- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 1-67-316/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Juana Dumbliauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Sonatai Paplauskienei, Radvilei Vaidžiulytei-Jazdauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas 2010-03-08 Ispanijos Karalystėje, nusikaltimo kategorija – narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susiję nusikaltimai, nusikaltimo kategorija – sukčiavimas, įskaitant apgaulę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. J. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą ir laikymą, o būtent: 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytą dieną, susitarė su J. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad pastarasis vilkiku iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nugabens narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis). Vykdydamas susitarimą, J. K. 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje nenustatytoje (duomenys neskelbtini) vietoje susitiko su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, pastarasis į J. K. vairuojamą vilkiką pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Po to J. K. vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini) narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) išgabeno į (duomenys neskelbtini), ten 2015 m. gruodžio 23 d., nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, dalį gabentų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) iš vilkiko (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iškrovė, o 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) liko J. K. vilkike (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) R. J. sužinojęs, kad J. K. vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) važiuoja į Lietuvos Respubliką ir vilkike gabeną likusias (duomenys neskelbtini) iš vilkiko priekabos neiškrautas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 2015 m. gruodžio 24 d., apie 11 val. 30 min., nurodė J. K. narkotines medžiagas parsivežti į savo namus (duomenys neskelbtini) mieste ir ten jas laikyti iki atskiro nurodymo. J. K., vykdydamas R. J. nurodymus, vilkiku narkotines medžiagas pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ten 2015 m. gruodžio 24 d. vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste narkotines medžiagas iš vilkiko (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išsiėmė ir neteisėtai parsigabeno į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ten jas neteisėtai laikė iki atskiro R. J. nurodymo. R. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, susitarė su V. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kad V. K. iš J. K. namų paims narkotines medžiagas ir apie tai informavo J. K.. V. K. vykdydamas susitarimą su R. J., 2016 m. sausio 4 d., apie 19 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), susitiko su J. K. ir iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė labai didelį kiekį 3,907 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas V. K. laikydamas prie savęs sportiniame krepšyje, neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste iki tol, kol 2016-01-04 apie 19 val. 25 min., siekdamas išvengti sulaikymo, šį krepšį su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu metė ir bandė pabėgti. Tokiu būdu R. J. organizavo labai didelio kiekio 3,907 kg. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) gabenimą ir laikymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai ir jų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis R. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo – neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo organizavimo iš esmės kaltu neprisipažino. R. J. parodė, kad J. K. žino nuo 2015 metų. Pažįstami ispanai ieškojo sunkvežimio vairuotojo ir jis juos supažindino su J. K.. Kodėl ispanams reikėjo tokio vairuotojo, gal ir suprato, bet nutarė nesikišti, todėl dėl to jaučiasi kaltas. J. K. taip pat supažindino su albanu vadinamu asmeniu. Apie krovinį, kurį vežė J. K., žino tiek, kad albanas tą krovinį turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), o J. K. susipainiojęs vieną krepšį parvežė į Lietuvą. Teigia, kad tada nežinojo jog krepšiuose buvo „žolė“. Sužinojo vėliau, kada paskambino ispanai. Ispanai nebendravo tiesiogiai su J. K., nes nemokėjo kalbos. Ispanai liepė perduoti vairuotojui t. y. J. K., kad jis su kroviniu vyktų į Lietuvą, niekam jo neatiduotų, nes to krovinio paimti jie atsiųs savo žmogų. Ispanai grasino J. K., todėl po šio pokalbio labai susinervino. R. J. parodė, kad paskambino J. K. ir liepė pasidėti krepšį pas save namuose, žadėjo, kad bus atsilyginta. Ispanai jam atsiuntė K. telefono numerį, o jis turėjo suorganizuoti, kad būtent K. paimtų krepšį. Kalbėdamas apie krepšio turinį vartojo sąvoką „rūbai“, nes suprato, kad šiame krepšyje yra negeri dalykai. R. J. parodė, kad neorganizavo narkotinių prekių gabenimo ir jų laikymo, o į šias intrigas įsivėlė norėdamas tik gero, t. y. padėti, nes vienas pamiršo, kitas nepaėmė, treti ėmė paranojiškai įtarinėti. Laiko save kaltu, tik netiesiogiai prisidėjusiu prie šio nusikaltimo.
