Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1117-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-29
Bylos Nr.
2A-1117-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Apsaga“
Atsakovas
UAB „Feranta“
Trečiasis asmuo
A. Lingės
Advokatai
Petras Labanauskas, Mindaugas Vadapalas
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1117-186/08Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4, 42.8, 42.10, 44.5.1, 45.6 (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. gruodžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Rasos Gudžiūnienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikieneidalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Petrui Labanauskuiatsakovo atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Apsaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apsaga“ ieškinį atsakovui UAB „Feranta“ dėl baudos priteisimo, tretysis asmuo A. Lingės įmonė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Apsaga“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Feranta“ 50 000 Lt baudą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. kovo 22 d. su atsakovu sudarė preliminariąją degalinės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti degalinę ieškovui t.y. sudaryti degalinės pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu notarinėje kontoroje iki 2007 m. birželio 18 d. Ieškovas teigė, kad atsakovas iki aukščiau nurodytos datos nepateikė reikalingų degalinės pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti dokumentų notarui ir nepranešė ieškovui, kad yra pasiruošęs notarine tvarka sudaryti degalinės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas 2007 m. liepos 2 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria pagal preliminariosios sutarties 3.4 p., pareikalavo sumokėti 50 000 Lt baudą, tačiau atsakovas atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Feranta“ pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo gali būti taikoma tik dėl to kaltai šaliai, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atkreipė dėmesį, kad į notarinę 2007 m. birželio 18 d. neatvyko nei ieškovas, nei atsakovas. Atsakovas nurodė, kad net tuo atveju, jei jis būtų kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, prašoma baudos suma yra nepagrįstai didelė, ji turėtų būti mažinama iki ieškovo patirtų nuostolių dydžio, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tokių nuostolių atsiradimą.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas kaip pardavėjas privalėjo iš anksto pateikti notarui atitinkamus dokumentus, suderinti su ieškovu konkretų pagrindinės sutarties pasirašymo laiką ir pranešti apie tai ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, kad jis nebuvo įpareigotas sutartimi ar įstatymu atlikti kokius nors parengiamuosius veiksmus pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Tretysis asmuo A. Lingės įmonė nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsigijo iš atsakovo degalinę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad pagal CK 6.165 str. nuostatas sutartinės atsakomybės pagal preliminarią sutartį faktinio pagrindo nustatymui būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų patyręs realių ir įrodymais pagrįstų nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo turtinių teisių pažeidimą ir, atitinkamai, spręsti nuostolių atlyginimo klausimą. Preliminarioji sutartis buvo užtikrinta netesybomis, todėl teismas nurodė, kad prievolę jas mokėti galima konstatuoti tik nustačius kaltąją dėl sutarties nesudarymo šalį. Teismas konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės - pasyvaus elgesio: nei ieškovas, nei atsakovas nesiėmė iniciatyvos tartis tarpusavyje dėl notaro, kuris tvirtintų sutartį, ieškovas tik praėjus 2 savaitėms nuo pagrindinės sutarties nesudarymo, pateikė atsakovui pretenziją, atsakovas degalinę pardavė už mažesnę kainą nei buvo aptarta preliminarioje sutartyje. Teismas nustatė, kad atsakovas realiai vengė ar atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat teismas nenustatė ieškovui padarytų nuostolių fakto, nes ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas, jie turi būti realūs.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Apsaga“ padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas preliminarios sutarties tekstą neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, neatsižvelgė į nekilnojamo turto prekybos papročius bei į tai, kad preliminarios sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 p. atsakovas patvirtino, jog jau turi visus dokumentus, reikalingus pagrindinės sutarties sudarymui. Iš to ieškovas daro išvadą, kad atsakovas privalėjo visus dokumentus pateikti notarui ir suderinęs su notaru informuoti ieškovą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką, ko nepadarė. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovui teismo posėdyje nurodžius, kad iki 2007 m. birželio 18 d. atsakovas buvo užsakęs ir paėmęs iš VĮ Registrų centras pažymą, reikalingą degalinės pardavimui, neprašė atsakovo šią pažymą pateikti teismui. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti, nes būtent atsakovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Feranta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad preliminarios sutarties vykdymas yra abiejų šalių pareiga, o ne vien tik atsakovo. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, be to tai, kad atsakovas degalinę pardavė trečiajam asmeniui už 105 600 Lt mažesnę kainą, įrodo, kad atsakovas turėjo suinteresuotumą degalinę parduoti, tačiau jos nepardavė ieškovui dėl pastarojo vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, ką įrodo ieškovo pretenzija atsakovui, kuria ieškovas iš kart prašo sumokėti 50 000 Lt baudą, bet ne sudaryti pagrindinę sutartį.

Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Apsaga“ ir atsakovas UAB „Feranta“ 2007 m. kovo 22 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2007 m. birželio 18 d. ieškovui parduoti degalinę. Sulygtu terminu pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo preliminariojoje sutartyje numatytą 50 000 Lt baudą.

Nenustačius CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Žemesnės instancijos teismas

LR CK 6.165 str. 4 d. nustatyta – jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sutartinės atsakomybės pagal preliminarią sutartį faktinio pagrindo nustatymui būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką - 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-P-382/2006, 2007 m. gegužės 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007.

