Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui N. K., su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal N. K. priešieškinį S. S., su valstybės institucija, teikiančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Prie bylos yra pridėta baudžiamoji byla Nr. 01-1-19563-17, kuri užbaigta prokuroro 2017-05-31 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., nurodyta, kad nesurinkta jokių duomenų, kad G. K. būtų buvęs sumuštas, išskyrus N. K. pateiktą aiškinimą. Kita informacija, pateikta minėtame 2017-04-24 dienos VTAS rašte pasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartys bylose Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 3K-3-24/2010; 2013m. sausio 18d. nutartis Nr.3K-3-153/2013).

Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, remiantis CK 3.169 straipsnio 2 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2008; 2013m. sausio 18d. nutartis Nr.3K-3-153/2013).

Iš visų byloje aptartų įrodymų matyti, kad šiuo metu G. K. yra aštuoneri metai, G. K. yra treji metai. Teismas nustatė, kad iki 2017-04-01 S. S. ir G. K. gyveno kartu (duomenys neskelbtini), N. K. namuose būdavo apie tris mėnesius per metus, likusį laiką jis dirbo užsienyje, o vaikus augino ir jais rūpinosi S. S.. Nuo 2017-04-01 S. S. gyvena išsinuomotame bute Kelmėje, vaikai toliau gyvena su ja, lanko ugdymo įstaigas, atsakovas N. K. bendrauja su vaikais. Tačiau paskutiniu metu jis pasiima į savo namus tik sūnų G. K., dukros Gustės jis nesiveža. Šalys pripažįsta, kad G. K. nenori važiuoti pas tėtį. Nenoro priežastis šalys aiškina kitaip, kaltindami vienas kitą, tačiau atsakovas N. K. nenurodė jokių veiksmų, kuriais jis stengtųsi bendrauti su dukra, priartinti, atnaujinti jų ryšį. Priešingai, iš susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis 2017-08-04 dieną tarp šalių, matyti, kad atsakovas klausia, ar jis galės pasiimti Gvidą. Apie Gustės pasiėmimą jokio bendravimo nėra.

Iš šių įrodymų teismas nustatė, kad vaikai Gustė ir Gvidas iki šio laiko nuolat buvo prižiūrimi ieškovės S. S. ir jų ryšys su mama yra artimas, o atsakovas N. K. rūpinosi vaikais atskirais, neilgais laikotarpiais ir jo ryšys su vaikais yra silpnesnis, o su Guste šiuo metu netgi nutrūkęs. Iš vaikų charakteristikų, kurias pateikė vaikų ugdymo įstaigos, matyti, kad vaikai, atvedami iš mamos namų, yra ramūs, bendraujantys, atviri, visada laiku ir tvarkingi atvedami į įstaigas ir jokių nepriežiūros požymių nėra pastebėta.

Atsakovas savo reikalavimą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti vaikų Gustės ir Gvido gyvenamąją vietą su juo grindžia tuo, kad pas S. S. vaikams nesaugu. Byloje yra įrodymų apie S. S. apsinuodijimą alkoholiu, alkoholio vartojimą 2010, 2013 metais, tačiau tuo laikotarpiu šalys gyveno kartu, anksčiau išsprendė buvusius vaikų priežiūros klausimus.

2017 metų balandžio mėnesį yra užfiksuoti du pavojingi atvejai, kai Gvidas, prižiūrimas močiutės B. S., išgėrė vaistų ir buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių ir kai S. S. ketino nusižudyti. Po šių įvykių buvo suaktyvinta S. S. šeimos priežiūra, jai suteikta medikų pagalba. Po to ieškovės psichinė būklė vertinama kaip gera, ji kritiškai vertina savo elgesį. Prieš netinkamus veiksmus savo atžvilgiu S. S. įspėjo motiną, kad ši pasirūpintų jos vaikais. Tai įrodo, kad ieškovė, net ir sutrikus jos aplinkos vertinimui, rūpinosi, kad vaikai būtų prižiūrėti ir saugūs. Po to, ieškovei suteikus medicininę ir psichologinę pagalbą, nepriekaištingai, ji rūpinasi vaikais (liudytojos A. S. parodymai, vaikų charakteristikos), siekia įgyti specialybę, susirasti darbą, yra labai gerai charakterizuojama.

