- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-558-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01443-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 15-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Laima Razvickienė, Janina Argustaitė
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Čeplinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovei advokatei Janinai Argustaitei, atsakovams E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)), E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) jų atstovei advokatei Laimai Razvickienei, trečiajam asmeniui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)), E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V. dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. L. prašė panaikinti tarp jo, tuo pačiu ir jau mirusios jo sutuoktinės ir sūnaus E. L. 2002 metų birželio 5 d. Kauno miesto 15 - jame notarų biure sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, kuria sutuoktiniai savo sūnui E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) padovanojo 0,0603 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , bei dovanotame sklype esančius: 96,94 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1p su kiemo statiniais (šuliniu, kanalizacijos šuliniu, tvora, kiemo aikštele) bei pagalbinius kiemo statinius, t. y. šiltnamį plane pažymėtą indeksu 3Š1g, garažą, pažymėtą indeksu 4G1p, ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 5I1p.
Ieškovas nurodo, jog jo sutuoktinė S. L., kartu su ieškovu dovanojusi sūnui jai priklaususią namų valdos dalį, mirė 2004-04-12. Iki pat mirties, kaip ir ieškovas ji gyveno padovanotoje atsakovui namų valdoje, todėl ieškovas paveldėjo visą savo pergyventos sutuoktinės turtą, kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į tai, jog sutinkamai su LR CK 5.51 straipsnio nuostatomis visą atsakovui dovanotą nekilnojamąjį turtą faktiškai pradėjo valdyti, t. y. paveldėjo ieškovas, jis tiek savo pagrindiniu ieškiniu (t.1, b. l. 3-4), tiek vėlesniais šio ieškinio patikslinimais (t.1, b. l. 30-32; 89-91) prašo teismo nustatyti po savo žmonos mirties likusio palikimo priėmimo faktą, kuris būtinas tam, jog jam būtų priteista visa namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybėn, panaikinus ne tik 2002 m. birželio 5 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria S. L. ir ieškovas V. L. dovanojo atsakovui E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) ginčo namų valdą, bet ir panaikinta taip pat Kauno miesto 15-ajame notarų biure 2002 m. liepos 8 d. sudaryta dovanojimo sutartis, registro Nr. 2-(duomenys neskelbtini) , kuria atsakovas E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) aukščiau paminėtą ginčo namų valdą padovanojo savo sūnui (t. y. ieškovo anūkui) E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)
Ieškovas nurodo, kad prieš sudarant dovanojimo sutartį jis, tiek su sūnumi, tiek su anūku sugyveno gerai ir iki žmonos S. mirties nesipyko. Nesutarimai tarp jo ir sūnaus E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) prasidėjo maždaug prieš 4 – 5 metus, kuomet atsakovai ėmė nesirūpinti ieškovu ir be jo sutikimo pradėjo rekonstruoti garažą, perstatydami jį į gyvenamąjį namą bei trukdyti ieškovui savarankiškai tvarkytis namų valdoje. V. L. taip pat nurodo, jog dėl netinkamo sūnaus elgesio jo namuose žuvo anūkas, be to pats sūnus atsakovas E. L., būdamas neblaivus 2008 m. birželio 24 d. naktį užpuolė atsakovą, jį sužalojo ketindamas susidoroti, už ką buvo nuteistas, todėl jis jaučiasi apgautas atsakovų ir siekia susigrąžinti visą savo su žmona užgyventą turtą, t. y. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) . Taip pat ieškovas nurodo, jog su anūku atsakovu E. L. (a/ k (duomenys neskelbtini) iki jam išvykstant dirbti ir gyventi į Airiją bei įvykusio konflikto su pastarojo tėvu, t. y. atsakovu E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) buvo ypatingai geruose santykiuose, apibūdindamas juos ieškovas nurodė, kad „buvo angelas, o ne anūkas“, tačiau vėliau susipyko. Šiuo metu nebendrauja, nes mano, kad ir anūkas yra „susidėjęs su banditais“, neremontuoja jam padovanotojo gyvenamojo namo, nesirūpina ieškovo buitimi ir net yra nusamdęs „banditus“, kurių buvo užpultas netoli savo namų, todėl mano, jog turi būti panaikintas ir 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sandoris, o naujos statybos ginčo namų valdoje visiškai nugriautos.
