Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjui D. K., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, suinteresuotam asmeniui A. K., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., gimęs 1983 m. rugsėjo 11 d., nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 14 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį 38 Eur bauda už savavaldžiavimą, t. y. už tai, kad 2018 m. gruodžio 18 d. 10 val. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis savavališkai, be sutuoktinės A. K. sutikimo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, leido giminaitei J. S. naudotis visu sutuoktinių bendrai santuokos metu įgytu butu Alytuje, (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, Institucijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarant esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams; tokie veiksmai asmenims užtraukia baudą nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Administracinio nusižengimo byloje priimtu Institucijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimu konstatuota, kad D. K. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą, už kurį jam paskirta 38 Eur bauda. Nutarime nurodyta padaryto nusižengimo esmė yra tai, kad D. K. savavališkai, be sutuoktinės A. K. sutikimo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, leido giminaitei J. S. naudotis visu sutuoktinių bendrai santuokos metu įgytu butu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas D. K. ginčija Institucijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimo pagrįstumą dviem aspektais: 1) kad J. S. bute (duomenys neskelbtini) nuolat negyveno ir jis nepažeidė teismo 2018 m. spalio l d. nutartimi nustatytos naudojimosi butu tvarkos; 2) kad šiuo atveju kilęs išimtinai civilinis teisinis ginčas ir jo veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo pagrindinis objektas yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-1954/2011). Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7670-979/2018 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Sprendimas šioje byloje priimtas 2019 m. kovo 26 d. (b. l. 29–33). Bylos nagrinėjimo metu, teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe buvo nustatyta laikina naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priskiriant ieškovei A. K. naudotis miegamuoju kambariu, buto plane pažymėtu indeksu 11-7, balkonu, buto plane pažymėtu indeksu 11-9, atsakovui D. K. paskiriant naudotis svetaine, kuri buto plane pažymėta indeksu 11-8, bei balkonu, buto plane pažymėtu indeksu 11-10; kitos patalpos – koridorius (plano Nr. 11-1), tualetas (plano Nr. 11-2), virtuvė (plano Nr. 11-6), vonia (plano Nr. 11-3) paliktos naudotis bendrai (administracinio nusižengimo bylos lapai 13–15). A. K. 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją, nurodydama, kad sutuoktinis D. K. nesilaiko 2018 m. spalio 1 d. teismo nutarties ir neužtikrina jos asmeninio turto apsaugos, į jų butą, (duomenys neskelbtini), įleido nuomininkus, nors ji tam nėra davusi sutikimo. Alytaus apskrities VPK vyr. tyrėja O. P., atlikusi A. K. pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą, 2019 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiaga Nr. M-1-01-89575-18, b. l. 1–2). Šiame nutarime konstatuota, kad nenustatyta, jog D. K. nevykdė 2018 m. spalio 1 d. teismo nutarties, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas). Tačiau tyrimą atlikusi pareigūnė, remdamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, padarė išvadą, kad D. K., perleisdamas tretiesiems asmenims teisę naudotis bendromis buto Alytuje, (duomenys neskelbtini), patalpomis, turėjo gauti bendrasavininkės A. K. sutikimą, o kadangi toks sutikimas nebuvo gautas, todėl jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai. Tuo pagrindu D. K. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl savavaldžiavimo ir skundžiamu Institucijos nutarimu jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 518 straipsnį.

CK 3.87 straipsnyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir jo teisinis režimas nesikeičia, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog D. K. ir A. K. buvo sudarę santuoką ir iki jų santuokos nutraukimo teismine tvarka (santuoka nutraukta 2019 m. kovo 26 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7670-979/2018) santuokos metu įgytas butas (duomenys neskelbtini), jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taigi abu sutuoktiniai turėjo lygias teises naudotis butu ir jame esančiais santuokos metu įgytais daiktais. Teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė laikiną naudojimosi butu tvarką, bet turto teisinis režimas nebuvo pakeistas, taigi, iki santuokos nutraukimo D. K. ir A. K. bendroji jungtinė nuosavybė nebuvo pasibaigusi, sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo nustatytos, todėl šiuo atveju Institucija, spręsdama dėl D. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už savavaldžiavimą, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes jos reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės įgyvendinimą. Be kita ko, teismas pažymi, kad ANK 518 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią teisės normą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1109-498/2015), todėl tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime, kuriuo asmeniui skiriama nuobauda už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai ir kokia padaryta žala. D. K. atžvilgiu 2019 m. kovo 14 d. priimtame nutarime Institucija pateikė tik formalų veikos aprašymą, t. y. kad jis savavališkai, be sutuoktinės sutikimo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos ir nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, leido giminaitei naudotis visu sutuoktinių bendrai santuokos metu įgytu butu. Taigi, Institucija, nenurodydama, kokiais konkrečiai įstatymais nustatytos ir kokios tvarkos D. K. nesilaikė, neįvertinusi ir nepateikdama duomenų apie galimai neteisėtais veiksmais padarytą A. K. žalą, D. K. atliktus veiksmus įvertino kaip savavaldžiavimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų privaloma nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką. Šiuo gi atveju 2019 m. kovo 14 d. surašytame D. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytas tik atlikto patikrinimo laikas – 2018 m. gruodžio 18 d. 10 val., tačiau D. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo laikas, t. y. savavaldžiavimo veiksmų, kuriais jis kaltinamas, atlikimo laikas nenurodytas, jis nepatikslintas ir skundžiamu nutarimu.

