Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.; 2.5.8.8.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.; 2.5.10.; 2.5.10.2.4.; 2.5.10.5.1.; 2.5.10.6.; 2.5.26.; 2.9.; 2.9.1.7.; 3.1.7.; 3.1.7.;1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.1.14.; 3.1.16.; 3.2.3.1.; 3.2.4.; 3.2.4.9.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.6.1.

2016 m. gruodžio 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AD Services“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danica LT“ dėl skolos už vežimo paslaugas priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo netinkamai atlikus krovinio pervežimo paslaugas, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Vitualas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AD Services“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Danica LT“ 683,65 Eur skolą už krovinio vežimo paslaugas, 40,00 Eur sumą pagal mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8,05 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 16,00 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 799,98 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nugabenti atsakovės krovinį maršrutu Alytus-Lentvaris, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 65,00 Eur +PVM. Ieškovė krovinį nuvežė pagal Krovinio važtaraštį Nr. 0022594 ir pateikė atsakovei 2015 m. rugsėjo 29 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS 56332 apmokėjimui. Taip pat šalys 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nugabenti atsakovės krovinį maršrutu Lietuva-Jungtinė Karalystė, Londonas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 500,00 Eur + PVM. Ieškovė krovinį nuvežė pagal CMR važtaraštį Nr. 0785190 ir pateikė atsakovei 2015 m. rugsėjo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADS 56667 apmokėjimui. Dėl krovinio vežimo atsakovė ieškovei pateikė 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad krovinys vežimo metu buvo pažeistas, be to, pamestos 2 pagalvės, todėl ji patyrė 800,00 Eur nuostolius. Ieškovė šią pretenziją atmetė 2015 m. spalio 9 d., nurodydama, kad krovinys gavėjui buvo perduotas be jokių pastabų, o apie akivaizdžius trūkumus pagal CMR Konvencijos nuostatas turi būti pranešama ne vėliau kaip krovinio perdavimo gavėjui metu, priešingu atveju laikoma, kad krovinys pristatytas gavėjui tinkamos būklės. Dėl to paties krovinio 2015 m. spalio 14 d. atsakovė pareiškė dar vieną, visiškai nepagrįstą pretenziją, jau nurodydama, kad krovinys iš viso nepristatytas gavėjui, nors 2015 m. rugsėjo 16 d. pretenzijoje teigė, kad pristatytas apgadintas, todėl 2015 m. spalio 14 d. pretenzija buvo atmesta 2015 m. spalio 15 d. raštu. Atsakovė iki 2015 m. spalio 14/15 d. nesumokėjo ir liko skolinga ieškovei 683,65 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atsakovė, praleidusi sąskaitos apmokėjimo terminą, turi sumokėti ieškovei 40,00 Eur ir mokėti 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovė sumokėjo 78,65 Eur, šioje dalyje ieškinio atsisako tačiau reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo tenkinti visiškai. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko dėl atsakyme į pretenzijos išdėstytų motyvų.

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta krovinių vežimo sutartis, kurios pagrindu mažoji bendrija (toliau – MB) „Vitualas“ buvo ekspeditoriaus įgaliotas krovinį nuvežti į Jungtinę Karalystę ir pristatyti sutartyje nurodytu adresu ir nurodytam asmeniui. Tačiau ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nepristatė krovinio sutartyje nurodytam gavėjui, tik paliko nurodytu adresu viešbučio administracijai. Gavėjo atstovas perėmė krovinį, jį išpakavęs pastebėjo, kad krovinys sugadintas ir trūksta prekių. Sužinojusi apie krovinio defektus atsakovė, kreipėsi į ieškovę, tačiau ši visas pretenzijas atmetė ir 799,98 Eur nuostolių jai neatlygino. Atsakovė nesutinka sumokėti ieškovei už krovinio pervežimą, nes ieškovė atsakovei neatlygina jos patirtų nuostolių, kuriuos prašo priteisti. Taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad vežimo paslaugos buvo atliktos tinkamai, krovinys pristatytas ir perduotas užsakovo kontaktiniam asmeniui, jokių pretenzijų gavėjas nereiškė ir krovinį priėmė.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalis siejo krovinių pervežimo prievoliniai teisiniai santykiai, reguliuojami 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 7 d. krovinių vežimo sutartimis-užsakymais, pagal kurias šalys susitarė, kad ieškovas nugabens atsakovo krovinius nustatytais maršrutais, o atsakovas sumokės vežimo užmokestį. Ieškovė vykdė krovinių pervežimus pagal atsakovės užsakymus, o atsakovė pateikė sąskaitas faktūras ir krovinio važtaraščius (CMR). Atsakovė neatsiskaitė už paslaugas ir liko skolinga pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ADS 56332 – 78,65 Eur, pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ADS 56667 - 605 Eur. Sprendžiant ginčą būtina vadovautis 2015 m. rugsėjo 4 d. krovinių vežimo sutartimi-užsakymu ir CMR konvencija.

