- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1S-341-497/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. B. (toliau ir – pareiškėjas, nuteistasis) skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir - Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 6 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi į E. B. paskirtą bausmę papildomai įskaitytas suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. išbūtas laikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis pakeista, į E. B. paskirtą bausmę papildomai įskaitytas suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. vasario 28 d. išbūtas laikas.
2. Bausmės pradžia — 2018 m. gruodžio 14 d., pabaiga — 2024 m. gegužės 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 7 mėnesiai 11 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. spalio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu E. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašė Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su minėta nutartimi skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
6.1. Komisija priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą, kurio patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad E. B. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių E. B. toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Taigi stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas sprendimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punkte.
6.2. Pirmos instancijos teismas būdamas pasyvus ir įvertinęs tik Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos pateiktus klaidinančius, neaiškius dokumentus padarė klaidą ir nustatė, kad E. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, dėl jo skunde pateiktų argumentų visiškai nepasisakė, todėl yra pagrindai patikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį visa apimtimi.
6.3. Pareiškėjo teigimu, Komisija vertino nuteistojo asmenybę, tačiau tai sudaro prielaidas diskriminacijai, nes siūloma atsižvelgti ne į objektyvias aplinkybes (asmens elgesį), o į subjektyvų asmens charakterio vertinimą, o tai pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį. Komisija nurodė, kad vertinamas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis, tačiau šios aplinkybės jau įvertintos skiriant bausmę, todėl pakartotinis jų vertinimas laikomas baudimu antrą kartą. Teismų praktikoje laikomasi priešingo teisės aiškinimo.
6.4. Cituojant bausmės tikslus numatytus BK 41 straipsnyje, skunde nurodoma, kad siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo pasiektas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. E. B. atlikus didelę bausmės dalį BK 41 straipsnio 2 d. 2-4 punktuose esantys tikslai taip pat pasiekti, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas paskyrus teisingą bausmę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad skirdamas bausmę, teismas žinojo apie BVK 157 straipsnio nuostatas, todėl teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti bausmės tikslą, nėra pagrindo. Papildomai pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę.
6.5. Skunde nurodoma, kad remiantis BVK 9 straipsnyje įtvirtintu progresyvaus bausmės atlikimo principu, nuteistųjų padėtis atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu gali būti švelninama arba griežtinama, o lygtinis paleidimas yra viena iš teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės, nes nuteistasis ir toliau atlieka visą paskirtą bausmę kitu režimu, švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo priežiūrą.
6.6. Pareiškėjo teigimu, teismas neakcentavo išlikusių jo glaudžių ryšių su artimaisiais dėl ko žymiai lengviau adaptuotis laisvėje ir nenusikalsti ateityje, tačiau nukrypo į deklaratyvius pamąstymus. Pabrėžia, kad sprendžiant dėl BVK 157 straipsnio taikymo vertinama tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Remiantis teismų praktika, įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo. Komisija rėmėsi aplinkybe, kad E. B. teistas, tačiau bausmės už šiuos nusikaltimus yra atliktos. Pareiškėjas pateikia pavyzdį, kai lygtinis paleidimas pritaikytas 6 kartus teistam asmeniui. E. B. teigimu, iš skundžiamos nutarties neaišku kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai asmeniui turinčiam drausminių nuobaudų taikomas lygtinis paleidimas, o jų neturinčiam – netaikomas. Pareiškėjo teigimu, jis jau yra atlikęs įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, o tai sudaro formalų pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
6.7. Pareiškėjas pažymi, kad remiantis Europos tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi ir nuteistajam taikoma privilegija. Tai suponuoja, jog sprendimas taikyti lygtinį paleidimą gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, gi atsisakymas taikyti – aiškiai ir detaliai argumentuotas. Komisijos sprendimas yra be argumentų, o tai sudaro pagrindą jį naikinti.
6.8. Skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė Konstitucinio teismo išaiškinimų, jog teismai yra saistomi aukštesnės bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų. Teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, charakterio bruožams. Skunde teigiama, kad nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kurie realizuoti skyrus ir E. B. atlikus didžiąją dalį bausmės, šių aplinkybių vertinimo BVK 7 straipsnis nenumato. Teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, privalėjo atkreipti dėmesį, kad dėl padaryto nusikaltimo E. B. kaltę pripažįsta, turi aiškiai suformuluotus tikslus ir siekius. Skundžiamoje nutartyje, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą motyvuotas ne teisiniais argumentais. Nutartis grindžiama psichologiniais motyvais apie vidutinę riziką, argumentai dėl darbinės veiklos nepagrįsti, nes Vilniaus pataisos namuose nėra gamybos zonos, taip pat nuteistojo teigimu, teismo argumentai labai abstraktūs, pritaikomi kiekvienam nuteistajam. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, išdėstęs nutartyje Komisijos paminėtus faktus, teismas nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Jei teismas ir buvo tos nuomonės, kad faktams komentarai nereikalingi, tai tokios nuostatos neišreiškimas expresis verbis baigiamajame teismo akte yra jau minėto, baigiamajam teismo aktui keliamo, aiškumo reikalavimo pažeidimu. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip aiškiai negatyvus precedentas, pažeidžiantis motyvuotumo ir teisinio aiškumo reikalavimus, negali būti paliktas galioti.
