Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-497/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-07-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1A-573-497/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55427-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-497/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55427-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

teisėjų Vitalijos Norkūnaitės ir Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis

pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirtos:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2016-11-26) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2016-12-26) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, subendrintos iš dalies sudedant, o bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - apėmimo būdu, bei paskirta D. S. subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (iš viso trys dienos).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš D. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 12,86 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė :

D. S. nuteistas už tai, kad jis 2016-11-26 apie 19.30 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 prom. neblaivumas), konflikto su žmona J. S. metu, dešine koja spyrė jai vieną kartą į kairę ausį, du kartus į dešinę šlaunį, sugriebė už rankų ir stipriai spaudė riešus bei tampė nukentėjusiąją už plaukų, tuo sukėlė J. S. fizinį skausmą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Taip pat D. S. 2016-12-26 apie 6.30 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 prom. neblaivumas), konflikto su žmona J. S. metu, sudavė jai vieną smūgį delnu į veidą, po ko sudavė keturis smūgius į galvos sritį, tuo sukėlė J. S. fizinį skausmą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Taip pat D. S. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nepažįstamo asmens įgijo ne mažiau kaip 0,301 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią laikė su savimi iki 2016-12-26 apie 14 val., kai Vilniaus apskrities VPK Areštinės ir konvojavimo skyriuje, adresu: T. Kosciuškos g. 1, Vilnius, atliekant D. S. asmens kratą, pareigūnai jo priekinėje džinsų kišenėje rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), t. y. tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu D. S. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., taip pat atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirti švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas per griežtai, o kvalifikuojant jo veiką pagal BK 140 str. 2 d., nebuvo atsižvelgta į nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, taip pat neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis mokosi, o po mokslų bus įdarbintas, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiama 2017 m. kovo 3 d. Trišalė mokymo sutartis.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

D. S. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už fizinio skausmo savo žmonai J. S. sukėlimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu ir prašo juos perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir nenurodo konkrečių šio prašymo argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas iš esmės ginčija jo veikos kvalifikuojamąjį požymį – kad apeliantas savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.

BK 140 str. 2 d. numatyti kvalifikuojamieji nusikalstamos sudėties požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį - šeimos narys ar artimasis giminaitis. Pagal BK 248 str. 1 d. artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Baudžiamosios bylos duomenys tvirtina, kad D. S. su nukentėjusiąja J. S. santuoką sudarė 2014-01-21 (t. 1, b. l. 108), duomenų, kad ji būtų nutraukta, byloje nėra. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė nukentėjusioji, ši santuoka sudaryta tuo metu, kai nuteistasis buvo įkalinimo įstaigoje, kartu pradėjo gyventi nuo 2016-11-16, kai jis išėjo į laisvę, jie vedė bendrą ūkį – nors nuteistasis pinigų neturėjo, ji vyrą maitino, nukentėjusioji turėjo tikslą sukurti šeimą, bet nuteistajam pradėjus smurtauti, suprato, kad nuteistasis šeimos nenorėjo; pats nuteistasis to paties teismo posėdžio metu patvirtino, kad su nukentėjusiąja susituokė, turėdamas tikslą kurti šeimą, tai nebuvo žaidimas, nukentėjusiąją vadino žmona (t. 1, b. l. 174, 176). Taigi tiek 2016-11-26, tiek ir 2016-12-26 padarytų nusikaltimų metu D. S. su nukentėjusiąja J. S. buvo oficialioje santuokoje, kurią sudarydami sukūrė šeimą, apeliantas paleistas iš įkalinimo įstaigos apsigyveno su nukentėjusiąja, kuri priėmė nuteistąjį gyventi į jos nuomojamą butą, kurį laiką apeliantą išlaikė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui, t. y. savo sutuoktinei J. S., ir tai yra jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Taigi pagal teismo nustatytas aplinkybes D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistojo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas ir nuteistojo veiksmai į BK 140 str. 1 d. neperkvalifikuojami.

Dėl bausmės

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad yra per griežtai nubaustas, ir prašo atidėti bausmės vykdymą arba skirti švelnesnę bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, neturi pagrindo tenkinti apelianto prašymo, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, įstatymo nuostatų (BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d.) nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

Nuteistasis D. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 259 str. 2 d. ir už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas skyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas su laisvės apribojimu susijusias bausmes: už BK 140 str. 2 d. numatytus du nusikaltimus 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o už BK 259 str. 2 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą – 15 parų areštą. Subendrinęs bausmes, galutinę bausmę teismas nustatė – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas nuteistajam bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką bei nustatydamas jų dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kad D. S. tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas taip pat nustatė ir atsižvelgė į tai, kad D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarytų jo žmonos atžvilgiu (BK 140 str. 2 d.) nėra. Kaltinamojo D. S. lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d., teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo D. S. asmenybę – kad nors kaltinamasis dar yra pakankamai jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), jis iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 kartus, tarp jų ir už sunkius bei apysunkius smurtinius nusikaltimus (plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis, turto prievartavimą), taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn, nedirba, naujus nusikaltimus padarė netrukus po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog D. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, tik jam už nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad dviejų nesunkių nusikaltimų atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas bei nedirba. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijoje numatytų dydžių vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas šioms apylinkės teismo išvadoms visiškai pritaria, nes visas paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs, pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes ir nustatė teisingus jų dydžius.

Apeliantas prašo švelninti bausmę, tačiau pagrindo tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra. Apeliaciniame skunde šio prašymo motyvu nurodoma vienintelė aplinkybė - kad nuteistasis mokosi, nors ir rodo teigiamą pokytį nuteistojo nuostatose, tačiau nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Jau minėta, kad D. S. už nusikaltimus skirta 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą 15 parų arešto bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos vertinimu, tokia bausmė nėra per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę D. S. daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliantas ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam teistumui, už mėnesio, paleidus jį iš įkalinimo įstaigos. Taigi apeliantas nesivadovauja teisės normomis, jo nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, todėl jam pagrįstai skirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai. Be to, už nusikaltimus nuteistajam paskirtos 7 ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nors, remiantis BK 61 str. numatytais formaliais kriterijais, už nusikaltimus jam turėjo būti skirtos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmės, nes nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas už nusikaltimus nuteistajam skyrė švelnesnes bausmes, kurių dar labiau mažinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jau minėta, kad apeliantas ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam teistumui, už mėnesio, paleidus jį iš įkalinimo įstaigos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos ir jau išdėstytus argumentus dėl bausmės rūšies ir dydžio, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios rodytų, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už ką nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Nuteistojo apeliacinės instancijos teismui nurodomos aplinkybės, į kurias jis prašo atsižvelgti, t. y. kad jis mokosi, kolegijos nuomone, nepašalina jo asmenybės pavojingumo, nes jau aptartos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantas išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, ankstesnės bausmės nepakeitė nuteistojo polinkio nusikalsti, jo nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, nes nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taigi, šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, pagrindo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu nėra, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria :

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Vitalija NorkūnaitėJurgita Mačionytė