Atsakovei 2016 m. kovo 1 d. sumokėjus ieškovei 78,65 Eur pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ADS 56332, ieškovė 2016 m. gegužės 2 d. atsisakė nuo dalies savo reikalavimų - dėl 78,65 Eur pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ADS 56332 priteisimo. Ieškovės atsisakymas nuo dalies reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, ieškovės ir atsakovės interesų nepažeidžia, todėl jis priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, byla dalyje 78,65 Eur priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Vienas iš pagrindinių atsakovės argumentų, dėl ko ji už krovinių pervežimo paslaugas ieškovei nesumokėjo yra tai, kad ieškovė nepristatė krovinio sutartyje nurodytam asmeniui (M. G.), kuris sutarties 9 punkte buvo įvardintas krovinio gavėju ir turėjo priimti krovinį, o ieškovė krovinio jam neperdavė. Šį atsakovės argumentą paneigia krovinio vežimo sutartis-užsakymas. Jos 6-oje grafoje nurodytas krovinio gavėjo pavadinimas ne M. G., o įmonė Interior Direct A/S. Tos pačios sutarties 7 punkte nurodyta, kad krovinys turi būti pristatomas į Stay City Apartments, esančius Londone, t. y. į tą viešbutį, į kurį krovinys ir buvo pristatytas. Sutarties 9 punkte Mantas (be pavardės) nurodytas tik kaip gavėjo kontaktinis asmuo. Iš trečiojo asmens (krovinio vežėjo) atstovo paaiškinimų matyti, kad krovinys buvo pristatytas ir perduotas važtaraštyje nurodytam asmeniui, laikantis nustatytų reikalavimų, jokie apgadinimai nebuvo užfiksuoti. Prieš tai buvo susiskambinta su kontaktiniu asmeniu, kaip nurodyta sutartyje, ir krovinys pristatytas pagal to asmens nurodymus.

Atsakovė priešieškinyje teigia, kad krovinys kelionės metu buvo pažeistas - sulankstytos stalų kojos, pamestos 2 pagalvės. Jai reikėjo nedelsiant užsakinėti naujus daiktus ir dėl to ji patyrė 799,98 Eur nuostolių. Šiuos nuostolius grindė pretenzijomis, nuotraukomis, gamybos užsakymais, PVM sąskaitomis - faktūromis, sąskaitos išrašais dėl apmokėjimo už prekes. Sprendžiant klausimą dėl tarptautinio vežimo metu sugadintų ar prarastų prekių, šalių santykiams taikytina CMR konvencija. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnį, jei gavus krovinį jo sugadinimai yra akivaizdūs, vežėjui nedelsiant turi būti pareikšta reklamacija, o jei trūkumai neakivaizdūs, reklamacija pateikiama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, jeigu krovinys nebuvo patikrintas jį priimant ir nebuvo pareikšta reklamacija CMR 30 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir terminais, laikoma, kad krovinio priėmimas yra įrodymas, jog krovinys gautas toks, kaip nurodyta važtaraštyje. Važtaraščiuose, pagal kuriuos buvo gabenama staliukai ir pagalvės, gavėjų įrašų apie sugadinimus nėra. Taigi, reklamacija apie prekių sugadinimus priėmimo metu pareikšta nebuvo ir tai yra prima facie įrodymas, kad gavėjas iš ieškovės gavo siuntą be pažeidimų. Šiuo atveju gavėjo parašas CMR važtaraščio Nr. 0785190 24-oje grafoje patvirtina, kad krovinys pristatytas ir perduotas gavėjui, jokių pastabų dėl krovinio būklės ar trūkumo nepareikšta. Krovinys gavėjui pristatytas 2016 m. rugsėjo 11 d., o pretenziją dėl krovinio vežimo atsakovė ieškovei pateikė tik 2015 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 5 dienų. Ieškovė šią pretenziją atmetė nurodydama, kad krovinys gavėjui perduotas be jokių pastabų. Kadangi CMR važtaraštyje nėra jokių atžymų apie tai, kad gavėjui buvo pateiktos apgadintos prekės ir su trūkumais, todėl laikytina, kad gavėjas krovinį gavo be pažeidimų. Minėta, kad CMR važtaraštyje Nr. 0785190 nėra įrašyta, kad ieškovė gavėjui pateikė pažeistą krovinį. Dėl akivaizdžių krovinio sugadinimų pretenzijos vežėjui turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu, o dėl neakivaizdžių - per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (CMR konvencijos 30 str. 1 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžiama ar krovinio trūkumai yra akivaizdūs, ar neakivaizdūs. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus sulankstytos stalų kojos ir 2 prarastos pagalvės turėjo būti akivaizdžiai matomi atliekant krovinio priėmimo procedūrą be specialaus patikrinimo. Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, esant krovinio akivaizdiems sugadinimams, reklamacijos turėjo būti pareikštos krovinio priėmimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta (CPK 185 str.).