6.9. Skunde pažymima, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra daug naudingesnės ir aktualesnės nei taikomos pataisos namuose.
6.10. Nuteistasis nurodo Europos žmogaus teisių teismo praktiką, remiantis kuria valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą. Nuteistasis nurodo, kad politika dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti liberalizuota, nes pataisos įstaigos yra perpildytos.
6.11. Nuteistojo teigimu, Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl lieka neaišku – kokius neigiamus bruožus ar savybes, jis turintis pakeisti, jog veikimu/neveikimu pasiektų kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytas.
6.12. Teisminėje praktikoje sprendžiama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pateikia apygardų teismų sprendimus, kuriuose nurodyta, kad padaryto nusikaltimo sunkumas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, taip pat cituoja sprendimus, kuriais lygtinis paleidimas taikytas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turintiems nuteistiesiems. Taip pat teismų praktiką, remiantis kuria nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Atkreipia dėmesį ir į Vilniaus apygardos teismo sprendimus, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, motyvuojant galiojančia nuobauda. Naujausioje nutartyje Nr. 1S-610-870/2016, Vilniaus apygardos teismas taikė lygtinį paleidimą esant ne vienai galiojančiai nuobaudai. Jis gi galiojančių nuobaudų neturi. Skunde teigiama, kad visi šie precedentai yra galiojantys, todėl remiantis Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatomis yra privalomi.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmestinas
8. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. B. skundas dėl Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nuteistasis E. B. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs 2021 m. rugpjūčio 8 d., todėl atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
10. Remiantis nuteistojo 2022 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvada, 2019 m. balandžio 9 d. sudarytas E. B. individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-17. Nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keistis“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 val. trukmės mokymuose; 2020 m. rugpjūčio 27 d. sėkmingai baigė 13 valandų resocializacijos programą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje; nuo 2020 m. spalio iki lapkričio dalyvavo 24 val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“ užsiėmimuose; 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo baustas drausmine tvarka dėl fizinio smurto kito nuteistojo atžvilgiu; 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo“ tema; 2021 m. gruodžio 21 d. dalyvavo užsiėmime „Šios akimirkos jėga“ (skaitytos knygos refleksija); viso bausmės atlikimo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; nuo 2019 m. dalyvauja sporto varžybose, viktorinose, užėmė ne vieną prizinę vietą; 2022 m. kovo 1 d. įstaigos psichologės duomenimis, nuosekliai dalyvauja smurtinio elgesio prevencijos programose; dalyvavo socialinių partnerių – psichologo A. K. grupinio darbo principu organizuojamuose užsiėmimuose smurto prevencijos tematika; 2022 m. balandžio 1 d. dalyvavo paskaitoje apie įsidarbinimo galimybes; ne kartą atliko neatlygintinus darbus (2021 m. lapkričio 29 d. bendro naudojimo patalpose padėjo tvarkyti baldus, sutvarkė kabyklas, 2022 m. balandžio 12 d, paruošė dažymui ir nudažė lango rėmą ir kt.); 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistratūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigoje“; (a. b. I d., b. l. 112-113). Taigi asmens byloje gausu duomenų, jog nuteistasis yra itin motyvuotas, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose resocializaciją skatinančiuose užsiėmimuose ir iš tiesų deda pastangas keisti savo elgesį. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog vertinimo metu E. B. pasižymėjo geranoriška komunikacija, nevengė analizuoti jį neigiamai charakterizuojančių faktų, nevengė dalintis savo asmeniniais išgyvenimais bei nesėkmėmis, nuteistasis ir neigiamai jį galinčią charakterizuoti informaciją teikė itin atvirai (a. b. I d., l. 113).
11. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus, 2019 m. spalio 4 d. už pozityvią veiklą (a. b., II d., b. l. 23); 2020 m. sausio 15 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (a. b. II d., b. l. 27); 2020 m. spalio 12 d. už sėkmingai baigtą edukacinę resocializacijos programą (a. b. II d., b. l. 38); 2021 m. rugpjūčio 5 d. už stropų darbą; 2022 m. birželio 30 d. už nepriekaištingą elgesį (a. b. II d., b. l. 176).
12. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo jis neturi, be to palaipsniui dengia įstaigai nežinomus įsiskolinimus (a.b., l. 114).