Atsiliepimas
Atsakovas E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) paaiškino, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, nes jo tėvas – ieškovas, dar esant gyvai mamai sutarė, kad dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus padovanos gyvenamąjį namą su kiemo statiniais ir žeme, esančius (duomenys neskelbtini) . Patys savo nuožiūra surinko reikiamus dokumentus, susirado jiems tinkamą notarę ir 2002 m. birželio 5 d. padovanojo atsakovui savo nekilnojamąjį turtą su sąlyga, kad vėliau atsakovas šį turtą perdovanotų jų jauniausiajam anūkui, t. y. atsakovo sūnui E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) Kadangi tokiai tėvų valiai niekas neprieštaravo, dovanojamo turto perleidimas buvo forminamas dviems sutartims dėl to, kad nereikėtų už dovanų gaunamą turtą tolimesnės eilės giminaičiui mokėti didesnių mokesčių. Atsakovas patvirtino, jog tiek po 2002 m. birželio 5 d., tiek po 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sutarčių sudarymo iki pat S. L. mirties 2004 m. balandžio 13 d. ieškovas nei jam, nei savo anūkui jokių pretenzijų nereiškė, neprieštaravo ginčo turto valdymui bei vykdomiems namų valdoje esančių pastatų rekonstrukcijų darbams. Santykiai tarp šalių pablogėjo po atsakovo motinos mirties, nes ieškovas ėmė nepagrįstai kaltinti atsakovą E. L. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) dėl vieno iš anūkų mirties. Be to, giminėms ir pažįstamiems ėmė šmeižti atsakovą su žmona bei atsisakė leisti jam naudotis ginčo namų valdos gyvenamuoju namu. Atsakovas E. L. nurodo, jog santykiai tarp jo ir ieškovo itin pablogėjo po to, kai atsakovo sūnus E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) išvyko į Airiją uždirbti reikalingų vykdomoms ginčo namų valdoje statyboms, nes sūnus buvo jam pavedęs rūpintis visais statybos – remonto darbais. Būtent šiuo laikotarpiu, kaip nurodo atsakovas, ir įvyko tarp jo ir ieškovo konfliktas, kurį išprovokavo pats ieškovas, pakeisdamas spynas gyvenamosiose patalpose ir trukdydamas vykdyti pastatų rekonstrukcijos darbus. Atsakovas neneigia savo netinkamo elgesio, už kurį jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu. Tačiau mano, jog šią civilinę bylą inicijavo ieškovą paminėtoje baudžiamojoje byloje atstovavusi advokatė J. Argustaitė. Kadangi dėl nenuspėjamų ieškovo veiksmų, nei atsakovas E. L., sūnaus pavedimu vykdantis statybos darbus ginčo namų valdoje, nei pats E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) neturi realios galimybės pilnai naudotis gyvenamuoju namu, nes vengia bet kokių ieškovo provokacijų, atsakovas prašo ieškinio netenkinti, suteikiant galimybę normaliems santykiams tarp artimų giminių atkurti.
Atsakovas E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog su savo seneliu, t. y. ieškovu, labai gerai sugyveno ir iki dovanojimo sutarčių sudarymo ir vėliau, nes patys seneliai gera valia jam pranešė, kad yra tvirtai apsisprendę visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), padovanoti būtent jam, nes jis su žmona jais nuolatos rūpinosi, nepaisant to, kad su atsakovo tėvo šeima ne taip gerai sutarė. E. L. taip pat nurodė, kad jis pasitaręs su žmona ir savo tėvais sutiko, jog jam būtų padovanota senelių turima namų valda, todėl dėl šios priežasties atsisakė turimo juvelyro darbo ir išvyko į Airiją užsidirbti pinigų įgytam nekilnojamajam turtui bei seneliams išlaikyti, o taip pat vykdyti statybas ginčo žemės sklype, nes norėjo, kad visa giminė turėtų galimybę gyventi kartu. Tuo pačiu atsakovas patvirtino, jog visą laiką mokėjo už senelių išlaikymą bei komunalinius mokesčius, tą daro ir dabar, siųsdamas lėšas ginčo turtui išlaikyti, tačiau po tėvo su seneliu konflikto neturi realios galimybės bendrauti su ieškovu dėl pastarojo nenuspėjamo elgesio. Kadangi pats ieškovas atsisako bendrauti su abiems atsakovais, neįsileidžia jų į ginčo namų valdą, atsakovas visais įmanomais būdais vengia bet kokių provokacijų, netgi įrašinėja pokalbius ir provokacijas, apie tai įspėjęs policijos nuovados pareigūnus, nes neišsivaizduoja kaip galėtų atgauti apie 150 tūkstančių litų investuotų į ginčo namų valdoje vykdomas statybas, jeigu teismas patenkintų ieškovo ieškinį.
