 m.), trečiajam asmeniui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2002 metų birželio 5 d. Kauno miesto 15 - jame notarų biure sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kuria sutuoktiniai V. L. ir S. L. savo sūnui E. L. (gim. 1953 m.) padovanojo 0,0603 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei dovanotame sklype esančius: 96,94 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su kiemo statiniais (šuliniu, kanalizacijos šuliniu, tvora, kiemo aikštele) bei pagalbinius kiemo statinius, t. y. šiltnamį, garažą, ūkinį pastatą. 2002 m. liepos 8 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovas E. L. (gim. 1953 m.) aukščiau paminėtą turtą padovanojo savo sūnui (t. y. ieškovo anūkui) E. L. (gim. 1979 m.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti, kad V. L. priėmė S. L., mirusios 2004 m. balandžio 12 d., palikimą, tame tarpe turtines reikalavimo teises; panaikinti tarp jo, tuo pačiu ir jau mirusios jo sutuoktinės, ir sūnaus E. L. 2002 metų birželio 5 d. Kauno miesto 15 - jame notarų biure sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį; panaikinti 2002 m. liepos 8 d. tarp E. L. (gim. 1953 m.) ir E. L. (gim. 1979 m.) sudarytą dovanojimo sutartį; taikyti restituciją ir žemės sklypą bei trobesius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti V. L. nuosavybėn. Nurodė, kad nustatyti palikimo priėmimo faktą būtina tam, jog ieškovui būtų priteista visa namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, panaikinus ne tik 2002 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį, bet ir Kauno miesto 15-ajame notarų biure 2002 m. liepos 8 d. sudarytą dovanojimo sutartį. Ieškovas taip pat nurodo, kad nesutarimai tarp jo ir sūnaus E. L. (gim. 1953 m.) prasidėjo maždaug prieš 4 – 5 metus, kuomet atsakovai ėmė nesirūpinti ieškovu ir be jo sutikimo pradėjo rekonstruoti garažą, perstatydami jį į gyvenamąjį namą bei trukdyti ieškovui savarankiškai tvarkytis namų valdoje. V. L. taip pat nurodo, jog dėl netinkamo sūnaus elgesio jo namuose žuvo anūkas, be to, pats sūnus atsakovas E. L., būdamas neblaivus, 2008 m. birželio 24 d. naktį užpuolė atsakovą ir jį sužalojo, ketindamas susidoroti, už ką buvo nuteistas, todėl jis jaučiasi apgautas atsakovų ir siekia susigrąžinti visą savo su žmona užgyventą turtą. Taip pat pažymi, jog su anūku atsakovu E. L. (gim. 1979 m.) iki jam išvykstant dirbti ir gyventi į Airiją bei įvykusio konflikto su pastarojo tėvu, t. y. atsakovu E. L. (gim. 1953 m.) buvo ypatingai geruose santykiuose, tačiau vėliau susipyko. Šiuo metu nebendrauja, nes mano, kad ir anūkas yra „susidėjęs su banditais“, neremontuoja jam padovanotojo gyvenamojo namo, nesirūpina ieškovo buitimi ir net yra nusamdęs „banditus“, kurių buvo užpultas netoli savo namų, todėl mano, jog turi būti panaikintas ir 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sandoris, o naujos statybos ginčo namų valdoje visiškai nugriautos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vien atsakovo E. L. (gim. 1953 m.) nuteisimo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu faktas už savo tėvo ieškovo V. L. tyčinį nesunkų sveikatos sužalojimą negali būti pagrindu ieškinio patenkinimui ginčo atveju. Teismas nustatė, kad po ginčo sandorių sudarymo ilgą laiką ieškovu, o taip pat ir dovanotu turtu buvo tinkamai rūpinamasi. Tuo tarpu 2008 m. birželio 24 d. kilusį konfliktą tarp ieškovo ir jo sūnaus atsakovo E. L. (gim. 1953 m.) didele dalimi sąlygojo paties ieškovo veiksmai (ieškovas pats teisme pripažino, jog nesutiko su sūnumi, neleisdavo ir neleidžia šiuo metu naudotis atsakovams gyvenamuoju namu, yra pakeitęs spynas, reikalauja nugriauti baigiamus statyti pastatus ginčo namų valdoje, nes jau beveik penki metai kaip nesutaria ir su anūku). Be to, ieškovo nepagrįsti įtarinėjimai ir savo sūnaus atsakovo E. L. įžeidinėjimai visiškai nesusiję su dovanojimo sandorio padariniais bei realia grėsme ieškovo gyvybei ir sveikatai. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. L. (gim. 1979 m.) išlaiko ginčo namų valdą ir moka reikiamus mokesčius bei gerina nekilnojamojo turto būklę savo lėšomis, todėl byloje nėra duomenų, jog dovanotas atsakovams turtas yra naikinamas. Atitinkamai nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, o taip byloje nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, atsakovų elgesį prieš ieškovą, nes pats ieškovas neneigia, jog jam jau beveik 10 metų po dovanojimo leidžiama nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, jis turi raktus, ten yra jo daiktai, todėl objektyvių duomenų nepakanka ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad negali būti tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po ieškovo sutuoktinės S. L. mirties, kadangi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo nei ieškovas, nei kiti asmenys, nesikreipė, nebuvo paduotas pareiškimas ir palikimo atsiradimo vietos notarui (paveldėjimo byla iš viso nebuvo užvesta), o ginčo turtas ieškovo sutuoktinei S. L. jos mirties dieną nuosavybės teisėmis nepriklausė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2001 m. birželio 5 d. ir 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartis ir taikyti restituciją, paliekant žemės sklypą ir trobesius, esančius (duomenys neskelbtini), V. L. nuosavybėje; nustatyti, kad V. L. priėmė S. L., mirusios 2004 m. balandžio 12 d., palikimą tikslu reikšti reikalavimą naikinti 2002 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį. Nurodo šiuos argumentus:
1. Notarės paaiškinimai patvirtina, kad teismas neturėjo neginčytinų įrodymų, jog dėl sandorio pasekmių ieškovui buvo išaiškinta (nepaaiškino, jog galima išlaikymo sąlyga) ir sandoris atitiko V. L. valią. Sudarant sandorį sūnus tvirtino, kad ieškovą prižiūrės, rūpinsis, prisidės prie išlaikymo, o V. L. iki gyvos galvos gyvens savo rankom ir sąžiningai uždirbtomis lėšomis pastatytame name, o tai iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu („tėvo neišmes į gatvę“). Faktas, kad ieškovas gyvena name 10 metų, įrodo, kad sandoris tikrai buvo sudarytas su išlaikymo sąlyga.
2. Atsakovas E. L. sunaikino visą sodą (išrodė 5 vyšnias, 2 obelis, 2 slyvas, 2 kriaušes, braškes, naikina gyvenamą namą, nes jo neremontuoja, o taip pat nesirūpina ieškovo buitimi (nedaro valgyti, neskalbia, ieškovas pats turi pirkti anglis, malkas).
3. 2010 m. birželio 8 d. ir 2010 m. spalio 28 d. Urbanistikos skyriaus raštai patvirtina, kad leidimas ūkinio pastato rekonstrukcijai nėra išduotas ir savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti. Savavališka ūkinio pastato rekonstrukcija įrodo, kad gyvenamu namu ir ieškovo buitimi nesirūpinama, o užsiimama savavališkomis statybomis.
4. Psichologinio pobūdžio smurtas jau seniai naudojamas tyčiojantis, tvirtinant, kad V. L. yra psichiškai nesveikas, sunaikinant vaismedžius ir pan. Net notarė patvirtino žinanti, kad po 3 metų nuo sutarties sudarymo prasidėjo nesutarimai. Atitinkamai E. L. patvirtino, kad su seneliu nebendrauja.
5. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendis patvirtina, kad sūnus E. L. atėjęs naktį sumušė savo tėvą V. L..
6. Sūnus E. L. gyvena keturių kambarių bute Kaune, o anūkas su šeima nuo 2002 m. liepos mėnesio gyvena Airijoje, todėl gyvenamas plotas jiems nereikalingas ir raktų jiems ieškovas neprivalo duoti, nes anksčiau (kai atsakovas turėjo raktus) dingdavo V. L. daiktai. Taigi ne ieškovo, o atsakovo (sūnaus) veiksmai sąlygojo bylos dėl dovanojimo panaikinimo atsiradimą.
Atsiliepimas
7. E. L. (sūnus) yra nesąžiningas, nes atsiliepimuose nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas, kad byla yra sufabrikuota, o ieškovo iki šiol neatsiprašė. E. L. nesuprantama tėvo širdgėla ir dvasiniai pergyvenimai dėl sūnaus neteisėtų veiksmų, todėl kaltina advokatę.
8. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai netaikė CK 6.472 str. 1 dalies, nes neteisingai suprato geros moralės sampratą bei vaikų pareigą senų tėvų atžvilgiu.