13. Vertinant aplinkybes susijusias su nuteistojo darbu ir mokymusi, matyti, kad E. B. bausmės atlikimo metu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. dirbo skalbykloje (atleistas ne dėl savo kaltės, skalbyklai nebeteikiant paslaugų). Iš karto po atleidimo įdarbintas Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos ceche kur dirbo iki pat perkėlimo į Vilniaus pataisos namus (Remiantis asmens bylos duomenimis E. B. į Vilniaus pataisos namus perkeltas 2021 m. lapkričio 19 d.). 2022 m. balandžio 21 d. nuteistasis raštu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių dėl įdarbinimo ūkio aptarnavimo srityje statybininku, 2022 m. gegužės 18 d. gavęs raštišką atsakymą, jog nėra laisvų statybininko darbų vietų, tačiau pasiūlius įsidarbinti kitoje srityje, prašymo dėl įsidarbinimo laisvose darbo vietose neteikė. 2022 m. kovo 21 d. E. B. leista užsiimti individualia veikla, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Įmonė UAB („duomenys neskelbtini“) sutinka E. B. įdarbinti, taigi lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laisvėje turėtų darbo vietą. Atvykus į Vilniaus pataisos namus 2021 m. lapkričio 19 d. E. B. išreiškė norą mokytis, tačiau esant prasidėjusiems mokslo metams, baldžiaus profesijos pradėjo mokytis nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Remiantis aukščiau nurodytais duomenimis pastebėtina, kad E. B. po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus prašymą dirbti pateikė tik praėjus 5 mėnesiams po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, nors iki bausmės atlikimo metu pataisos namuose dirbo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis (a. b. I d. l.113.), jis kreipėsi dėl leidimo užsiimti individualia veikla tik po 2022 m. kovo 18 d., (kai Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo), taigi laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d., kai buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus iki 2022 m. kovo 18 d., noro užsiimti darbine veikla, neišreiškė. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o aukščiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nors nuteistasis atlikdamas bausmę ilgą laiką dirbo, individualia veikla užsiima ir šiuo metu, tačiau motyvacija dirbti egzistavo ne visos bausmės atlikimo metu.
14. Aptarti duomenys iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, jų pagrindu darytina išvada, jog E. B. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau vien jų nepakanka tam, kad E. B. būtų taikomas lygtinis paleidimas, juo labiau, kad yra ir eilė neigiamai jį apibūdinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.
15. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo. E. B. anksčiau pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo skirta 20 parų arešto bausmė bei teistas Olandijoje dėl su narkotinėmis medžiagomis susijusio nusikaltimo už kurį buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo metu su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (BK 147 straipsnio 2 dalis) ir apysunkio nusikaltimo (BK 178 straipsnio 2 dalis) padarymą, kuriuos padarė veikdamas atitinkamai organizuotoje grupėje ir bendrininkų grupėje. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis negali būti kliūtimi netaikyti lygtinio paleidimo, nes į tai atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad E. B. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, nors nėra esminės ir pagrindinės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) klausimą, tačiau jie yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad anksčiau paskirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, savo tikslų nepasiekė, nes nepaisant atliktų bausmių E. B. nusikalto trečią kartą, be kita ko padarydamas labai sunkų nusikaltimą, padaryta veika gerokai sunkesnė už ankstesnes. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio.
16. Čia pastebėtina ir tai, kad nors skunde nurodyta, kad kaltę nuteistasis pripažįsta, tačiau pastebėtina, kad E. B. bausmės atlikimo metu menkina savo vaidmenį dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad sutiko padėti pažįstamui ir siuntė merginos nuotraukas galimam darbdaviui, nors remiantis Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, E. B. vaidmuo nebuvo tik antraeilis. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, bylą nagrinėjant teismuose, jis nepripažino. Tai, jog nuteistasis iš pradžių kritiškai nevertino savo elgesio, patvirtina aplinkybė, jog nuosprendis iš karto nebuvo pradėtas vykdyti, nes nuteistasis pasislėpė nuo bausmės, dėl to jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis.
17. Abejonių, kad pareiškėjas sugebės laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, savo interesus įgyvendinti socialiai priimtinais būdais, kelia ir tai, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė visiškai nepriekaištingai. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus. 2021 m. rugsėjo 30 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus, nes kairės rankos kumščiu sudavė kitam nuteistajam (a. b. II d., b. l. 117). Pastebėtina, kad nors minėtą pažeidimą pripažino, tačiau kritiškai savo veiksmų nevertino, teigdamas, kad su kitu kaliniu „tiesiog dūko“. Taip pat baustas 2021 m. lapkričio 24 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus, nes išvykstant iš pataisos įstaigos, kratos metu rasti 4 vnt tatuiruotėms daryti skirtų adatų (a. b. II d. l. 142). Nors šiuo metu šios nuobaudos negaliojančios, tačiau jų pagrindu E. B. 2021 m. gruodžio mėn. buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją ( a. b. II d. l. 140). Tai leidžia daryti išvadą, kad nepaisant iš tiesų didelės motyvacijos keisti savo elgesį, E. B. vis dar susiduria su sunkumais nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių net ir būdamas prižiūrimas pataisos įstaigoje.
18. BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, E. B. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors E. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant dedamų pastangų, apeliantas dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo nepakito, ji išliko vidutinė. Remiantis 2022 m. rugsėjo 12 d. socialinio tyrimo išvada, bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli E. B. elgesio dinamika, šį teiginį pagrindžia aukščiau aptarti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sudaro dinaminiai balai (be kita ko finansinio stabilumo trūkumas, lėšų valdymo įgūdžių stoka, ryšių sąsajos su nusikalstamumu, savęs vertinimo ypatumai, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka ir kt.). Šiuos balus nuteistasis gali koreguoti savo elgesiu bei pastangomis, taip dar labiau mažindamas nusikalstamo elgesio riziką bei demonstruodamas, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo bei patvirtindamas, kad jo veiksmai ir pozityvus elgesys yra nuoseklūs.
19. Atsakydamas į skundo argumentus dėl to, jog šiuo atveju nesilaikyta teismų suformuotų precedentų, aukštesnysis teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 d. liepos 28 d. 1S-610-870/2016 nutartis, remiantis kuria lygtinis paleidimas taikytas asmeniui turinčiam dvi galiojančias nuobaudas nelaikytina precedentu, nes iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Minėtoje byloje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo žema. Teismų nutartys, remiantis kuriomis lygtinis paleidimas taikytas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turintiems nuteistiesiems taip pat nesudaro pagrindo vadovautis jomis kaip precedentais. Nėra jokių abejonių, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turintiems nuteistiesiems. Pats pareiškėjas teisingai pastebi, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir daug kartų teistam asmeniui, turinčiam nuobaudų ir netaikomas net ir jokių nuobaudų neturinčiam asmeniui, nes sprendimas priimamas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, o ne vien teistumų, nuobaudų buvimą ar pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį. Todėl vien tai, kad kitose bylose esant tokiai pačiai – vidutinei rizikai, lygtinis paleidimas buvo taikomas, savaime nesudaro pagrindo jį taikyti ir pareiškėjui.
20. Socialinio tyrimo išvadoje yra suformuoti E. B. pakartotinio elgesio rizikos apsauginiai veiksniai, tai yra gyvenamosios vietos turėjimas ir įsidarbinimo galimybė, įsiskolinimų mokėjimas pagal vykdomuosius dokumentus, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, palaikantys santykiai su artimaisiais, motyvacija siekti asmeninių pokyčių, būdingas neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Šie veiksniai neabejotinai mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vertinant byloje esančias aplinkybes neeliminuoja pakartotinio nusikalstamumo galimybės.
21. Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo argumentai netaikyti lygtinio paleidimo E. B. nėra itin išsamūs, tačiau jame nurodyti pakankami ir pagrįsti motyvai, pagrindžiantys sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo privalo būti grindžiama nuteistojo elgesį charakterizuojančių aplinkybių visuma. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė tiek teigiamai, tiek neigiamai E. B. charakterizuojančias faktines aplinkybes ir jas įvertino bei atsakė į skundo argumentus, nepaminėdamas tik aplinkybės, jog nuteistasis neturi vykdomųjų dokumentų dėl įsiskolinimų, tačiau ši aplinkybė nurodyta Komisijos nutarime, vien šios aplinkybės nepaminėjimas nedaro nutarties nemotyvuota (juolab, kad apie ją nenurodoma ir skunde apygardos teismui). Skunde nurodoma, kad teismas neakcentavo pareiškėjo ryšių su artimaisiais, tačiau ši aplinkybė nurodyta skundžiamos nutarties 17 punkte. Taigi, pareiškėjo teiginiai, jog skundžiama nutartis visiškai nemotyvuota, tik perrašant Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, jų nevertinant, nepagrįsti.
22. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nei Europos žmogaus teisių teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautiniai dokumentai neįpareigoja taikyti lygtinio paleidimo kiekvienam nuteistajam atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą nėra paneigiama nuteistajam paskirta bausmė, šiuo atveju keičiamas jos atlikimo režimas, tačiau skundžiamoje nutartyje teisingai akcentuota, kad skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pastebėtina, kad nusprendus taikyti lygtinį paleidimą, sprendžiama, kad dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai jau pasiekti. Tai yra, kai egzistuoja pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį ir daugiau ateityje nenusikals. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.