Jau minėta, kad Institucijos 2019 m. sausio 2 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-89575-18 yra konstatuota, kad D. K. nepažeidė teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytos naudojimosi butu tvarkos. Visgi A. K. tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad D. K. pažeidė minėtą teismo nutartį, nes be jos sutikimo leido J. S. gyventi bute, naudotis A. K. priskirtu kambariu ir bendro naudojimo patalpomis, taip pat jos (A. K.) asmeniniais daiktais; be to, ir pats D. K. miegojo jai priskirtame kambaryje be jos sutikimo, šias aplinkybes patvirtina jos pateiktos nuotraukos. D. K. neigia šias A. K. nurodytas aplinkybes, jis paaiškino, kad giminaitė J. S. bute negyveno, tik ateidavo padėti jam buityje, nei J. S., nei jis A. K. priskirtu kambariu nesinaudojo, juolab, jog jis visą laiką buvo užrakintas, o rakto jis neturėjo. Teisme liudytoja apklausta J. S. taip pat neigė nuolat gyvenusi K. bute, ji nurodė, jog dažnai ateidavo į butą padėti D. K. buityje, tvarkydavo butą, išskyrus A. K. priskirtą kambarį, kuris buvo užrakintas, gamindavo valgyti. Šie D. K. paaiškinimai bei J. S. parodymai byloje surinktais duomenimis nepaneigti, jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tyrimo metu apklausta K. kaimynė R. B. parodė, kad išsikrausčius A. K., ji kas dieną matė grįžtančią į butą Nr. 11 moterį, kuri savo automobilį „Audi A4“ statydavo prie namo esančioje automobilių aikštelėje, ir iš to suprato, kad moteris tame bute gyvena, tačiau su ja nebendravo (administracinio nusižengimo bylos lapas 10). Tyrimo metu apklausta kita kaimynė L. Z. parodė, kad ji beveik kiekvieną dieną matydavo moterį, kuri, palikusi aikštelėje prie namo automobilį „Audi A4“, užeidavo į butą Nr. 11, taip pat beveik kiekvieną dieną matė tos moters stovintį ar išvažiuojantį automobilį, iš to suprato, kad moteris bute Nr. 11 gyvena, tačiau pati su ta moterimi nebendravo, į butą Nr. 11 užėjusi nebuvo, nematė, kad ta moteris būtų atsinešusi daug daiktų (administracinio nusižengimo bylos lapai 11–12). Taigi, tyrimo metu apklaustos R. B. ir L. Z. asmeniškai su J. S. nebendravo, K. bute nesilankė, ir jų teiginiai dėl J. S. nuolatinio gyvenimo bute (duomenys neskelbtini) grindžiami tik prielaidomis, todėl remiantis vien tik minėtais jų parodymais, daryti kategorišką išvadą, kad J. S. nuolat gyveno ginčo bute, kad D. K. naudojosi A. K. teismo priskirtu kambariu, tuo pažeisdamas jos teises ir teisėtus interesus, negalima. A. K. teigia, kad J. S. apsigyvenimą bute ir naudojimąsi jos asmeniniais daiktais patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, tačiau teismas pažymi, kad pateiktose nuotraukose nei J. S., nei D. K. teismo priskirtame A. K. miegamajame kambaryje neužfiksuoti (b. l. 9–16, administracinio nusižengimo bylos lapai 28–33), o J. S. buvimas D. K. priskirtame kambaryje – svetainėje ar bendro naudojimosi patalpose negali būti vertinamas kaip teismo nustatytos naudojimosi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu tvarkos pažeidimas. Ta aplinkybė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėdavo J. S. priklausantis automobilis „Audi A4“, taip pat nepatvirtina J. S. nuolatinio gyvenimo ginčo bute, juolab, jog byloje nepaneigta D. K. teisme nurodyta aplinkybė, kad jis savo automobilio neturėjo ir tuo metu naudojosi J. S. automobiliu „Audi A4“. Byloje kilo ginčas ir dėl bute buvusių daiktų naudojimosi, t. y. A. K. nurodė, jog D. K. iš jos kambario išsinešė lovą, televizorių, kitus daiktus, tačiau teismas pažymi, kad iki santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausantys daiktai nebuvo padalinti, todėl D. K. veiksmai dėl naudojimosi santuokos metu įgytais daiktais negali būti vertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys A. K. teises. A. K. taip pat nurodė, kad J. S. naudojosi jos asmeniniais daiktais, galvos