Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. (G.) A. ieškinį atsakovui I. B., išvada teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas jokia forma neprisideda prie vaiko materialinio išlaikymo. Ieškovės materialinė padėtis nėra gera. Dirbti kol kas negali dėl vaikų priežiūros. Kadangi nėra prisiteisusi materialinio išlaikymo sūnui M., jai ribojamas socialinės pašalpos skyrimas.

Vaikas auga, jis jau domisi, kur jo tėtis, nes mato, kad kiti vaikai turi tėvus. Pripažinus I. B. jos sūnaus M. tėvu, prašo išspręsti materialinio išlaikymo vaikui klausimą. Pageidauja, kad iš atsakovo materialinis išlaikymas būtų priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis. Periodinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui uzufrukto teise valdys ji pati. Mano, kad vaiko poreikiams užtikrinti atsakovas turėtų teikti 150 Eurų dydžio išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Kadangi Atsakovas absoliučiai neprisidėjo prie sūnaus materialinio išlaikymo, prašo kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos, t.y. nuo 2014-02-20, iki kreipimosi į teismą dienos. Skaičiuojant po 150 Eurų per mėnesį, iš atsakovo prašo priteisti 5100 Eurų dydžio įsiskolinimą.

Liudytoja L. G. parodė, kad ji yra ieškovės sesuo. Kai jos sesuo J. pradėjo gyventi su I., ji ir jos šeima seserį labai palaikė, nes atsirado kūdikis, D.. I. suteikė jai pavardę. Jie tuo metu gyveno kartu, buvo glaudus ryšys. Tačiau vėliau I. išvažinėdavo į užsienį ir jie pradėjo pyktis. J. sužinojo, kad I. ją išdavė su kita moterimi, dėl to jai, kaip jaunai mamai buvo labai skaudu. Ji nusprendė išeiti iš Irmanto namų. Nuo to laiko kai ji išėjo, I. elgėsi tiesiog piktybiškai. Jis ateidavo girtas lankyti vaiko, pradėdavo koneveikti , pykdavosi. Vėliau J. išvyko gyventi i Kauną, ten pas ją I. atvažinėjo, prašė taikytis, jie bendravo. J. buvo išvykusi į Merkinę pas dėdę, ten I. taip pat buvo nuvykęs. Jie turėjo intymių santykių. Po to J. vėl pradėjo lauktis. I. apie tai buvo informuotas. Jis buvo užsienyje tuo metu, kai J. gimdė antrą vaiką. Jis tada susisiekė su ja (liudytoja) telefonu, prašė padėti J. šiuo sunkiu metu, kad padėtų vietoje jo, nes jis negali būti šalia, prašė paremti Justiną ir pinigais. Jis tuo metu kalbėjo susijaudinęs, rūpinosi J. ir jos vaiku kaip tėvas. Žadėjo paremti materialiai. Kadangi gimė berniukas, ji tikėjo, kad pabudins I. tėviškus jausmus. Tačiau nepabudino. Jis ir toliau nebendravo ir jos nelankė. J. padeda ji, tėvai, brolis. Ji žino, kad J. negalėjo pastoti nuo kito vyro, nes neturėjo jokio kito partnerio. Jos su seserimi yra artimos ir ji apie seserį viską žino. Jai taip pat yra žinoma, kad I. negali grįžti į Lietuvą dėl kitų priežasčių, nes jis yra skolingas dideles sumas nusikalstamo pasaulio atstovams ir paprasčiausiai bijo grįžti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas. J. G. ir I. B. turi dukrą D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo 2009-03-30 adresu: (duomenys neskelbtini). 2015-11-19 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti savininko prašymu. Naujos gyvenamosios vietos nedeklaravęs (b. l. 9). Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodoma, kad skyrius nėra gavęs informacijos dėl netinkamai vykdomų tėvų pareigų D. B. ir M. G. atžvilgiu. J. G. šeima nėra įrašyta į Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Raseinių miesto seniūnijos seniūnas J. E. J. G. charakterizavo teigiamai. Ieškovė su vaikais gyvena dviejų kambarių su virtuve bendrabučio tipo nuomojamame bute su visais patogumais. Moka 50 Eur nuomos mokestį. Gyvenimo sąlygos geros, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir ugdytis. Vaikus sieja artimas tarpusavio ryšys. Sveikatos problemų M. G. neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaikus. Šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikams, priteistas materialinis išlaikymas dukrai D. B.. Ieškovę materialiai nuolat remia, motina, sesuo ir brolis gyvenantys užsienyje. M. G. ugdomas namuose, nes nėra darželyje vietos. Atsakovo nuomonė dėl J. G. pareikšto ieškinio nėra žinoma, kadangi nežinoma jo gyvenamoji vieta. VTAS palaiko ieškovės pareikštą ieškinį ir jame esančius reikalavimus (b. l. 16). 2017 m. kovo 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta DNR genominė ekspertizė dėl I. B. tėvystės nustatymo M. G. (b. l. 32-33) 2017-04-20 gautas raštas iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos, kad nuo 2017-03-16 iki rašto pateikimo dienos ieškovė J. G. su vaiku ir atsakovas I. B. dėl tėvystės nustatymo į jų laboratoriją neatvyko (b. l. 42). 2017-04-03 I. B. atstovas advokatas A. J. elektroniniu būdu ieškovei suteikė informaciją, kad jo žiniomis I. B. nurodytu laiku negrįš, nes velykinis laikotarpis ir nėra bilietų. Ieškovė domėjosi dėl atsakovo grįžimo laiko, nes norėjo suderinti laiką, kada vyks duoti mėginių DNR genominei ekspertizei atlikti (b. l. 37-38) Ieškovė J. G. sudarė santuoką su A. A., po santuokos sudarymo jos pavardė – A. (b. l. 39). Ieškovei J. (G.) A. suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. (b. l. 4-5), VGTPT pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma išlaidų suma 165,25 Eur (b. l. 27).

Byloje buvo skirta DNR ekspertizės tačiau kaip nurodoma Valsybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2017-04-20 rašte, tyrimui laikotarpiu nuo 2017-03-16 iki rašto pateikimo dienos nei ieškovė su vaiku, nei atsakovas atvykę nebuvo. Ieškovė domėjosi kada į Lietuvą žada grįžti atsakovas, kad galėtų susiderinti laiką vykti dėl mėginių pateikimo. Atsakovo atstovas advokatas A. J. ją informavo, kad numatytu laiku atsakovas negrįš. Atsakovas pas prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti ir skirti mėnesį laiko, kad galėtų atvykti į Lietuvą duoti mėginius. Atsakovas informuotas apie bylą, susipažinęs su jos eiga.

Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.

Atsakovas apie procesą informuotas, jam procesiniai dokumentai įteikti per motiną, jis per atstovą advokatą A. J. yra byloje pateikęs atsiliepimą, kuriame pats prašė skirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui, nes nemano, kad M. G. yra jo vaikas. Tačiau skyrus ekspertizę per mėnesį laiko nuo 2017-03-16 iki 2017-04-20, kai gauta informacija iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos, niekas į laboratoriją duoti mėginių nenuvyko.

LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (LAT 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) Nustatyta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškinį netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – neatvyko į skirtą DNR ekspertizę, neatvyko ir į teismo posėdžius, t.y. nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Teismas laiko, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, vaiko teisė žinoti savo tėvus, t.y. pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. (Vaiko teisių konvencija 7 straipsnio 1 dalis) Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Šioje byloje atsakovas į skirtą DNR ekspertizę per mėnesį laiko neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Jo neatvykimą atlikti DNR ekspertizės teismas vertina kaip atsisakymą nuo DNR ekspertizės ir tėvystės pripažinimą. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu ilgą laiką gyveno kartu, jie kartu dar turi dukrą gimusią 2012-10-15.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai, tačiau ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Nors šalių santykiai nebuvo stabilūs, nuolat pykosi, tačiau gyveno kartu, rūpinosi pirmu vaiku. Vaiko M. G. gimimo liudijime įrašyta jo motinos, ieškovės, prigimtinė pavardė G. (b. l. 6). Ieškovė nurodė, kad atsakovas žinojo apie jos nėštumą, ko neneigia atsiliepime ir atsakovas. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas ja ir bendru vaiku pasirūpins. Ieškovės nurodymu, atsakovas buvo informuotas apie sūnaus Marko gimimą.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-427/2008, ir kt.). Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės ir liudytojos parodymais, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažįsta įrodytu faktą, kad vaiko M. G., gimusio 2014 m. vasario 20 d., tėvas pripažintinas asmuo byloje esantis atsakovu. Ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas I. B. (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str.). Atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, nepilnamečiam vaikui suteikti tėvo pavardę.

Nustačius tėvystę, yra tenkintini ir ieškovės reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, t.p. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, kad vaikas M. G. nuo gimimo gyveno su motina, yra mažo amžiaus, vaiką su seserim ir motina sieja artimas emocinis ryšys, atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, jis nuo 2015-11-19 yra panaikinęs savo gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, M. G. ir atsakovo I. B. nesieja joks emocinis ryšys, nes atsakovas vaiko net nematęs, vaiko M. G. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. (G.) A. jos gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis.

Ieškovė nurodė, kad ji pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, VTAS išvadoje nurodyta, kad ieškovės pragyvenimo šaltinis socialinė pašalpa, išmoka vaikui, priteistas materialinis išlaikymas dukrai D., artimųjų teikiama finansinė pagalba. Šiuo metu ieškovė gyvena nuomojamame bute, nedirba, nes prižiūri mažamečius vaikus. Viena augina du vaikus. Byloje nėra žinių apie atsakovo pajamas, jo turtinę padėtį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2010-02-09 civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-71/2010) Šiuo metu (nuo 2016-07-01) minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių ir atsižvelgiama į ieškovės išsakytus argumentus, į tai, kad atsakovas savo atsiliepime taip pat yra nurodęs poziciją šiuo klausimu. I. B. sutinka, kad vaikams reikalingas išlaikymas. Jo nuomone, vaiko išlaikymui galėtų skirti 120 Eur. Be to, jis su ieškove turi dar vieną vaiką, dukrą D. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai iš atsakovo yra priteistas išlaikymas. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad išlaikymą tolygiai turi teikti tiek tėvas, tiek motina. Ieškovės prašomas 150,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra mažintinas iki 130,00 Eur. Tai nėra didelė suma, atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.

Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančius tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė materialinio išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2017 m. sausio 9 d. Ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma yra 5100,00 Eur, skaičiuojant mėnesiui po 150,00 Eur. Iš ieškovo priteisus vaikui M. G. materialinį išlaikymą po 130,00 Eur, įsiskolinimas taip pat skaičiuojamas po 130,00 Eur. Įsiskolinimas yra susidaręs už 34 mėnesius (2014 metų – 10 mėnesių, 2015 ir 2016 metais – po 12 mėnesių). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio (imtinai) po 130,00 Eur kas mėnesį, tai sudaro 4420,00 Eur. Išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai J. (G.) A. (CK 3.185 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 88,00 Eur žyminio mokesčio, 165,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Suteikti nepilnamečiam vaikui M. tėvo - B. pavardę.

Nustatyti M. B. gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. (G.) A., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017-01-09, iki jo pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-01-08, iš viso 4420,00 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai J. (G.) A..

Priteisti iš I. B. 88,00 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš I. B. 165,25 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 25 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.