Tretysis asmuo Kauno miesto 15- ojo notarų biuro notarė L. V. paaiškino, kad savarankiškų reikalavimų šioje byloje neturi, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo datą, pripažino, kad pačių sandorio šalių prašymu pagal tuo metu galiojusią tvarką, nekilnojamojo turto dovanojimas buvo pradžioje įforminamas artimesnio laipsnio giminaičiams, nes taip buvo žymiai pigiau perleisti turtą. Notarė patvirtino, kad šiuo atveju, kaip ir kiekvienu nekilnojamojo turto dovanojimo giminaičiams ar kitiems asmenims, kuomet dovanotojai yra vyresnio amžiaus, ieškovui ir jo sutuoktinei buvo tiksliai išaiškintos dovanojimo pasekmės ir esminiai skirtumai tarp šios sutarties ir turto perleidimo sutarties su išlaikymo sąlyga iki gyvos galvos, tačiau dovanotojai pageidavo būtent dovanojimo sandorio. Kadangi sandorio sudarymo šalių veiksnumas buvo patikrintas ir jokių abejonių kaip tikroji sandorį sudarančių šalių valia notarei nekėlė, ji dovanojimo sutartį patvirtino. Notarė taip pat paaiškino, jog nebuvo jokių kliūčių tvirtinti ir tarp atsakovų 2002 m. liepos 8 d. sudarytą ginčo namų valdos dovanojimo sutartį, nes ji pilnai ir visapusiškai atitiko visus įstatymo keliamus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tretysis asmuo – notarė L. V. prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, tiek pirminis ieškovo V. L. ieškinys, tiek vėlesnis jo patikslinimas, reiškiamas siekiant CK 6.472 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu panaikinti 2002 m. birželio 5 d. Kauno miesto 15-ajame notarų biure notarės L. V. patvirtintą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuria ieškovas V. L. ir jo sutuoktinė S. L. (mirusi 2004 m. balandžio 12 d.) dovanojo savo sūnui E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) 0,0603 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, su kitais statiniais bei pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13), taip pat notarės L. V. 2002 m. liepos 8 d. patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria atsakovas E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) aukščiau paminėtą namų valdą su žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir visais jai priskirtinais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) , padovanojo savo sūnui atsakovui E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15). Be ieškinio patikslinime nurodyto įstatyminio pagrindo ieškovas taip pat nurodo, kad ginčijami sandoriai prieštarauja ir LR Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, ginančioms bendražmogiškas vertybes, t. y. asmens neliečiamumą, bet ir bendriems sandorių sudarymo bei civilinių teisių gynimo principams.
Išnagrinėjus bylą bei ištyrus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo teiginiai, tiek dėl netinkamo sandorių pasekmių suvokimo jų sudarymo metu, tiek dėl realios grėsmės kilusios ieškovo gyvybei ir sveikatai po šių sandorių sudarymo nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Atvirkščiai, įvertinus šalių bei trečiojo asmens notarės paaiškinimus apie ginčo sandorių šalių valią bei tikruosius tikslus, perleidžiant dovanojamą turtą, matyti, jog visi ginčo šalių veiksmai tiek iki sandorių sudarymo, tiek ir po jų sudarymo neprieštaravo nei šalių valiai, nei geros moralės principams. Šias aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo bei jo velionės žmonos S. L. veiksmai, nes jie patys nusprendė padovanoti savo nekilnojamąjį turtą, išsiėmė reikalingus sandorio įforminimui dokumentus, pasirinko notarę, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovas ir jo žmona ginčo sandorio sudarymo metu galėjo elgtis lengvabūdiškai ir leistis būti atsakovų apgauti. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo arba jo sutuoktinės sveikatos būklė ginčo dovanojimo sandorio sudarymo metu trukdė dovanotojams tinkamai apsispręsti, todėl nepagrįstu pripažintinas ir ieškovo atstovės teiginys dėl dovanojimo sandorį tvirtinusios notarės piktavališkumo bei asmeninio suinteresuotumo.