Teismo nuomone, 2017 metų balandžio mėnesio du įvykiai kelia nerimą ir verčia atkreipti atsakovo ir valstybės institucijų didesnį dėmesį S. S. šeima, tačiau ieškovei padarius tinkamas išvadas, kai vaikai su ja turi artimą emocinį ryšį, yra gerai prižiūrimi, nesudaro pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti ją su tėvu, kuris turi mažiau artimą ryšį su vaikais. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad šiuo metu nėra pagrindo pakeisti nusistovėjusią G. K. ir G. K. gyvenamąją vietą su mama, todėl ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkintinas, priešieškinis atmestinas. Nepatenkinus priešieškinio pirmojo reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos, atmestinas ir kitas reikalavimas dėl išlaikymo iš ieškovės priteisimo.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama S. S., yra tikslinga nustatyti detalią vaikų bendravimo su tėvu N. K. tvarką, nes bylos nagrinėjimo eigoje matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Atsakovo prašoma nustatyti nekonkreti bendravimo tvarka gali sukelti konfliktų ir neatitinka vaikų poreikių, todėl šioje dalyje priešieškinis atmestinas, o ieškinys dėl bendravimo tvarkos tenkintinas. Atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl kurio nors bendravimo su vaikais laiko, todėl teismas nekeičia ieškinyje siūlomos bendravimo tvarkos.

Dėl išlaikymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Šiuo metu 1 MMA yra 380 Eur, tokiu atveju jei tėvų galimybės išlaikyti vaikus būtų lygios, vienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turėtų skirti per mėnesį apie 190 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. K. ir G. K. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2017-03-27 iki vaikų pilnametystės; priteistą sumą kasmet indeksuoti dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. 2017 m. gegužės 17 dienos teismo nutartimi patenkintas ieškovės prašymas ir iš atsakovo N. K. nutarta priteisti Gustei ir Gvidui laikiną išlaikymą po 100 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo 2017-05-16 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Ieškovė yra atlikusi skaičiavimus ir pateikusi į bylą konkrečius duomenis apie vaikų išlaikymui reikalingas pinigų sumas. Ji nurodė, kad vieno vaiko maistui per mėnesį reikia apie 200 Eur, per metus 2400 Eur, aprangai vienam vaikui per metus reikia 1425 Eur, laisvalaikiui ir vaistams 211,75 Eur per metus, ugdymo priemonėms apie 164,5 Eur per metus, iš viso apie 4011 Eur per metus, arba 334 Eur per mėnesį. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti pusę minimalios mėnesio algos ir šiek tiek daugiau, nei pusę jos suskaičiuotos reikalingos išlaikymo sumos. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nėra atsižvelgiama į atsakovo gautą darbo užmokestį užsienyje, nes jis į Lietuvą grįžo ne dėl nenoro dirbti užsienyje, tačiau rūpindamasis savo vaikais, gavęs pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma vaikų poreikiams tenkinti yra pagrįsta, tačiau atsakovas turi neįgalumą, iš atsakovo N. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra mažintinas ir priteistina suma periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 dienos, kai šalys apsigyveno atskirai iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei S. S. yra suteista valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui N. K. suteista valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimai iš dalies yra patenkinti, už byloje spręstus ir patenkintus reikalavimus susidaro toks žyminis mokestis: 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (150 Eur x 2 vaikai = 300 Eur x 12 mėn. = 3600 Eur x 3% = 108 Eur x 75 % (elektroninė byla). Taip pat valstybei priteistina 1,39 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Iš viso 113,39 Eur. Iš atsakovo valstybei priteisiama 50 procentų šios sumos, t.y. 57 Eur (suapvalinta iki euro) bylinėjimosi išlaidų.