Ieškovas atsakovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį įrodinėja aplinkybe, kad atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, būtinų nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Atsakovas, ieškovo teigimu, privalėjo paruošti visus būtinus dokumentus, pateikti juos notarui ir suderinęs su notaru pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, informuoti apie tai ieškovą. Apelianto nuomone tokią prievolę atsakovas prisiėmė preliminariąją sutartimi, kurios 2.2 p. įrašyta „pardavėjas įsipareigoja sudaryti notarinę degalinės pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju iki 2007 m. birželio 18 dienos“. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad pagal LR CK 6.190 str. nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-406/2000 ir kt.) esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau nepakanka išdėstyti sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties šalis, siekianti sau palankaus sutarties sąlygos aiškinimo, privalo pateikti argumentus dėl sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo, jos sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančius pageidaujamą sutarties sąlygos aiškinimą (LR CPK 178 str.). Apeliantas argumentų patvirtinančių, kad sutarties 2.2 p., kuris įrašytas sutarties 2 skyriuje „degalinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos“, akcentuojama ne pagrindinės sutarties sudarymo data, o pardavėjo pareiga visapusiškai parengti sutarties sudarymą, nepateikia. Apelianto argumentas, kad taip nustato nekilnojamo turto prekybos papročiai, abstraktus ir neparemtas įrodymais. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad preliminarios sutarties 3.1.1 p. įrašytas atsakovo patvirtinimas, jog jis turi visus dokumentus, reikalingus pagrindinės sutarties sudarymui. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad pagrindinė sutartis būtų nepasirašyta dėl dokumentų trūkumo. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl VĮ Registrų centras pažymos sutarčiai sudaryti. Skunde teigiama, kad atsakovas privalėjo iš anksto užsakyti tokią sutartį, o jos nebuvimas įrodo jo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip jau minėta, nenustatyta, kad pagrindinė sutarti būtų nesudaryta dėl dokumentų trūkumo. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų (LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimas Nr. 129) 82 p., pagal 2007-03-19 VĮ Registrų centro įsakymu ir Lietuvos notarų rūmų nutarimu Nr. V-54/11 patvirtintą Užsakymų pateikimo, pažymų rengimo ir pateikimo notarams, atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro suteiktas paslaugas bei notarų autentifikavimo tvarką, nuo 2007-03-31 pažymos sandoriams rengiamos tik notarų užsakymu ir spausdinamos notarų biuruose, todėl po šios datos atsakovas neturėjo galimybės paruošti pažymą sandoriui. Apelianto teiginys, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nurodęs, jog iki 2007 m. birželio 18 d. atsakovas buvo užsakęs ir paėmęs iš VĮ Registrų centras pažymą, reikalingą degalinės pardavimui, neatitinka tikrovės, nes 2007-07-23 teismo posėdyje atsakovo atstovas pasisakė, kad atsakovas turėjo dokumentus, tačiau VĮ Registrų centro pažyma atskirai paminėta nebuvo (b.l. 129). Išdėstytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad atsakovas preliminariąją sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų vienasmeniškai atlikti visus veiksmus, būtinus paruošti pagrindinės sutarties pasirašymą. Vadinasi degalinės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti paruošta ir sudaryta abiejų šalių bendromis pastangomis, vadovaujantis skundžiamame sprendime paminėtu CK 6.38 str. 3 d. įtvirtinta šalių pareiga kooperuotis. Pažymėtina, kad LR CK 6.165 str. 4 d. civilinė atsakomybė nustatyta ne už pagrindinės sutarties nesudarymą, o už nepagrįstą vengimą ar atsisakymą ją sudaryti. Vengimas yra aktyvūs veiksmai - stengimasis išsisukti, išsisukinėjimas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m.). Darytina išvada, kad civilinė atsakomybė kyla tuomet, kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis vengia pagrindinės sutarties sudarymo kitais šaliai esant aktyviai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju degalinės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių pasyvumo, nes ieškovas taip pat nesiėmė jokių priemonių sutarčiai sudaryti, kaip ir atsakovas preliminariosios sutarties galiojimo metu net nebendravo su kita šalimi. Ieškovo atstovo teiginiai išsakyti apeliacinės instancijos teisme, kad atsakovas apie atsisakymą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pranešė telefonu, kad degalinė trečiajam asmeniui buvo parduota kitokia kaina, nei įrašyta 2007-08-02 sutartyje, įrodymais nepagrįsti. Atsakovas teisingai atkreipia dėmesį į ieškovo elgesį po sutarto termino pasibaigimo – nepasiteiravęs apie galimybę vis tik sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas pareikalavo baudos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neįrodyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dar viena tokio pobūdžio bylose įrodinėtina aplinkybė yra dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kitos šalies patirti nuostoliai. Tiesioginių nuostolių ieškovas priteisti neprašo. Ikisutartinių susitarimų pažeidimo atveju negautos pajamos gali būti priteisiamos kaip prarastos galimybės kompensacija, jei jos realumą šalis sugeba pagrįsti. Siekdamas tokių nuostolių priteisimo ieškovas turi įrodyti, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad esant normaliai veiklai jų buvo tikėtasi pagrįstai ir, kad šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl planuotų gauti pajamų dydžio, jų realumo ir pagrįstumo. Ieškovo atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje paminėtas verslo pelningumas yra nekonkreti sąvoka, negali būti pripažinta visiems žinoma neįrodinėjama aplinkybe (LR CPK 182 str. 1 p.) ir nėra pagrindas konstatuoti ieškovo negautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Neįrodžius atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir ieškovo patirtų nuostolių ieškinys atmestas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išsprendus apeliacinį skundą turi būti paskirstomos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos (LR CPK 93, 98 str.). Atsakovo atstovas prašo atsakovui iš ieškovo priteisti 1100 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas gali būti tenkinamas, jei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo atstovas pateikė savo patvirtintus PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvito nuorašus. Iš šių dokumentų matyti, kad 1100 Lt atsakovas advokatui sumokėjo būtent už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, nustato, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 500 Lt ir tokią sumą priteisia atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo UAB „Apsaga“ atsakovui UAB „Feranta“ priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė