Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su ankstesne neatlikta bausme taikant bausmių apėmimo būdą, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmę. Toks reikalavimas grindžiamas šeimyninėmis aplinkybėmis – nuteistasis nurodo turintis nepilnamečių vaikų, o jo žmona serga, dėl ko esą nėra kam rūpintis šeima. Šiuo pagrindu prašoma taikyti švelnesnį bausmių bendrinimo būdą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma skunde, kartu įvertina, ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, galėję turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju apeliacinio nagrinėjimo objektas apsiriboja bausmės bendrinimo būdo pasirinkimu bei galimybe skirti švelnesnę bausmę atsižvelgiant į nuteistojo šeimyninę padėtį.

7. Bausmių bendrinimo tvarka ir bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymas į naujai paskirtą bausmę reglamentuojami BK 63 ir 64 straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis); pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tuo tarpu pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą.

8. Byloje nustatyta, kad V. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 4 d., atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą taikyti BK 64 straipsnyje įtvirtintą bausmių bendrinimo mechanizmą.

9. Sprendimas, ar taikyti visišką, ar dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, yra teismo diskrecija, kuri turi būti grindžiama bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas visišką bausmių sudėjimą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, būdamas keturis kartus teistas, veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o jo elgesys laisvės atėmimo vietoje charakterizuojamas neigiamai. Šios aplinkybės objektyviai pagrindžia būtinybę taikyti griežtesnį – visiško sudėjimo – bausmių bendrinimo būdą. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją visiškai pridėjo prie neatliktos bausmės dalies (1 metai 6 mėnesiai 3 dienos), kuri paskyrimo metu viršijo skiriamą bausmę. Skirdamas galutinę 1 metų 10 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmę, teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad šeimyninės aplinkybės, kurias apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis – nepilnamečių vaikų auginimas, sutuoktinės sveikatos būklė – savaime nesudaro pagrindo taikyti švelnesnio bausmių bendrinimo būdo. Nors tokios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant nuteistojo asmenybę, jos negali būti vertinamos kaip prioritetinės ar lemiančios paskirtos bausmės švelninimo pagrindus, ypač kai byloje nustatyti kiti reikšmingi faktai, atskleidžiantys ilgalaikį nuteistojo polinkį ignoruoti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes bei jam taikytas resocializacijos priemones.

11. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, motyvuotai įvertino, kad V. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo iš esmės nusikalstamą elgesio tęstinumą. Nuteistasis anksčiau buvo keturis kartus teistas, jo elgesys bausmės atlikimo metu įvertintas kaip netinkamas – jis charakterizuojamas neigiamai. Be to, byloje nustatyta, kad laisvėje nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl žalingo alkoholio vartojimo, o tai rodo kompleksines asmenybės problemas, turinčias įtakos jo gebėjimui laikytis teisės normų. Šie duomenys leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybė pasižymi antisocialiomis tendencijomis, o ankstesnės bausmės neturėjo korekcinio poveikio.

12. Įvertinus, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kartu egzistuoja objektyvūs duomenys apie jo neigiamą socialinę ir kriminalinę patirtį, nėra pagrindo išvadai, jog paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sumažinta trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį iki 4 mėnesių, būtų aiškiai per griežta ar neteisinga.

13. Apeliaciniame skunde nurodytos šeiminės aplinkybės gali būti vertinamos kaip papildomi nuteistojo asmenybės aspektai, tačiau jos negali paneigti būtinybės taikyti teisingą, proporcingą ir visuomenės apsaugos interesus atitinkančią bausmę. Net ir įvertinus papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus apie santuokos sudarymą, sutuoktinės sveikatos būklę bei nuteistojo deklaruojamą ketinimą dalyvauti ilgalaikėje psichosocialinės reabilitacijos programoje, nėra pagrindo švelninti paskirtos bausmės, kadangi šios aplinkybės nekeičia nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimo bei neeliminuoja būtinybės užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo patiriami nepatogumai dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant atskyrimą nuo šeimos ar neigiamą poveikį artimiesiems, laikytini tiesioginiu neteisėto elgesio padariniu, kuris negali būti pateisinamas ar kompensuojamas švelnesne bausme. Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis prioritetu ginti viešąjį interesą, apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo elgesio ir nubausti kaltininką taip, kad būtų pasiekti teisingumo, proporcingumo bei prevencijos tikslai.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę. Bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą, elgesį po veikos padarymo, anksčiau taikytų bausmių neefektyvumą, jo kriminalinę patirtį ir vertinimą bausmės

atlikimo metu. Šalia to atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis pripažino kaltę ir gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta pagal BK 64¹ straipsnį, todėl galutinai paskirta 4 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė vertintina kaip proporcinga ir tinkamai individualizuota.

15. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo manyti, kad švelnesnė bausmė ar jos vykdymo atidėjimas galėtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nesilaiko bausmės atlikimo vietoje nustatyto rėžimo ir toliau sistemingai pažeidžia teisės normas. Todėl pirmosios instancijos eismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes tam nėra objektyvių ir teisiškai pagrįstų sąlygų.

16. Atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir ją subendrindamas su neatlikta ankstesne bausme, teisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, nepažeidė baudžiamojo proceso normų, tinkamai individualizavo bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Bausmė paskirta proporcingai ir pagrįstai, o sprendimas netaikyti jos vykdymo atidėjimo atitinka įstatymo nuostatas bei teismų formuojamą praktiką. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.