papuošalu tiara, ką patvirtina jos pateikta nuotrauka (b. l. 16). Teisme J. S. šias aplinkybes neigė, nurodė, kad ji nuotraukoje užfiksuota su papuošalu (tiara), kurį gavo iš draugės dukros. Šie J. S. parodymai nepaneigti jokiais objektyviais duomenimis. Institucijos atstovė teisme prašė J. S. parodymus vertinti kaip melagingus ir spręsti klausimą dėl jos atsakomybės už melagingų parodymą davimą. Pagal ANK 581 straipsnio 4 dalies nuostatas liudytojas už melagingų parodymų davimą teisme atsako pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį; už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. J. S. administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apklausta vyresniojo tyrėjo A. J. (administracinio nusižengimo bylos lapas 22), tačiau tyrėjas nesiaiškino aplinkybių dėl A. K. asmeninių daiktų naudojimo, taip pat ir galvos papuošalo tiaros, jokių duomenų apie minėto papuošalo priklausomybę, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nuotraukoje J. S. užfiksuota būtent su A. K. priklausančiu papuošalu, nėra. Teismų praktikoje melagingais parodymais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad melagingi parodymai, duoti tyrimo metu ar teisme, paprastai trukdo atlikti išsamų bylos tyrimą ir nustatyti tiesą byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą. Šiuo gi atveju, kuomet tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su galvos papuošalu – tiara, ir byloje nesant kitokių nei teisme duotų J. S. parodymų dėl šio papuošalo, spręsti klausimą dėl J. S. atsakomybės už melagingų parodymų davimą nėra pagrindo.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, jog ginčas yra kilęs dėl naudojimosi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytu turtu tvarkos, kuomet bendras šeimos turtas nepadalintas, santuoka nenutraukta. Taigi, akivaizdu, kad tarp pareiškėjo D. K. ir suinteresuoto asmens A. K. kilęs nesutarimas dėl santuokoje įgyto turto naudojimosi yra išimtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo atveju A. K., manydama, kad D. K. nesilaikė teismo nutartimi nustatytos naudojimosi butu tvarkos, turėjo realią galimybę kilusį ginčą spręsti ir galimai savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, tačiau A. K. tokia galimybe nesinaudojo. Minėta ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. ANK 1 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą, todėl ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje situacijoje, kai ginčas kilęs tarp sutuoktinių dėl santuokoje įgyto ir nepadalinto turto naudojimosi, vienareikšmiškai spręsti apie D. K. piktnaudžiavimą, sąmoningą įstatymo reikalavimų ignoravimą ir savavališką savo teisės vykdymą, negalima. Teismas taip pat pažymi, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis, tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. D. K. pareikštas kaltinimas grindžiamas iš esmės vien tik suinteresuoto asmens A. K. subjektyviu D. K. veiksmų vertinimu. Teismo nuomone, tiek suinteresuoto asmens A. K., tiek skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos nurodomais argumentais dirbtinai kriminalizuojamas tarp sutuoktinių kilęs konfliktas, nors nei ANK numatytos nuobaudos, nei administracinių nusižengimų bylų procesas pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių. Asmuo, gindamas savo pažeistas teises, turi apsvarstyti visas optimaliausias teisinės gynybos galimybes. Akivaizdu, kad A. K. kilusiems nesutarimams su sutuoktiniu išspręsti šio klausimo sau nekėlė ir civilinėmis teisinėmis galimybėmis nesinaudojo.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad D. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius. Tai sudaro pagrindą Institucijos 2019 m. kovo 14 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. kovo 14 d. nutarimą, priimtą D. K. administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.