Konvencijos taikymo bylose pripažįstama, kad reikalavimus reiškiantis asmuo turi įrodyti reikalavimo teisę. Atsakovė, įrodinėdama nuostolių dydį, pateikė gamybos užsakymą gamintojams UAB „Surgedė“ ir UAB „Sovika“. Pažymėtina, kad gamybos užsakymas nėra buhalterinis dokumentas, neaišku, ar jo pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra, todėl šis dokumentas nepatvirtina prekių pirkimo fakto. Atsakovės pateiktuose pirminiuose ir vėlesniuose gamybos užsakymuose prekių kainos skiriasi net kelis kartus, o jos pateiktos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai nepatvirtina, kad užsakymai buvo vykdyti skubos tvarka. Vadovaujantis konvencijos 23 straipsnio 1-3 dalimis, atsakovė, siekdama nuostolių atlyginimo, turi pateikti įrodymus apie prekių vertę jų priėmimo vežti metu ir vietoje nei duomenis apie prarasto ar sugadinto krovinio svorį. Atsakovė šių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių krovinio įsigijimo faktą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti jos nuostolius. Be to, atsakovė neįrodė fakto, kad dalis krovinio buvo visiškai prarasta ar sugadinta vežimo metu. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų nesimato ar atsakovės nurodyti 6 naktiniai staliukai buvo visiškai (t. y. nepataisomai) sugadinti. Kitų duomenų apie jų sugadinimą byloje nėra. Taigi atsakovė nepagrindė įrodymais jos priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kad nurodyti krovinio apgadinimai (įlenkimai, įbrėžimai) reiškia visišką krovinio sugadinimą, kad krovinys negalėjo būti remontuojamas ir pan. Aplinkybių, kad ieškovė suteikė transporto paslaugas - pervežė krovinius ir nesumokėtos už suteiktas paslaugas sumos dydžio, atsakovė neginčija, tačiau už krovinio vežimo paslaugas nesumokėjo dėl to, kad ieškovė netinkamai atliko šias paslaugas. Pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo nuostolių atlyginimo, ieškinys tenkintinas, nes ieškovė krovinį į paskirties vietą pristatė ir jos reikalavimas sumokėti vežimo mokestį už suteiktas paslaugas yra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesumokėjo ieškovei visos sumos pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir yra skolinga 605,00 Eur už atliktus pervežimus, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tuo tarpu procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja, todėl, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų, taikytina nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Nagrinėjamu atveju tarp dviejų vežėjų susiklosčiusiems faktiniams krovinių pervežimo santykiams ir iš jų kylantiems įsipareigojimams taikytinos CK ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, bet ne CMR Konvencijos nuostatos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo Klausimus, susijusius su palūkanų apskaičiavimu, kylančia prievole jas mokėti, reglamentuoja CK, 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), Vidutinių tarpbankinių palūkanų normų (VILIBID ir VILIBOR) apskaičiavimo ir skelbimo tvarka, patvirtinta 1998 m. gruodžio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 211. Tai specialusis Įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.), todėl atsižvelgiant į tai, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, taikytina 8,05 procento metinių palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 8,05 procento palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteistina 40,00 Eur suma pagal mokėjimų, atliekamų pagal Įstatymą (CK 6.63 str., 6.249 str., Įstatymo 7 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina ieškovei 971,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (16,00 Eur žyminis mokestis ir 955,90 Eur už advokato paslaugas), kurios neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Taip pat iš atsakovės priteistinos 8,92 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti ieškovės UAB „AD Services“ atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl 78,65 Eur priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Danica LT“ 605,00 Eur skolą už krovinio vežimo paslaugas, 40,00 Eur sumą pagal mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 971,90 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „AD Services“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Danica LT“ 8,92 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.