Apklaustas teismo posėdyje J. K. parodė, kad jokių narkotinių medžiagų R. J. jam neperdavė. Viską organizavo albanu vadinamas asmuo. R. J. buvo tik kaip vertėjas, nes A. sunkiai kalbėjo rusiškai. A. su J. kalbėjo ispaniškai. Vieną dieną A. jam įteikė tris ar keturis krepšius, tačiau J. tuo metu nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad vienas krepšys liko mašinoje. Paskambino R. J. ir liepė tą krepšį laikyti pas save, kol kažkas jį paims. Krepšio paimti atvyko asmuo, pavarde K.. K. atvykus jis paskambino J., kad įsitikinti ar tikrai tas asmuo atvyko. J. patvirtinus, kad K. yra būtent tas asmuo, jis jam perdavė krepšį.
R. J. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio matyti, kad J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, t. y. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, dėl labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių – gabenimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytoje (duomenys neskelbtini) vietoje perdavus jam (J. K.) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, Jis (J. K.), tęsdamas nusikalstamą veiką, jo vairuojamu vilkiku (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neteisėtai šią narkotinę medžiagą gabeno iš nenustatytos (duomenys neskelbtini) vietos į (duomenys neskelbtini), ten tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje dalį gabenamos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – iškrovė, o 3,907 kg šios narkotinės medžiagos jis 2015 m. gruodžio 24 d. tuo pačiu vilkiku (duomenys neskelbtini) valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną atgabeno į Lietuvos Respubliką, savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), ten šią narkotinę medžiagą (3,907 kg kanapių ir jų dalių) neteisėtai laikė, kol 2016 m. sausio 4 d. apie 19.10 val. šią narkotinę medžiagą, asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu iš jo paėmė V. K. (t. 2, b. l. 1-31).
Tuo pačiu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas, kad neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra 2016 m. sausio 4 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), asmens kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymu iš J. K. paėmė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 3,907 kg kanapių ir jų dalių, laikydamas prie savęs juodos spalvos sportiniame krepšyje, neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) mieste iki tol, kol tą pačią dieną apie 19.25val., siekdamas išvengti sulaikymo, šį krepšį su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu metė ir bandė pabėgti.
Iš 2017 m. kovo 31 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad į atskirą tyrimą buvo atskirtas tyrimas R. J. atžvilgiu (1 t., 8–14 b. l.). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo, matyti, kad 2016-11-16 kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo R. J.. 2017-01-03 gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini), kad R. J. yra sulaikytas. R. J., kuris veikė kartu su J. K. ir V. K., atžvilgiu priimti procesinio sprendimo kol kas nėra galimybės, kadangi jis nėra perduotas pagal Europos arešto orderį iš (duomenys neskelbtini), todėl nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl R. J. į atskirą tyrimą (1 t., 1–2 b. l.).
