- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- eII-1151-1165/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00984-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pažeidėjas
- G. V.
- Pareiškėjas
- G. V.
- Advokatai
- Mindaugas Krivickas
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. V. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Krivickui,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Vitai Švaikauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. V. patikslintą skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) G. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 2 d. 18.11 val., Kalvių g., Šventininkų k., Kaišiadorių rajono sav., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. G. V. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirti specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams, be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei iki kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, pakeisti 2025 m. rugpjūčio 2 d. pritaikytą laikiną teisės vairuoti ribojimą į leidimą vairuoti transporto priemones su sąlyga, jog vairuojamoje transporto priemonėje bus įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.
Skundas motyvuojamas tuo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pareiškėjui nepagrįstai paskyrė pernelyg didelę nuobaudą, todėl akivaizdu, jog nutarimas yra neteisėtas ir netinkamai interpretuojantis galiojančias teisės normas bei teisminę praktiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl jo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra priešingi įrodymai – policijos pareigūnų naudoto alkotesterio duomenys, kad įvykio dieną 18.26 val. G. V. nustatytas 0,50 promilės neblaivumo laipsnis, VšĮ Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro alkotesterio duomenys, jog įvykio dieną 19.08 val. G. V. nustatytas 0,37 promilės neblaivumo laipsnis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. V. kraujyje, paimtame įvykio dieną 19.10 val., etilo alkoholio nerasta. Ši informacija buvo pateikta ir Institucijai, tačiau Institucija ja nesivadovavo ir priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Be to, pareiškėjas yra ūkininkas, valdantis apie 330 hektarų žemės ūkį bei ūkiui apdirbti didžiulį autoparką, taip pat turintis nepilnametį sūnų L. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir kurį reikia parsivežti iš mokyklos ir būrelių, todėl jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Jis 2025 m. rugpjūčio 26 d. bylą nagrinėjusios vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės paprašė pakeisti jam taikomą laikiną teisės vairuoti ribojimą į leidimą, iki kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, vairuoti transporto priemones su sąlyga, jog vairuojamoje transporto priemonėje bus įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, bet ir šis prašymas nebuvo svarstytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintą skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiemet ūkininkams yra sudėtingi metai, užsitęsęs derliaus nuėmimas. Įvykio dieną – 2025 m. rugpjūčio 2 d. nuo ryto iki vakaro dirbo, skubėjo. Buvo savaitgalis, graži ir saulėta diena. Jis ruošėsi kūlimui. Nuo ryto nieko nevartojo, visą dieną buvo nevalgęs ir kai baigė darbus, o kombainas išvažiavo į laukus, žmona pakvietė pavalgyti. Iki valgio jis išgėrė vieną skardinę alaus. Tiksliai pasakyti valandos negali, tačiau apie 17.30–18 val. Jam paskambino sūnus dėl kombaino gedimų ir jis spontaniškai, nepagalvojęs, kadangi jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, be to, susinervino, kad nesiseka išbandyti kombaino, galvojo nuvažiuos į netoli esančią degalinę ir nusipirks skysčio. Prie degalinės, kuri yra apie 3 kilometrų atstumu nuo namų, buvo įvykis ir stovėjo policija. Pareigūnė patikrino jo neblaivumą. Iš pradžių patikrino kvapą, parodė promiles, todėl davė pūsti į alkotesterį. Policija jam patarė važiuoti į polikliniką ir pasitikrinti kraują. Pasinaudojo patarimu ir pasidarė tyrimą, atėjo atsakymas, kad jo kraujyje alkoholio nerasta. Buvo išgėręs skardinę alaus, apie 5 laipsnių stiprumo. Galbūt dėl to, kad buvo nevalgęs, viskas taip gavosi. Jis apsvaigęs nesijautė. Kai pareigūnai jį pirmą kartą tikrino alkotesteriu, jis alkoholį buvo vartojęs gal prieš 15-20 minučių ar pusvalandį. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, o antru – 0,50 promilių neblaivumas. Ką alkotesteris parodė, tą parodė, jis nieko nepakeis. Kol pildė protokolą, jį paleido ir jis nuvažiavo į gydymo įstaigą. Jo neblaivumą gydymo įstaigoje patikrino alkotesteriu, kuris parodė 0,37 promilių neblaivumą, o tada paėmė jo kraują. Jis turi finansinių įsipareigojimų, skolų. Sutartys sudarytos iki 2025 m. spalio 1 d., jeigu neatiduodi skolų – rašo laiškus. Po truputį atidavinėja skolas, tačiau viskas stringa. Nėra daug žmonių, kuriuos gali pasisamdyti. Jis pats važiuoja ir su krovininiais automobiliais ir su sunkvežimiais, o kai negali važiuoti, tai stringa darbas. Turi vieną samdomą darbuotoją, kuris turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį ir traktorių. Prašo teisių atėmimą taikyti be „alkobloko“, kadangi jis statosi į kiekvieną transporto priemonę, su kuria važiuoji, o jis turi krovininę mašiną, du lengvuosius automobilius, krovininį automobilį, daug traktorių, su kuriais reikia dirbti žemę. Taip pat yra tarybinių laikų technika, kurioje, abejoja, kad įmanoma įstatyti „alkobloką“. Be to, „alkoblokas“ nėra pigus, todėl išeitų nemaža pinigų suma. Taip pat dar yra vaikas, kurį reikia vežioti į mokyklą. Ankščiau vaikui pamokos prasidėdavo stabiliai, o dabar būna, kad vėliau prasideda ar ankščiau paleidžia. Vaiko ugdymo įstaiga yra 20 kilometrų atstumu. Vaikus veža transportas į mokyklą, bet jis važiuoja nustatytu grafiku. Vaikas yra (duomenys neskelbtini), tai gerai, kad būtų nuvežtas ir parvežtas. Vaikas ir ūkyje daug padeda, turi traktoriaus teises. Sutuoktinė turi teisę vairuoti lengvąjį automobilį, bet ji dirba mokytoja ir išvažiuoja į darbą. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, pripažįsta, kad išvažiavo nepagalvojęs, padarė kvailystę. Atsiprašo, kad taip išėjo, bet išėjo kaip išėjo. Gali pažadėti, kad daugiau tokių situacijų nepasikartos. Vairavimo teisę turi nuo 16 metų. Per 5 metus buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, nuobaudas sumokėjęs. Ir skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą yra sumokėjęs.
Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Krivickas nurodė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą gyvenime. Pareiškėjas pasielgė labai neapgalvotai, nesijautė išgėręs, nejautė alkoholio pasekmių. Kad jo kraujyje alkoholio nebuvo, patvirtina ir byloje esanti laboratorinio tyrimo išvada, kas leidžia tikėti pareiškėjo pozicija. Pareigūnai pareiškėjo neblaivumą nustatė alkotesteriu, bet, pareiškėjo nuomone, tokius alkotesterio parodymus galėjo įtakoti dvi aplinkybės – tai, kad jis, kai išgėrė skardinę alaus, buvo nieko nevalgęs ir tai, kad turi sveikatos problemų – diabetą. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad diabetu sergančių asmenų alkotesterio parodymai nėra objektyvūs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra pakankamai pareigingas vairuotojas, nuoširdžiai gailisi, pripažino savo kaltę, gyvena kaimo vietovėje, yra ūkininkas ir negalėdamas vairuoti eina bankroto link, prašo skundą tenkinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pareiškėjui būtų paskirta 800 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei iki kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas, pakeisti pritaikytą laikiną teisės vairuoti ribojimą į leidimą vairuoti transporto priemones su sąlyga, jog vairuojamoje transporto priemonėje bus įrengtas antialkoholinis variklio užraktas.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturėtų būti laikytinos išimtinėmis, viršiau viešojo intereso.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju, matyti, kad pareiškėjas G. V. neginčija, jog įvykdė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,50 promilių girtumas), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punktą, kuriame, be kita ko, nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tačiau pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos administracinės poveikio priemonės individualizavimu, manydamas, jog patikslintame skunde nurodytų motyvų pagrindu ši skundžiamo nutarimo dalis turėtų būti pakeista, skiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams, be draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi patikslintame skunde yra keliamas pareiškėjui kartu su administracine nuobauda paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Krivickas teismo posėdžio metu kvestionavo skundžiamą nutarimą dėl pareiškėjo kaltės nustatymo bei pareiškėjo kaltę neigė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, pats pareiškėjas savo kaltės neginčija ir pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, skundas nagrinėjamas tik pareiškėjo prašomose ribose.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtino imperatyvią teisės normą, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą kartu su paskirta administracine nuobauda yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Pagal minėtą įstatymo nuostatą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kadangi pirmojo tikrinimo metu pareiškėjui G. V. buvo nustatytas 0,53 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo – 0,50 promilės neblaivumas. Jį sustabdžiusiems pareigūnams pareiškėjas savo kaltės neneigė ir pripažino, kad išgėrė butelį (0,5 l) alaus. Teismo vertinimu, 0,50 promilių neblaivumas turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui, ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Nors byloje nustatyta, kad G. V. buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, kur buvo patikrintas jo neblaivumas ir kraujo tyrimu nustatyta, kad G. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta, vis dėlto, pažymėtina, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto papildomo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymėtina, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla Nr. N62-3686/2008). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Krivickas baigiamojoje kalboje nurodė, kad alkotesterio parodymus galėjo įtakoti ir tai, kad G. V. turi sveikatos problemų – diabetą, o, kaip visiems yra žinoma, asmenų, turinčių diabetą, alkotesterio parodymai nėra objektyvūs. Vis dėlto, šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui yra nustatyta diagnozė – cukrinis diabetas, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad G. V. iškvėptame ore alkoholio kiekis buvo nustatytas netiksliai. Pažymėtina ir tai, kad gydymo įstaigoje alkotesteriu pareiškėjui buvo nustatytas 0,37 promilių neblaivumas, o pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog prieš sėsdamas prie automobilio vairo jis iš tiesų vartojo alkoholį.
