Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1d., 187 str. 1 d. ir jam paskirta:

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 284 str. 1 d. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 138 str. 1 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

už nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 187 str. 1 d. 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., A. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, t.y. 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam M. B. iš A. V. 500 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam R. B. iš A. V. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai patenkinti ir priteista Valstybinėms ligonių kasoms iš A. V. 604,13 Lt bei 115,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.

UAB „JCDecaus“ civilinis ieškinys patenkintas ir priteista UAB „JCDecaus“ iš A. V. 334,14 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2012 m. balandžio 27 d. apie 23.20 val., veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, t.y. Vilniuje, Kosciuškos g., viešojo transporto sustojimo stotelėje „Kalnų parkas“, norėdamas koja spirti nukentėjusiajam R. B. į galvą, bet pastarajam pasilenkus ir pavykus išvengti smūgio, tik nubrozdino galvos dešinės pusės odą, ir išdaužė stotelės paviljono stiklą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiajam M. B. norint apsisaugoti nuo krentančių paviljono stiklo šukių ir pastarajam pradėjus bėgti, griebė nukentėjusįjį M. B. už rūbų, po ko jam buvo suduoti keli smūgiai į galvos sritį, o jam pavykus ištrūkti ir pabėgti kelis žingsnius, jį vėl pagavo ir sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis M. B. prarado sąmonę, tokiais savo bendrais įžūliais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. B. sveikatą (2013 m. kovo 21 d. R. B. medicininių dokumentų apžiūros protokolas) bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Be to, A. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2012 m. balandžio 27 d. apie 23.20 val., veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, t.y. Vilniuje, Kosciuškos g., viešojo transporto sustojimo stotelėje „Kalnų parkas“, nukentėjusiajam M. B. norint apsisaugoti nuo krentančių paviljono stiklo šukių ir pastarajam pradėjus bėgti, griebė nukentėjusįjį M. B. už rūbų, po ko jam buvo suduoti keli smūgiai į galvos sritį, o jam pavykus ištrūkti ir pabėgti kelis žingsnius jį vėl pagavo ir sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis M. B. prarado sąmonę, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda ir poodine kraujosruva galvos plaukiotoje srityje, kirstine žaizda kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžiu, dešinės veido pusės sumušimu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to, A. V. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2012 m. balandžio 27 d. apie 23.20 val., iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, t.y. Vilniuje, Kosciuškos g., viešojo transporto sustojimo stotelėje „Kalnų parkas“, sudaužė transporto laukimo paviljoną, priklausantį UAB „JCDecaux Lietuva“, 196, 55 Lt vertės, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų M. B., R. B. ir E. Š. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, visi jie nurodė skirtingą stotelėje prie jų priėjusių asmenų skaičių, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiųjų parodymai jau buvo vienodi. Taip pat pažymėjo, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jį užpuolė nepažįstami asmenys, tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad jį atpažino kaip asmenį su kuriuo lankė tą pačią mokyklą.

Nuteistojo manymu, vienas iš asmens atpažinimo buvo įvykdytas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, taip pat nurodo, kad nebuvo iškviesti ir apklausti visi liudytojai galintys paneigti jo kaltę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1d., 187 str. 1 d.

Nuteistasis A. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigia, teigdamas, jog įvykio dieną buvo savo namuose su draugais, todėl jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau šią nuteistojo versiją paneigia byloje esantys apylinkės teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

Patikrinus baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis A. V. 2012 m. balandžio 27 d. apie 23.20 val., veikdamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, viešojo transporto sustojimo stotelėje, norėdamas koja spirti nukentėjusiajam R. B. į galvą, bet pastarajam pasilenkus nubrozdino jam galvos dešinės pusės odą ir išdaužė stotelės paviljono stiklą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nukentėjusiajam M. B. norint apsisaugoti nuo krentančių paviljono stiklo šukių ir pastarajam pradėjus bėgti, sulaikė M. B. ir sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį bei ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis M. B. prarado sąmonę.

Šias apylinkės teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad apie 23.00 val. jis su draugais sėdėjo viešojo transporto sustojimo stotelėje. Nurodė, jog prie jų priėjo A. V. su savo draugais (5 žmonės), kažko paklausė, tačiau netrukus spyrė jam tiesiai jam į galvą. Nukentėjusysis nurodė, kad šiek tiek spėjo pasitraukti, todėl jam prakirto tik kaktą, tačiau išdaužė stotelės paviljono stiklą. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo šoko būsenoje, kaltinamojo bendrininkai jį sugriebė, bet jis išsilaisvino ir pabėgo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog matė, kaip jo draugą M. B. vyriškiai stotelėje spardė gulintį. Nukentėjusysis parodė, kad su A. V. atėjo ne mažiau kaip keturi žmonės. Taip pat nurodė, kad iki šio įvykio A. V. nepažinojo, tik kiek vėliau prisiminė, kad mokėsi toje pačioje mokykloje. Nurodė, kad pažino jį vaizdo įraše, „Farų“ laidoje matė, kaip jis su savo bendrininkais sumušė užsieniečius (t.1 b.l.41-42, 185-186).

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dieną su draugais sėdėjo stotelėje, kai pamatė ateinančius penkis žmonės. Netrukus vienas iš jų koja išdaužė stotelės paviljono stiklą. Nukentėjusysis nurodė, jog buvo šoko būsenoje, bandė bėgti, tačiau viskas įvyko labai greitai atėję į stotelę asmenys jį sulaikė ir pradėjo mušti. M. B. nurodė, kad jį sumušė iki sąmonės netekimo (t.1., b.l.14, 186-187).