Už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 115,80 Eur išlaidų, už ieškovei suteiktą pagalbą – 162,12 Eur išlaidų. Iš viso 288,92 Eur. Ieškinį iš esmės tenkinant, o priešieškinį atmetant, iš atsakovo valstybei priteisiama pusė išlaidų už advokato pagalbą, t. y. 139 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. ir 385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš N. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2017m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Materialinis išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka. Į išlaikymo sumą įskaičiuoti laikiną išlaikymą, kurį atsakovas N. K. sumokėjo pagal 2017-05-17 dienos teismo nutartį.

Nustatyti, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisėmis tvarko vaikams G. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas išimtinai vaikų interesais.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėčiu N. K. tokiu būdu:

- kas antrą savaitgalį: nuo šeštadienio 11 vai. iki sekmadienio 16 val, jam pasiimant vaikus su savimi;

- švenčių dienomis, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienų išvakarėse atitinkamais metais iki 19 val. ir parvežant į namus atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 17 val:

Vaikų gimimo dieną - neporiniais metais, turint teisę pasiimti vaikus artimiausią savaitgalį po šventės visam savaitgaliui. Kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgalio diena - turint teisę pasiimti vaikus pirmąją to savaitgalio dieną visam savaitgaliui su teise išvykti į kitus Lietuvos miestus,

- Kiekvienų metų pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį ketvirtį po vieną savaitę bei trečiąjį ketvirtį (vasaros metu) vieną mėnesį pasiimant abipusiai sutartu laiku;

- vaikus tėvui pasiėmus mėnesiui laiko vasarą, mama turi teisę antrą ir ketvirtą šio mėnesio savaitgalį bendrauti su vaikais juos pasiimant su savimi nuo šeštadienio 10 vai. iki sekmadienio 20 val.

- Susirgus pas vieną iš tėvų, abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką pas kitą iš tėvų.

- Kažkuriam iš tėvų negalint prižiūrėti dėl svarbių priežasčių ar užimtumo vaikų, kitas iš tėvų turėtų prižiūrėti vaikus kitu, nei nustatytoje bendravimo tvarkoje.

- Esant vaikams pagal sutartą bendravimo tvarką pas vieną iš tėvų, kitas turi netrukdomai leisti bendrauti su kitu iš tėvų telefonu, SMS žinutėmis, facebook, Skype ar kitomis išmaniosiomis technologijomis,

- Atostogauti kiekvienas iš tėvų, taip pat ir užsienyje turi teisę su vaiku vieną mėnesį per kalendorinius metus, tuo metu bendravimo tvarkos nesilaikoma. Grįžus iš atostogų, toliau bendraujama pagal šios anksčiau nurodytas sąlygas arba raštišku kitokiu Šalių susitarimu. Nesant susitarimo, šalys privalo laikytis teismo sprendimu patvirtintos tvarkos. Apie būsimą atostogų laiką ir vaikų paėmimą su savimi kitą iš tėvų informuoja raštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

- S. K. ir N. K. turi pranešti vienas kitam dabartinius telefonų numerius ir kiekvienas iš tėvų dviejų parų laikotarpyje privalo informuoti kitą tėvą apie pasikeitusį telefono numerį.

- Susirgus nepilnamečiams vaikams pas vieną iš tėvų, abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką pas kitą iš tėvų.

- Pasikeitus G. K., gimusios 2009-04-28, ir G. K., gimusio 2014-09-30, gyvenamajai vietai Lietuvoje, S. S. ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas informuoja N. K. telefonu SMS žinute arba raštu, nurodant naują vaikų adresą.

N. K. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. K. į valstybės biudžetą 57 Eur (penkiasdešimt septynis) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir įmokos kodu 5630, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 139 Eur. (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.