Vertinat atsakovų, kaip apdovanotojų asmenų, veiksmus po ginčijamų ieškovo sutarčių sudarymo, išskirtinos dvi aplinkybės, kurios neįgalina teismo spręsti, jog ieškovo ieškinys, remiantis CK 6.472 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, yra pagrįstas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog teismo išvados gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Būtent dėl šios priežasties vien atsakovo E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuteisimo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu faktas už savo tėvo ieškovo V. L. tyčinį nesunkų sveikatos sužalojimą (t. 1, b. l. 10-11) negali būti pagrindu ieškinio patenkinimui ginčo atveju. Šiuo atveju atsižvelgtina, kad po ginčo sandorių sudarymo ilgą laiką, ko neneigia ir ieškovas, juo buvo tinkamai rūpinamais, atsakovas E. L. su žmona išlaikė jam dovanotąjį turtą, rūpinosi iki ne vien ieškovu, bet ir savo senele S. L., prižiūrėjo namų valdą bei rūpinosi naujai rekonstruojamais ir statomais pastatais ir jų gerbūviu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad apdovanotasis elgėsi tinkamai, o ne griovė ir neprižiūrėjo ginčo turto, bet jį žymiai pagerino (t. 1, b. l. 160, t. 2, b. l. 20-32). Todėl išvardintų aplinkybių kontekste akivaizdu, jog 2008-06-24 kilusį tarpusavio konfliktą tarp ieškovo ir jo sūnaus atsakovo E. L. (a/k (duomenys neskelbtini)) didele dalimi sąlygojo paties ieškovo veiksmai. Ieškovas pats teisme pripažino, jog nesutiko su sūnumi, neleisdavo ir neleidžia šiuo metu naudotis atsakovams gyvenamuoju namu, yra pakeitęs spynas, reikalauja nugriauti baigiamus statyti pastatus ginčo namų valdoje, nes jau beveik penki metai kaip nesutaria ir su anūku. Pažymėtina, kad šios aplinkybės ir sąlygojo ginčo kilimą tarp šalių, o ieškovo nepagrįsti įtarinėjimai ir savo sūnaus atsakovo E. L. įžeidinėjimai visiškai nesusiję su dovanojimo sandorio padariniais bei realia grėsme ieškovo gyvybei ir sveikatai.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog ginčo namų valdą išlaiko ir moka reikiamus mokesčius bei gerina nekilnojamojo turto būklę savo lėšomis atsakovas E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 162-195), laikytina, kad byloje nėra duomenų, jog dovanotas atsakovams turtas yra naikinamas. Atvirkščiai, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ginčo namų valda yra remontuojama ir prižiūrima, o nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu. Be nurodytų aplinkybių, teismo nuomone, byloje nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, t. y. griežtai smerktiną moralės požiūriu, atsakovų elgesį prieš ieškovą, nes pats ieškovas neneigia, jog jam jau beveik 10 metų po dovanojimo leidžiama nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, jis turi raktus, ten yra jo daiktai, todėl objektyvių duomenų nepakanka ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Teismas netenkindamas ieškovo patikslinto ieškinio dėl jo nepagrįstumo, pažymi, jog pagal CK 1.75 straipsnio 1 dalį, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai registruotas, šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, bet nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad negali būti tenkintinas ir ieškovo ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po ieškovo sutuoktinės S. L. mirties 2004-04-12, kadangi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo nei ieškovas, nei kiti asmenys, nesikreipė, nebuvo paduotas pareiškimas ir palikimo atsiradimo vietos notarui, ką patvirtina ir byloje esanti Kauno miesto 14-ojo notarų biuro pažyma, kurios duomenimis po S. L. mirties paveldėjimo byla iš viso nebuvo užvesta (t.1, b. l. 34). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas ieškovo sutuoktinei S. L. jos mirties dieną jai nuosavybės teisėmis nepriklausė ir šis ieškovo ieškininis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 1128 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 24, 36, 92), o likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies - 4573 Lt, sumokėjimas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (t. 1, b. l. 97-98). Ieškinį atmetus, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui E. L. priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktų pinigų priėmimo kvitų duomenis (t. 2, b. l. 36, 46, 47) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalimi, 259, 263-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7070 Lt (septynis tūkstančius septyniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo V. L. (a/k (duomenys neskelbtini) 4573 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 126,25 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus, 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi pritaikytas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotų nuosavybės teisių perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – 0,0603 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais/kiemo statiniais (šulinys, kanalizacijos šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbiniams pastatams: šiltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniui pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.