Apklaustas Šiaulių apygardos teismo posėdyje 2017 m. liepos 13 d. J. K. parodė, kad su R. J. prieš metus laiko iki įvykio jį supažindino M. R.. Su R. J. daugiausia bendraudavo internetu, „gyvai“. Bendravo kokius tris kartus. R. J. jam pasakė, kad yra žmogus, kuris norėtų, kad jis t. y. J. K. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nugabentų narkotines medžiagas. Tai buvo prieš Naujuosius 2016 metus, maždaug mėnuo iki įvykio. Tą kartą, kai R. J. pasiūlė pervežti narkotikus, su juo kartu buvo kažkokie ispanai. Vėliau R. J. supažindino su albanu, kurio vardas A.. A. jam pasakė, kad reikės pervežti apie 10 kg kanapių, ir pažadėjo sumokėti po 250 Eur už kilogramą. R. J. šiame susitikime buvo tik kaip vertėjas, nes albanas blogai kalbėjo rusiškai. Iki to laiko A. nepažinojo. Po pokalbio praėjus mėnesiui laiko susitiko su A. degalinėje, netoli (duomenys neskelbtini). R. J. kartu nebuvo. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti ne visai blaivus, gal streso būsenos. A. pats padėjo narkotikus į daiktadėžę, buvusią puspriekabės apačioje. Buvo dvi „tašės“, A. sakė, kad jose yra 10 kg kanapių. Jas turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo ir pusbrolis P. G., tačiau jis nieko apie gabenamus narkotikus nežinojo. Su A. vėl susitiko (duomenys neskelbtini), benzino degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Prieš tai A. nusiuntė žinutę su savo koordinatėmis. A. pats iš daiktadėžės pasiėmė dvi „tašes“ su kanapėmis ir sumokėjo jam apie 2500 Eur. Galėjo gauti ir 2700 Eur. A. buvo vienas. Tuo metu buvo tamsu. P. nieko nematė. Su juo pinigais nesidalijo. Kai liko iki Lietuvos sienos apie 5 km, jam paskambino A. ir paklausė, ar neliko daugiau paketų automobilyje. Jis patikrino daiktadėžę ir tikrai rado dar vieną apie 3 kg svorio paketą. Tai buvo į šiukšlių maišą supakuota nedidelė „tašė“. Kiek pamena, ją perkėlė į kabiną. Nurodymą pervežti narkotikus į Lietuvą davė A.. Galėjo būti, kad tuo metu skambino ir R. J. bei klausė, ar liko dalis narkotikų, ir sakė, kad jis juos parsivežtų į Lietuvą bei žadėjo už tai atsilyginti. Į Lietuvą grįžo prieš pat Naujuosius metus. Paketą parsivežė į namus. Po kiek laiko paskambino R. J. ir kalbėjo, kad jis suras žmogų, kuriam reikės perduoti paketą. Vienu metu kažkas skambino, gąsdino, kad neatiduotų paketo R. J., sakė, kad jis yra prasiskolinęs. R. J. apie tai sakė, tačiau jis liepė niekam be jo žinios paketo neatiduoti. Paketą, kurį persigabeno iš (duomenys neskelbtini), sausio 4 d. perdavė V. K., kurio iki tol nepažinojo. Tą pačią dieną su V. K. kalbėjosi telefonu apie paketo perdavimo aplinkybes. V. K. pasitiko gatvėje, tada su juo užėjo į jo garažą, ten ir perdavė iš (duomenys neskelbtini) parvežtą paketą. Garaže degė šviesa. Dar kieme išplėšė celofaną, į kurį buvo įvyniota „tašė“, ir jį išmetė į konteinerį. V. K. prie jo atidarė „tašę“, joje buvo keli paketai su kanapėmis. Kanapės buvo suvyniotos į permatomą celofaną. Prieš perduodant paketą V. K., dar paskambino R. J. ir davė pakalbėti su V. K.. Paketas su kanapėmis į Lietuvą buvo atvežtas per klaidą, nes jis turėjo būti paliktas (duomenys neskelbtini). Jis buvo labai susinervinęs, kad šį paketą su narkotikais reikės parvežti į Lietuvą ir net norėjo jais atsikratyti. Po įvykio į Lietuvą buvo atvykęs A., kuris minėjo, kad dingo dalis krovinio, bet jis sakė, kad tai R. J. problemos. Savo poelgį vertina blogai, jam ryžosi tik dėl pinigų (1 t., b .l. 139–141).