9. Dėl 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sandorio ieškovui nebuvo žinoma ir tai su juo nebuvo derinta. Tuo tarpu anūkui E. L. ieškovas namų nebūtų dovanojęs, nes pastarasis su šeima 2002 metų liepos mėnesį važiavo gyventi į Airiją ir nebūtų galėjęs rūpintis V. L..
9. Ieškovas faktiškai paveldėjo visus mirusios sutuoktinės S. K. asmeninius daiktus, naudojosi jai priklausiusia gyvenamojo namo dalimi, rūpinosi apšildymu, todėl prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad turėtų teisę reikalauti pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. L. (gim. 1953 m.) prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo V. L. ir S. L. valia nekilnojamąjį turtą buvo nuspręsta padovanoti E. L. (gim. 1979 m.), o turtas iš pradžių buvo padovanotas E. L. (gim. 1953) tik todėl, kad taip buvo pigiau, ką teisme patvirtino ir notarė. Ieškovui leidžiama gyventi jo statytame name, tačiau V. L. yra pakliuvęs į nesąžiningos advokatės pinkles, dėl ko jis pradėjo bylinėjimąsi su artimaisiais. Sūnus E. L. (gim. 1979 m.) gyvena labai keistomis sąlygomis, nes nekilnojamąjį turtą turi tik dokumentuose, o juo disponuoti negali ir netgi bijo tai daryti, o tuo pačiu yra kaltinamas, kad „neprižiūri seno žmogaus“. Tuo tarpu šiai dienai garažo rekonstrukcijai yra išduotas statybos leidimas. Dar iki garažo rekonstrukcijos, po dovanojimo sandorio buvo žymiai pagerintos gyvenimo, buities sąlygos gyvenamajame name, t. y. padaryta vonia, dušas, tualetas, tačiau ieškovo netvarkingumas ir kategoriškas nusistatymas prieš artimuosius sąlygojo gyvenamųjų patalpų esamą padėtį. Be to, po S. L. mirties, dovanotu turtu disponavo tik E. L. (gi. 1979 m.), o ieškovas tik gyveno ir naudojosi visomis privataus gyvenamojo namo privilegijomis, nuo 2002 metų kelis kartus sumokėdamas tik už malkas, o kitus mokesčius mokėjo atsakovai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. L. (gim. 1979 m.) prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tėvas E. L. (gim. 1953 m.) nėra ginčijamo turto savininkas ir jam CK 6.472 straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikytini. Tuo tarpu E. L. (gim. 179 n.) į senelio gyvybę ar sveikatą nėra kėsinęsis, nors pastarasis ir bandė tai įrodyti. V. L. elgesys niekuo nepaaiškinamas. Dar iki garažo rekonstrukcijos buvo žymiai pagerintos ieškovo gyvenimo ir buities sąlygos, o esamą patalpų stovį sąlygojo ieškovo netvarkingumas ir kategoriškas nusistatymas prieš artimuosius. Atitinkamai po senelės mirties jos dovanotu turtu disponavo tik E. L. (gim. 1979 m.) arba jo įgaliotas tėvas, bet ne ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo ypatumą sudaro tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas dovanojimo sutarties panaikinimo teisinį reguliavimą (CK 6.472 str.), šią galimybę įtvirtino kaip išimtinę priemonę, kuri galima tik esant atitinkamiems teisiniams pagrindams – apdovanotojo veiksmams demonstruojant ypatingą nedėkingumą. Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį tokiais veiksmais, atsižvelgiant į daromą pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius laikytini apdovanotojo atlikti veiksmai, neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu, o taip pat apdovanotojo veiksmai, pasikėsinant į dovanotojo ar jo artimų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojant, t. y. atliekant nusikalstamus veiksmus, kurie konstatuoti BPK nustatyta tvarka ar veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į gyvybę ir sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės buvo atleistas. Taigi, siekiant užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.
Tiek ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą V. L. didžiąja dalimi grindė savo sūnaus atsakovo E. L. nuteisimo faktu. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu konstatuota, kad 2008 m. birželio 24 d. atsakovas nesunkiai sužalojo ieškovą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatymas pagrindu dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia laiko būtent pasikėsinimą į dovanotojo gyvybę arba jo sunkų sužalojimą. Be to, vertinant šalių po dovanojimo sutarties sudarymo susiklosčiusių santykių raidą, matyti, kad tarp jų kilo konfliktinė situacija tiek dėl namo valdoje esančio garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos, tiek ir dėl padovanoto gyvenamojo namo naudojimo. Apeliantas teigia, kad garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcija vyksta savavališkai. Tačiau toks teiginys paneigiamas atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktu statybos leidimu (2 t., 83 b. l.). Kita vertus, aplinkybė, kad šalia ieškovo gyvenamosios vietos vyksta statybos darbai, sukelia pastarajam tam tikrus nepatogumus, tačiau jokiu būdu negali būti pagrindu vertinti atsakovų veiksmus kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į kelių namų valdoje buvusių medžių iškirtimą (beje, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nurodyta (CPK 306 str. 2 d.).