Taigi, darytina išvada, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas G. V. padarė pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, kaip jau minėta, sankcijoje už šį pažeidimą imperatyviai nustatė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, šiuo atveju byloje nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir G. V. buvo paskirta ne tik minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris lygus minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, tai yra 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams. Pareiškėjo G. V. neblaivumo faktas neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis nebuvo pradedantysis vairuotojas, priešingai – vairavimo teisę yra įgijęs nuo 16 metų, taigi turintis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Taigi, teismo vertinimu, G. V., kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad prieš neilgą laiko tarpą vartojo alkoholį, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.
Pareiškėjas G. V., prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, prašymą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kadangi jis yra ūkininkas ir jam reikia vairuoti keletą transporto priemonių. Vis dėlto, šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones šiuo metu yra sustabdyta nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d., tai yra jau daugiau nei 3 mėnesius, ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė, kad jo veikla yra visiškai sustojusi. Be kita ko, teismo vertinimu, pareiškėjas gali savo veiklą organizuoti taip, kad ji būtų plėtojama ir pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemones, pavyzdžiui, pasisamdant pagalbinį darbuotoją ar vairuotoją. Netgi patikslintame skunde bei posėdžio metu pareiškėjo nurodytas darbo aplinkybes vertinant kaip pagrįstas, pažymėtina, kad nuosekliai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, jog asmens vykdoma darbo veikla ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinybė šiai veiklai tęsti nėra laikoma išimtine aplinkybe, kurios egzistavimas pagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tačiau šiuo atveju G. V. savo elgesio pasekmių neapsvarstė ir nesant jokios objektyvios būtinybės sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus.
Be kita ko, pareiškėjas G. V. skunde nurodė, kad jis turi vežioti sūnų į ugdymo įstaigą ir būrelius. Tačiau ir ši pareiškėjo akcentuojama aplinkybė nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats G. V., o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Akivaizdu, kad pareiškėjo vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiam pareiškėjui, tiek jo artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėjas ar jo šeimos nariai gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų jį nuvežti ir panašiai, juolab kad pats apklausiamas posėdžio metu nurodė, jog vaiką iš / į ugdymo įstaigą veža ir visuomeninis transportas, tik jo grafikas sūnui yra nepatogus. Vis dėlto, neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui ar jo šeimos nariams pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas sprendimą vairuoti transporto priemonę priėmė žinodamas apie tai, kad yra ūkininkas ir turi (duomenys neskelbtini) sūnų, kurį vežioja į ugdymo įstaigą ir jo popamokines veiklas. Pareiškėjas G. V., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad G. V. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog jam būtų panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad už nagrinėjamą padarytą nusižengimą sankcija imperatyviai numato, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą privaloma skirti arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kitokių alternatyvų įstatymas nenumato, o išskirtinių aplinkybių, lemiančių nubaustojo asmens teisinės padėties švelninimą, aptariamu atveju teismas neįžvelgė, juolab kad pats pareiškėjas skunde prašydamas pakeisti jam specialiosios teisės sustabdymą prašė taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Be to, pareiškėjas skundu prašo pakeisti jam 2025 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, suteikiant leidimą vairuoti transporto priemones, nustatant sąlygą, jog vairuojamoje transporto priemonėje bus įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Vis dėlto, teismas pažymi, kad tokia galimybė įstatyme numatyta nėra – ANK ar kituose teisės aktuose nėra numatytų alternatyvų specialiosios teisės sustabdymui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam specialiosios teisės sustabdymas buvo paskirtas teisėtai ir pagrįstai, o jo panaikinti nėra objektyvaus pagrindo.
Taigi, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, šioje administracinio nusižengimo byloje remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinant atėmimo terminą, jį nustatant trumpesnį nei įstatymo sankcijos ribose. Nei jo nurodomos darbo, nei šeiminės aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą manyti, jog sankcijos ribose pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė yra neadekvati ir neproporcinga jo įvykdytam administraciniam nusižengimui. Numatant griežtas sankcijas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-82-1020/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo G. V. patikslintą skundą atmesti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.