Nagrinėjant teisme šią bylą, apklaustas teismo posėdyje 2019 m. liepos 12 d. J. K. pakeitė parodymus ir teigė, kad R. J. neorganizavo neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo. Viską organizavo albanas. R. J. buvo tik kaip vertėjas, nes albanas sunkiai kalbėjo rusiškai, todėl jie su J. kalbėjo ispaniškai. Vieną dieną albanas jam įteikė tris ar keturis krepšius, tačiau J. tuo metu nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad vienas krepšys liko mašinoje. Paskambino R. J. ir pasakė tą krepšį laikyti pas save, iki kažkas jį paims. Krepšio paimti atvyko asmuo pavarde K.. Atvykus K. jis paskambino J. kad įsitikinti ar tas asmuo atvyko. J. patvirtinus, kad K. yra būtent tas asmuo, jis jam perdavė krepšį. Tokie J. K. parodymai prieštarauja jo paties parodymams, duotiems Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d., posėdyje, taip pat kitiems byloje surinktiems įrodymams ir vertintini kaip siekimas padėti R. J. išvengti atsakomybės ir bausmės.
Iš byloje esančios V. K. apklausos Šiaulių apygardos teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 3 d. matyti, kad nežinojo, kas yra rankinėje, kurią R. J. prašymu paėmė iš J. K.. Nesuprato, kad ten yra narkotinės medžiagos ar kokie kiti nelegalūs daiktai. Jis parodė, kad su R. J. susipažino 2015 metų pavasarį ar vasarą (duomenys neskelbtini), automobilių turguje. Jis tada pirko mašinas, o R. J. padėjo nutempti mašiną. R. J. įsivedė jo telefono numerį ir netrukus paskambino. Sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turi žmoną ar draugę, veža daržoves, ūkines prekes į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Jis R. J. sakė, kad jo sesuo taip pat daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Po to laiko R. J. jam daug kartų skambino, dažniausiai į jo turimą „ispanišką“ abonentą, kuriuo jis bendraudavo su seserimi. R. J. kalbėjo, kad turi įvairių idėjų įdarbinti žmones prie statybų, be to, jis R. J. buvo prašęs plytelių remontuojamam namui. Pripažįsta, kad byloje yra užfiksuoti jo pokalbiai su R. J.. Jam taip pat būtų nauda dėl tų darbininkų įdarbinimo. Jis neturėjo įdarbinimo įmonės, tik verslo liudijimą dėl automobilių remonto, tačiau ėjo į mokesčių inspekciją domėtis, kokie dokumentai reikalingi. Jis suprato, kad R. J. padės įdarbinti žmones (duomenys neskelbtini) ir dar kur įmanoma, teiks medžiagas iš (duomenys neskelbtini). Jis turi ryšių, dirbo su žmonėmis, kurie dabar įsikūrę (duomenys neskelbtini). Būtų ieškoję internetu žmonių įdarbinti. Prieš 2015 metų Kalėdas buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), ten susitiko su R. J.. R. J. jo prašė paimti iš kažkokio žmogaus, esančio (duomenys neskelbtini), jo „tašę“ ir įdėti į autobusą, važiuojantį į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nebuvo konkrečios kalbos apie „tašės“ paėmimą, nes R. J. ir pats planavo grįžti į Lietuvą. Su R. J. buvo kalba, kad dingo jo „tašė“. Į Lietuvą grįžo prieš pat Naujuosius metus, gal net Naujųjų metų dieną. R. J. jam paskambindavo. Tas žmogus, kuris turėjo perduoti „tašę“, vis „muilindavosi“ – tai negalėdavo jos paduoti, tai kažką ruošia. Po to R. J. jam atsiuntė to žmogaus telefono numerį ir jis paskambino. R. J. jam sakė, kad tam, jog tas žmogus jį atpažintų, reikia pasakyti apie kažkokius agurkus. „Tašės“ vyko paimti sausio 4 d. vakare. Paskambino tam žmogui, kuris turėjo „tašę“. Jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), paskutiniame žiede. Jį iki tos vietos pavežė pažįstamas G. L.. Jis išlipo stotelėje, o G. L. išvažiavo savo reikalais. G. L. buvo prašęs tik pavežti. Iki autobusų stoties būtų važiavęs taksi. G. L. automobilyje paliko du iš trijų jo turėtų mobiliojo ryšio telefonų. Gatvėje susitiko su J. K., kurį tada matė pirmą kartą. „Tašę“ J. K. perdavė savo garaže. Ji buvo juodame šiukšlių maiše. Ji nebuvo paslėpta. „Tašė“ buvo juodos spalvos su rankenomis. Jos atidaręs nebuvo. Kodėl J. K. sako, kad „tašę“ buvo atidaręs, nežino. Ji nebuvo susmukusi, buvo normaliai pridėta. Būnant J. K. garaže, šis iškart puolė skambinti R. J., kuriam pasakė, kad atvyko paimti „tašės“, ir perdavė