Pastebėtina ir tai, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia prieštaringais argumentais. Nurodydamas, kad gyvenamas namas, kuriame jis gyvena, neprižiūrimas, neatliekamas jo būtinas remontas, ieškovas tuo pačiu nurodo, kad atsakovai neturi pagrindo veržtis į namą, kuriame jis gyvena ir jis neprivalo duoti atsakovams raktų. Visa tai reiškia, kad atsakovų galimybė remontuoti namą suvaržyta, o pats ieškovas, neleisdamas savininkui naudotis jam priklausančia nuosavybe, sukelia konfliktinę situaciją, kurios buvimu ir grindžia savo ieškinį. Tuo tarpu, kaip matyti iš atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą, iš karto po sutarties sudarymo, šalių santykiams esant geriems ir turint galimybę patekti į namą, jame buvo atlikti turto pagerinimo darbai. Tuo tarpu apelianto teiginys dėl jo patiriamo psichologinio smurto patikimais įrodymais neparemtas (CPK 178 str.). Atitinkamai apelianto teiginiai, kad jis pats moka komunalinius ir kitus mokesčius už namą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (1 t., 162 - 166 b. l.).
Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 2002 m. birželio 5 d. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 6.472 str., CPK 178 str., 185 str.). Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ir tarp atsakovų 2002 m. liepos 8 d. sudarytos to paties turto dovanojimo sutarties. Apeliantas nurodo, kad ši sutartis buvo sudaryta jam nežinant ir su juo nederinant. Tačiau ieškovo sūnus, būdamas turto savininkas, turėjo teisę juo disponuoti nepriklausomai nuo ieškovo valios (CK 1.2 straipsnis).
Ieškovas, reikalaudamas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, tuo pačiu prašo taikyti restituciją paliekant žemės sklypą ir namų valdą jo nuosavybe. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovo sūnus atsakovas E. L. jam padovanotą nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui ieškovo anūkui E. L.. Pagal CK 6.472 straipsnio 3 dalį, kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, ieškovo sūnus atsakovas E. L. dovanoto turto neturi.
Ieškovo teiginiai, skirti įrodyti, kad sudarydamas ginčo sutartį, jis turėjo valią sudaryti dovanojimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, byloje patikimais bei pakankamais įrodymais neparemti. To nepatvirtino ir ginčo sandorį įforminusi bei byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusi notarė L. V.. Ieškovas nurodo, kad tai patvirtina faktas, jog jis po sutarties sudarymo gyvena ginčo name. Tačiau, visų pirma, ši aplinkybė parodo atsakovų gerą valią ieškovui, o iš kitos pusės, turint omenyje, kad, kaip nurodo pats apeliantas, atsakovai į namą neįleidžiami, tai reiškia atsakovų nenorą didinti tarp šalių kilusio konflikto. Svarbu yra ir tai, kad ginčo namą atsakovui E. L. padovanojo tiek ieškovas, tiek ir jo sutuoktinė S. L.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pastaroji, jai esant gyvai, kreiptųsi su atitinkamu reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaravusi jos valiai. Minėtos aplinkybės taip pat parodo, kad S. L. savo mirties dieną nuosavybės teisių į namą (duomenys neskelbtini), neturėjo, dėl ko apelianto teiginys, kad mirus jis paveldėjo bei naudojo jai priklausančią namo dalį, yra nepagrįstas. Be to, S. L. mirus, ieškovas nei į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nei į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė (CK 5.50 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai (2 t., 100 – 108 b. l.) patvirtina, kad atsakovas E. L. (gim. 1979 m.) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 4994,53 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Tačiau, visų pirma, minėtos teisinės pagalbos išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl mažintinos (98 str. 2, 3 d.). Be to, abiejų atsakovų atsiliepimų (atsakovas E. L. mokėjo už abiejų atsiliepimų į ieškinį surašymą (2 t., 102 b. l.) argumentacija labai panaši. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš ieškovo V. L. atsakovui E. L. (gim. 19769 m.) priteistina simbolinė 1000 Lt išlaidoms advokatės pagalbai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atsakovui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidoms advokatės pagalbai atlyginti.