Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T., bei pagal atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei A. T., trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvada teikianti byloje institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susituokė 2008 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1258 (t. 1, 9 b. l.). Šalims santuokos metu gimė trys vaikai: A. T. T., gimusi (duomenys neskelbtini), D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), V. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, 10-12 b. l.). Taip pat, šalims dar būnant santuokoje, bet nebevedant bendro ūkio ieškovei 2020 m. liepos 17 d. gimė dukra N. T. (t. 1, 122 b. l.). Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. daliniu sprendimu patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko N. T., gim. 2020 m. liepos 17 d., tėvystės nuginčijimo ir nustatymo tenkino, pripažino, kad atsakovas A. T. nėra nepilnamečio vaiko N. T., gim. 2020 m. liepos 17 d., biologinis tėvas, panaikino N. T. gimimo akto įraše Nr. 1053, įrašą „tėvas A. T.“ bei nustatė, kad atsakovas D. B., yra nepilnamečio vaiko N. T. tėvas, o nepilnametis vaikas N. T. yra atsakovo D. B. dukra, suteikiant N. T. pavardę – (duomenys neskelbtini) (t. 30-33 b.l.).

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Abi šalys prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ginčo nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių ir išlaikymo

11. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

12. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. T. paliekama pavardė „J.“, atsakovui A. T. – „T.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

13. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus – A. T. T. , gimusią 2011 m. lapkričio 21 d., D. T., gimusį 2013 m. rugpjūčio 20 d., ir V. T., gimusią 2009 m. vasario 28 d. (t. 1, 10-12 b. l.). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškiniu prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tačiau atsiliepimu į patikslintą 2021 m. gegužės 6 d. ieškinį bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu šio reikalavimo nebepalaikė ir prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove A. T.. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendami su motina šalių vaikai bus tinkamai prižiūrimi ir auklėjami. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Tokią išvadą pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Dėl šių priežasčių patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas, priešieškinio reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu atmetamas, nepilnamečių vaikų A. T. T., gimusios (duomenys neskelbtini), D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina ieškove A. T. (CK 3.174 str.).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 642 Eur (468 Eur „į rankas“), dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

22. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-12-31 susidariusį vaikų išlaikymo įsiskoli­nimą – 6 600,00 Eur. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog mažina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams iki 5640 Eur, skaičiuojant po 180 Eur už kiekvieną vaiką. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. pervedė ieškovei 3000 Eur sumą vaikų išlaikymui (t. 2, 83, 132, 141 b. l.). Priteisus iš atsakovo išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas 5640 Eur (180 Eur x 16 mėn. x 3 – 3000 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-12-31.

Dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos

23. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką pagal 2020-12-07 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikinosios bendravimo tvarkos. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė nustatyti jo nurodytą bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, 17 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus ieškovę informuojant iki penktadienio 12 val. SMS žinute; 2) dvi savaites savo atostogų metu ir 2 savaites vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis; 3) poriniais metais praleidžiant visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas, nuo 10 val. iki 18 val., o neporiniais metais - antras švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą; 4) poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 18 val. pristatant į jų gyvenamąją vietą; 5) kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.; 6) visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą; 7) jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaiko ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš 1 savaitę elektroniniu paštu arba SMS žinute; 8) ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomas ugdymo įstaigas, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

25. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

27. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatyta atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas nustato atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį prašomą nustatyti jo nurodytą bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, 17 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus ieškovę informuojant iki penktadienio 12 val. SMS žinute; 2) dvi savaites savo atostogų metu ir 2 savaites vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis; 3) poriniais metais praleidžiant visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas, nuo 10 val. iki 18 val., o neporiniais metais - antras švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą; 4) poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 18 val. pristatant į jų gyvenamąją vietą; 5) kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.; 6) visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą; 7) jeigu dėl pateisinamų priežasčių, t. y. vaiko ligos ar kitų pateisinamų priežasčių negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš 1 savaitę elektroniniu paštu arba SMS žinute; 8) ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomas ugdymo įstaigas, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

28. Pažymėtina, kad visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaiku susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikui nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos.

29. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriams vykdymo

30. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

31. Nei ieškovė, nei atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neįgijo (t. 1, 15-20, 43 b. l.). Atsakovo A. T. vardu registruotos dvi transporto priemonės: „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2014-05-23, ir „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2012-05-12 (t. 1, 13, 90-93 b. l.). Ieškovė A. T. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (t. 1, 14 b. l.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas transporto priemones „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo dėl automobilių priteisimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Dėl šių priežasčių automobiliai „O. Z.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiami atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

32. Atsakovas iki santuokos sudarymo 2007-10-04 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-20958 pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butui yra įregistruota hipoteka (t. 1, 41-42, 134-135, 162-163 b. l., t. 3, 14-15 b. l.). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovo vardu iki santuokos, 2007-10-04 įgytas butas, adresu Šiaulių 1-53, Klaipėda, yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas. Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas, nustatoma, kad atsakovo vardu iki santuokos, t. y. 2007-10-04, įgytas butas, adresu Šiaulių 1-53, Klaipėda, yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

33. Atsakovas iki santuokos sudarymo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui 2007 m. spalio 9 d. sudarė kredito sutartį Nr. BPLIE300702207 su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, kurio reikalavimo teises pagal šią sutartį perėmė „Swedbank“, AB. Banko informacinėse sistemose pagal sutartį išduotam kreditui suteiktas numeris – 16-063031-FA. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo prievolę AB „Swedbank“ pagal būsto paskolos sutartį po santuokos nutraukimo palikti atsakovo asmenine prievole. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad bankas neprieštarauja, kad ieškinyje nurodytą kreditorinį įsipareigojimą (pagal tarp banko ir A. T. pasirašytą kredito sutartį Nr. 16-063031-FA) vykdytų A. T. kredito sutartyje numatyta tvarka. Taip pat bankas sutinka, kad bankui už aukščiau nurodyto kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimą įkeistas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausytų A. T.. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatoma, jog atsakovo prievolė AB „Swedbank“ pagal Būsto paskolos sutartį Nr. 16-063031-FA po santuokos nutraukimo paliekama atsakovo asmenine prievole.

Dėl kompensacijos priteisimo

34. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25 647,42 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažė­jimą, iš dalies įvykdant asmeninę A. T. prievolę. Nurodo, kad santuo­kos metu, t. y. nuo 2007-10-09 iki 2018-09-01, kai ieškovei išėjus iš bendrų namų, nutrūko šalių santykiai, atsakovas sumokėjo bankui 51 294,83 Eur paskolos ir palūkanų, todėl ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai pusę šios sumos.

35. Iš „Swedbank“, AB 2021 m. vasario 18 d. pažymos nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2016 m. birželio 4 d. bankui sumokėjo 13 661,26 Eur kredito, 30 151,80 Eur palūkanų, 86,82 Eur delspinigių, 278,04 Eur kitų mokėjimų, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. – 4 813,67 Eur kredito, 2 283,03 Eur palūkanų, 20,21 Eur delspinigių, iš viso atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. bankui sumokėjo 51 294,83 Eur įmokų (t. 2, 111 b. l.).

36. Atsakovas sumokėtos bankui sumos, jos paskaičiavimo neginčija. Teismo posėdžio metu nesutikimą su kompensaciją grindė aplinkybe, jog tokios sumos negalės sumokėti, paskola buvo imta prieš krizę, kuomet nekilnojamojo turto kainos buvo labai sukilusios. Ėmė 95 000 Eur paskolą iš banko buto pirkimui, dabar buto vertė yra apie 50 000 Eur.

37. Atsižvelgiant į šio sprendimo 34-36 punktus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 25 647,42 Eur kompensacija už šeimos turto sumažėjimą. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios vedybinės sutarties, todėl santuokos metu įgytas turtas (taip pat ir piniginės lėšos, gautos kaip darbo užmokestis) yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad atsakovas santuokos metu iš gaunamo darbo užmokesčio mokėjo bankui kreditą, kuris buvo suteiktas buto, esančio Šiaulių g. 1-53, Klaipėdoje, pirkimui. Šis butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Pripažintina, kad atsakovas vykdė savo prievolę bankui iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra pagrįsta. Teismas atmeta atsakovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus, jog jis išlaikė ieškovės sūnų O. R., jam išleido 29 810,73 Eur, todėl jis neturi mokėti ieškovei kompensacijos už bankui sumokėtas įmokas už butą. Pažymėtina, kad teismas bylą sprendžia pagal šalių pareikštus reikalavimus – byloje ieškovė pareiškė atsakovui reikalavimą dėl 25 647,42 Eur kompensacijos priteisimo, atsakovas reikalavimo byloje dėl teikto išlaikymo ieškovės sūnui Oskarui atlyginimo nereiškė. 2021-08-16 teismo posėdžio metu nurodė, kad nebeturi ieškovei pretenzijų dėl minėto sūnaus išlaikymo.

38. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra tenkinami iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

40. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti 652 Eur žyminiu mokesčiu, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38 Eur, t. y. iš viso 690 Eur. Ieškovė sumokėjo 712 Eur žyminį mokestį už ieškinį (t. 1, 21, 26 b. l., t. 2, 110, 160 b. l.), sumokėjo 3490 Eur už atstovavimą byloje (t. 1, 75, 123 b. l., t. 2, 22, 152-153, 194-195 b. l.), 20 Eur už pažymą bankui AB „Swedbank“ (t. 2, 112 b. l.). Taigi iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 4200 Eur. Ieškovės permokėta 22 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei.

41. Atsakovas sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (t. 1, 153 b. l.), patyrė 1500 Eur už atstovavimo byloje išlaidas (t. 1, 180-181 b. l., t. 2, 150 b. l.). Taigi atsakovas iš viso patyrė 1613 Eur bylinėjimosi išlaidas.

42. Byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo. Pagrindiniai ieškovės reikalavimai, dėl kurių byloje buvo ginčas: išlaikymo vaikams dydis – tenkintas iš dalies, kompensacijos priteisimas – tenkintas. Pripažintina, kad iš esmės ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės tenkintas, tačiau dėl šio reikalavimo ginčo nebuvo, kiti du reikalavimai atmesti. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju teisminis procesas užtruko ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl: 1) 2020-06-29 paskirtas antras parengiamasis teismo posėdis, į bylą nebuvo neįtrauktas ieškovės kreditorius, nepasisakyta dėl kredito pobūdžio ir jo vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo; 2) 2021-05-05 teismo posėdis atidėtas dėl ieškovės atstovo prašymo tikslinti ieškinį; 3) bylos nagrinėjimo metu buvo keistas ieškovės atstovas, dėl ko bylinėjimosi išlaidos taip pat padidėjo; 4) per visą bylos nagrinėjimą ieškovė ieškinį tikslino net 6 kartus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 2500 Eur. Laikytina, kad ieškovė iš viso patyrė 3210 Eur dydžio išlaidas (2500+20+690). Teismas mano, kad ši suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

43. Atsižvelgiant į šio sprendimo 39-42 punktus, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo 3210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

44. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 145,80 Eur ((180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.) x 3). Be to patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 5640 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 126,90 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai). Iš viso iš atsakovo priteistina 272,70 Eur (145,80 Eur + 126,90 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. vasario 5 d. nutartimis, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2008 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1258, tarp A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. T. palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, A. T. - „T.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5640 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį, 17 val. Apie ketinimą pasiimti vaikus ieškovę informuojant iki penktadienio 12 val. SMS žinute;

2) dvi savaites savo atostogų metu ir 2 savaites vasaros atostogų metu, konkrečią datą suderinant su ieškove prieš 1 mėnesį elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis;

3) poriniais metais praleidžiant visas valstybės nustatytas švenčių pirmas dienas, nuo 10 val. iki 18 val., o neporiniais metais - antras švenčių dienas nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą;

4) poriniais metais praleisti su vaikais jų gimtadienius, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir 18 val. pristatant į jų gyvenamąją vietą;

5) kiekvienais metais praleisti savo gimtadienį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatant į jų gyvenamąją vietą 18 val.;

6) visais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant į jų gyvenamąją vietą;

7) jeigu dėl pateisinamų priežasčių t. y. vaiko ligos, ar kitų pateisinamų priežasčių, negalima bus pasimatyti su vaikais aptartu laiku, šis laikotarpis perkeliamas į kitas dienas, apie tai suderinus su ieškove prieš 1 savaitę elektroniniu paštu arba SMS žinute;

8) ieškovė įpareigotina informuoti atsakovą apie vaikų lankomas ugdymo įstaigas, jų ligos atveju ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms.

Priteisti atsakovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą turtą – automobilį O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu iki santuokos, 2007 m. spalio 4 d. įgytas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. T. asmeninė nuosavybė.

Nustatyti, jog atsakovo prievolė AB „Swedbank“ pagal būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo yra atsakovo A. T. asmeninė prievolė.

Priteisti ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 647,42 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt septyni eurai 42 centai) dydžio kompensaciją iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 210 Eur (trys tūkstančiai du šimtai dešimt eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,70 Eur žyminį mokestį valstybei.

Grąžinti ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį, mokėjimo užduoties kodai LITEKO sistemoje – ZJ36922. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. vasario 5 d. nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.