telefoną jam. Jis taip pat pakalbėjo su R. J.. Po to, paėmęs „tašę“, išėjo iš J. K. link autobusų stotelės, kur būtų kvietęs taksi, tačiau priėjus prie stotelės, prie jo dideliu greičiu privažiavo tamsios spalvos mašina. Atsidarė visos mašinos durelės, tamsiai apsirengę žmonės lėkė link jo ir šaukė „stok, durniau, šausiu“, todėl jis pradėjo bėgti. Anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo peršautas, todėl pamanė, kad šaus. Nesuprato iš kur tie žmonės ir kas jie yra. Viename kieme jį pagavo, papurškė dujų, apspardė ir surakino antrankiais. „Tašę“ numetė toje vietoje, kur prie jo privažiavo automobilis. Jis tikrai nežinojo, kas toje „tašėje“, jam buvo svarbu padėti žmogui (1 t., b. l. 160-164).
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekybinė išraiška – baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas veikas diferencijuojama pagal tai, kokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu buvo neteisėtai disponuota. BK 269 straipsnio 2 dalyje skiriami trys – nedidelis, didelis ir labai didelis – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Įgyvendinant BK 269 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Rekomendacijos). Šiose Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas pripažindami mažesnį kiekį. Pagal šių Rekomendacijų 19 punktą kanapių ir jų dalių (Cannabis plant) labai didelis kiekis yra tada, kai disponuojama didesniu nei 2500 g šios narkotinės medžiagos kiekiu. Kadangi kaltinamasis R. J. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio, mažiausiai 3907 g aukščiau nurodytos narkotinės medžiagos gabenimą ir laikymą jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.
Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Iš paties kaltinamojo R. J. parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ankščiau aptarti duomenys, akivaizdu, kad jis suvokė, jog neturėdamas teisėto pagrindo organizavo gabenimą ir organizavo laikymą narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių disponavimas be teisėto pagrindo Lietuvos Respublikoje uždraustas. Saugumo sumetimais ir laikydamasis atsargumo, telefoniniuose pokalbiuose R. J. kalbėdamas apie narkotines medžiagas su J. K. ir V. K. naudojo raktinius žodžius „rūbai“, „maikės“ „motinėlės agurkai“, „rauginti agurkai“ ir panašiai.
BK 24 straipsnio 4 dalis numato, kad organizatorius yra asmuo subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Šioje byloje nusikalstamos veikos organizatorius yra R. J., organizavęs ir koordinavęs nusikalstamus veiksmus, o nusikalstamos veikos vykdytojai – J. K. ir V. K.. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-37-942/2015 ir kitos). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.
Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) – požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, tai yra mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, sprendžiama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014, 2K-37-942/2015).
IV. Bausmės skyrimas
R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
R. J. padarė labai sunkų nusikaltimą, praeityje teistas, paskutinis teistumas (duomenys neskelbtini) už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, charakterizuojamas neigiamai, nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, skirdamas bausmės dydį, atsižvelgia į R. J. kaip organizatoriaus vaidmenį, tai, kad narkotinės medžiagos buvo išimtos pareigūnų ir nepateko į kitiems asmenims, į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo praėjo nemažas laiko tarpas, todėl jam skirtina kiek mažesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnis). Bausmės pradžia nustatytina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką pagal Europos arešto orderį nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2019 m. vasario 14 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.( t. 4. b. l. 135, 179-181)
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. J. palikti galioti kardomąją
priemonę – suėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam R. J. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.