Liudytojas I. M. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kaltinamąjį A. V. galėjo matyti gimnazijoje. Nurodė, kad įvykio metu sėdėjo stotelėje ir pamatė ateinančius penkis vyrus. Vaikinai kažką pasakė ir vienas iš jų, kaip vėliau atpažino-V, R. B. spyrė, tačiau jam patraukus galvą pataikė į stotelės paviljono stiklą. I. M. parodė, jog stiklas subyrėjo ir prakirto R. B. galvą, stiklas taip pat įbrėžė veidą ir M. Liudytojas nurodė, kad R. B. galva buvo prakirsta gana stipriai, visas jo veidas buvo kraujuotas (t.1, b.l.80-81, 82, 204).

Liudytojas E. Š. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodė, kad jis su draugais M. B., R. B., I. M. sėdėjo stotelėje, kuomet pamatė ateinančius 4 vaikinus. Parodė, kad priėję vaikinai atsistojo priešais juos, vienas iš jų kažką paklausė, po ko R. B. spyrė į galvą, tačiau nepataikė, tik sudaužė stotelės paviljono stiklą. Liudytojas nurodė, kad vėliau du vaikinai, kurie stovėjo priešais jį, pradėjo jį mušti, sudavė nemažiau 6 smūgius, o jam nukritus tie patys vaikinai spyrė kojomis jam ne mažiau 3 kartų į rankas ir į pečius (t.1., b.l.78).

Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina byloje esantys kiti duomenys, o būtent: nukentėjusiojo R. B. medicininių dokumentų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad R. B. nustatyta muštinė žaizda galvoje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.62); valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G.1083/12, kurioje nurodyta, kad M. B. padaryta: muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, kraujosruva dešinės akies srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t.1., b.l.25-26).

Taip pat 2012 m. gruodžio 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, kur nustatyta, kad nukentėjusysis R. B. atpažino A. V., nurodydamas, kad jis įvykio dieną buvo kartu su nepažįstamų vaikinų kompanija, kurie užpuolė jį bei jo draugus. Nurodė, kad būtent atpažintas vaikinas spyrė koja jam į galvą, išdaužė paviljono stiklą (t.1., b.l.48-50). Taip pat 2012 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad liudytojas I. M. atpažįsta A. V., kuris 2012 m. balandžio 27 d. užpuolė jį ir jo draugus (t.1., b.l.87-90).

Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog byloje nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje A. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nors nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų M. B., R. B. ir E. Š. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis laikyti šiuos argumentus pagrįstais negalima. Tai, kad nukentėjusieji M. B. ir R. B. ikiteisminio bylos nagrinėjimo ir bylos teisme nagrinėjimo metu nurodė skirtingą prie jų stotelėje priėjusių žmonių skaičių, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti tamsiu paros metu, be to, į tai, kad nukentėjusiesiems tokie veiksmai buvo netikėti ir sukėlė emocinį šoką, tokie parodymų neatitikimai nelaikyti esminiais galinčiais paneigti nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusieji nuosekliai nuo pat pirmų apklausų davė parodymus ir paaiškino pagrindines nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusysis R. B. bei liudytojas I. M. atpažino A. V., R. B. taip pat nurodė, kad pastarąjį matė per televizijos laidą „Farai“, B. tą įrašą pristatė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodydamas, kad pristatytame įraše nufilmuotas asmuo yra jį įvykio metu sumušęs asmuo, kaip nustatyta vėliau tas asmuo ir buvo nuteistasis A. V.. Šiais įrodymais ir kita bylos medžiaga buvo nustatyta, kad nukentėjusiuosius užpuolė būtent A. V. su bendrininkais. Nukentėjusieji patvirtino,

kad pirmas prie jų stotelėje priėjo ir pirmas pradėjo muštynes būtent A. V.. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl R. B. parodymų, kuriuos kaip tvirtina apeliantas, pastarasis keitė iš pradžių teigdamas, kad jį užpuolė nepažįstami asmenys, o vėliau nurodydamas, kad A. V. atpažino kaip asmenį su kuriuo lankė tą pačią mokyklą. Kaip jau paminėta ankščiau, A. V. veiksmai viešojo transporto stotelėje nukentėjusiojo atžvilgiu buvo jam labai netikėti, todėl sukėlė emocinį susijaudinimą, kas galėjo būti pagrindu iš karto neatpažinti ankščiau jau matyto žmogaus, vėliau atslūgus emociniams išgyvenimams tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo prisiminti ankščiau jam matytą asmenį, tuo labiau, kad ir baigusį tą pačią mokyklą asmenį nukentėjusysis galėjo nurodyti, kaip jam nepažįstamą, jeigu su juo asmeniškai nebendravo.

Nors apelianto A. V. pakviesti liudytojai G. V., B. Z. bei A. T. patvirtino, jog įvykio metu A. V. buvo savo namuose kartu su šiais liudytojais, įvertinus tai, kad liudytojai yra nuteistojo draugai bei giminės laikytina, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai siekia padėti A. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai, tuo labiau, kad šių asmenų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai apie nuteistojo dalyvavimą sumušant nukentėjusiuosius.

Tokiu būdu kolegija laiko, kad byloje surinktais įrodymais yra neginčytinai patvirtinta nuteistojo dalyvavimas jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos, padarytos tyčia), kaltinamojo asmenybę (nuteistasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu studijuoja). Apylinkės teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. tikslinga už nusikaltimus skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl A. V. apeliaciniams skunde nurodytais argumentais jo keisti ar naikinti, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.