Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. P. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

teismo posėdyje išsprendė klausimą dėl V. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. M1-467-966/2018 V. P., padariusiam baudžiamojo statymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirta priverčiamoji medicinos priemonė- ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2018 m. rugsėjo 12 d. teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas, patikslintas 2018 m. spalio 3 d. teikimu, dėl V. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo nutraukimo. Teikime nurodyta, kad V. P. diagnozuota demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (F02.8) ir kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos (F06.8). Dėl šių psichikos sutrikimų nuo 2015 m. spalio 20 d. V. P. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Įvertinus aplinkybes, kad V. P. taikant medikamentinį gydymą jo psichikos būklė stabilizavosi - pacientas ramesnis, agresyvaus ar pavojingo elgesio nestebima, psichozės reiškinių nekonstatuota, klinikoje vyrauja progresuojantys pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, dėl kurių reikalinga nuolatinė slauga, bei įvertinus, kad V. P. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir dėl šios priežasties pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatras kas mėnesį atlieka vizitus į namus ir skiria gydymą nepriklausomai, ar pacientui paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas ar ne, 2018 m. rugsėjo 25 d. gydytojų konsultacinė komisija, susidedanti iš PSC vadovės gyd. psichiatrės E. K. K., gyd. psichiatrės R. S., med. psichologės G. S. ir socialinės darbuotojos I. D., nutarė, jog toliau tęsti V. P. priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis yra netikslinga. Diagnozė: F02.8 demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur; F06.8 kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Išvados: šiuo metu V. P. psichikos būklė stabili, agresyvaus ar pavojingo elgesio nestebima, psichozės reiškinių nekonstatuota, klinikoje vyrauja progresuojantys pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, pacientas yra slaugomas ir visiškai priklausomas nuo jį slaugančių asmenų, kurie užtikrina paskirtų medikamentų vartojimą bei adekvačią slaugą, todėl tolimesnis priverstinis gydymas netikslingas.

Teismo posėdžio metu UAB „Megintras“ atstovė gydytoja psichiatrė E. K. K. teikimą palaikė. Paaiškino, kad po paskirto ambulatorinio gydymo V. P. reguliariai gydėsi, lankėsi pas psichiatrą. V. P. priklausomas nuo jį slaugančio asmens, t. y. nuo jo dukters D. Š.. Medikamentų skyrimas ir vartojimas užtikrintas tinkamai. Psichikos būklė stabilizuota, agresijos požymių nėra. Rekomenduoja gydymą nutraukti. V. P. yra progresuojanti silpnaprotystė, jis slaugomas. V. P. reikalingos pagalbinės priemonės jo judėjimui, tačiau jis nėra gulimos būklės. Paprastai V. P. būna dukros D. Š. pristatomas į gydymo įstaigą, t. y. pats be pagalbos negali ateiti. Mano, kad nesant priverstinio gydymo, V. P. gydymas būtų tinkamai užtikrintas. Dabar jam skiriamas medikamentinis gydymas, jo būklė stabili. Medikamentinis gydymas vis dar būtinas. Sąvoka „specialios nuolatinės slaugos poreikis“ – tai reiškia, jog pacientas turi būti nuolat slaugomas, negali likti gyventi vienas, jam reikalinga nuolatinė pagalba kiekviename gyvenimo žingsnyje. Būtina užtikrinti gydytojų vizitus į namus. Pacientas savimi negali pasirūpinti, bet gydymo įstaiga bendradarbiauja su artimaisiais ir mato, jog jo priežiūra ir slauga vykdoma tinkamai, todėl priverstinis gydymas būtų perteklinis.

V. P. šeimos narė duktė D. Š. paaiškino, kad ji gyvena kartu su tėvu, slaugo jį dieną ir naktį. Jie gyvena dviese, sutaria, tėvas jos klauso. V. P. geras žmogus, bet dėl ligų buvo agresyvus. Šiuo metu jis gydomas medikamentais. Anksčiau V. P. gyveno su mama ir jam buvo kilęs agresijos proveržis, bet tik dėl to, kad jam mama kažko neleido. Šiuo metu mama su jais negyvena. Jei V. P. priverstinis gydymas bus nutrauktas, ji ir toliau prižiūrės V. P.. V. P. niekada nesipriešina dėl medikamentų vartojimo, reguliariai geria vaistus. Dėl pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo ji nėra kreipusis.

Prokurorė siūlė teikimą atmesti, nes V. P. nėra pasveikęs, todėl BK ir BPK numatytų pagrindų dėl gydymo nutraukimo nėra.

V. P. gynėja advokatė Ramutė Budrytė siūlė teikimą tenkinti, nes gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad priverstinis gydymas V. P. nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę ar tokių priemonių nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar nutraukta. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Pažymėtina, jog, sprendžiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikime išdėstytų duomenų, V. P. nustatyta psichinė liga – demencija, kitos ligos ir kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, kurios yra progresuojančios ir negrįžtamos, t. y. nepagydomos. Ir nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 26 d. medicininės apžiūros akto matyti, kad šiuo metu V. P. psichikos būklė stabili, agresyvaus ar pavojingo elgesio nestebima, psichozės reiškinių nekonstatuota, klinikoje vyrauja progresuojantys pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimai, pacientas yra slaugomas ir visiškai priklausomas nuo jį slaugančių asmenų, kurie užtikrina paskirtų medikamentų vartojimą bei adekvačią slaugą, tačiau, vien šių aplinkybių, priverčiamųjų medicinos priemonių panaikinimui nepakanka.

Priverčiamosios medicinos priemonės, remiantis aukščiau aptartomis BK 98 straipsnio 6 dalies ir BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, gali būti panaikinamos tik tokiu atveju, kai asmuo pasveiksta ir jos tampa nebereikalingos, iš ko seka, kad nesant jokių asmens pasveikimą patvirtinančių objektyvių duomenų, sprendimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių panaikinimo yra negalimas. Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. apeliacinė nutartis Nr. 1S-555-594/2018).

Pažymėtina ir tai, kad iš 2018 m. rugsėjo 11 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad jame ta pati teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja psichiatrė E. K. K. nurodė, kad pacientui V. P. rekomenduojama tęsti stebėjimą ambulatorinėmis sąlygomis. V. P. būklė stabili, šiuo metu psichozės reiškinių, agresyvaus elgesio, psichomotorinio sujaudinimo nekonstatuota, progresuoja kognityvinių funkcijų sutrikimas, reikalinga nuolatinė slauga. Iš V. P. dukters D. Š. paaiškinimų matyti, kad nors šiuo metu V. P. jos klauso, vaistus vartoja, tačiau jam net ir gydantis bei vartojant medikamentus, buvo kilęs agresijos protrūkis, dėl ko jis ir buvo šioje byloje pripažintas padaręs įstatymo uždraustą veiką, kas rodo, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukimas šiuo metu gali būti skubotas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl V. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo nutraukimo atmestinas ir priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą atmesti.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pratęsti.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl V. P. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji ir prokuroras.