Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2002-09-23 priklauso atsakovei V. K.. Už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-08-31, ieškovas atsakovei apskaičiavo 193,46 Eur skolą už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms reikmėms patiektą elektros energiją.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82-4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2019-08-31 už priskaičiuotą elektros energiją tiekiamą butui mokama nebuvo. Tą teismo posėdyje patvirtino ir pati atsakovė. Kadangi nebuvo mokama, susidarė 193,46 Eur atsakovės skola už namo bendrosioms reikmėms tiekiamos elektros energijos atsakovei tenkančią dalį.

Atsakovės argumentas, kad, jos nuomone, ieškovas prašo priteisti iš jos skolą, kurį jau buvo priteista iš jos ankstesniais teismų sprendimais, su kuriuo nesutiko ir ieškovas savo 2020-02-24 rašytiniuose paaiškinimuose, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš prie bylos prijungtų Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-01 ir 2017-02-22 sprendimų bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-12 sprendimo ir 2018-03-30 teismo įsakymo kopijų matyti, kad šiais teismų sprendimais iš atsakovės buvo priteistos skolos už kitokias paslaugas, už kitus laikotarpius, o 2017-02-01 ir 2018-02-12 teismo sprendimais – ir pagal kitų ieškovų (UAB „Visagino būstas“ bei VĮ „Visagino energija) reikalavimus. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas nenurodo, kokiu metodu apskaičiuojamas suvartotos elektros energijos kiekis bei mokėtina suma, taip pat su ieškiniu nepateikia įsiskolinimą įrodančių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta detalizuota skola (per atitinkamą laikotarpį visame name sunaudotą elektros energijos kiekį, visų savininkų ar nuomininkų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto suma, patalpų (naudingasis) plotas ir pan.).

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nagrinėjant civilines bylas taikomas įrodymų standartas, kai teismas sprendžia, kad tam tikra aplinkybė labiau tikėtina, kad egzistuoja nei, kad neegzistuoja.

Nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Ignitis“ pateiktų įrodymų ir paaiškinimų visuma, kuri nėra atsakovės paneigta, leidžia spręsti, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-08-31 paskaičiuota 193,46 Eur suma už patiektą elektros energiją daugiabučio gyvenamojo namo bendrosioms reikmėms yra paskaičiuota pagrįstai.

Su atsakove elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta (ieškovo 2012-07-01 parengta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininke – atsakove – buvo jai išsiųsta pasirašymui, tačiau atsakovė pasirašytos sutarties ieškovui negrąžino). Tačiau, nors su atsakove nėra sudarytos rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties, ji kaip daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkė turi pareigą atsiskaityti už namo bendroms reikmėms patiektą elektros energiją.

Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 p. nustato, kad jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją, pagal įvadinių elektros apskaitos proetaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių 193,46 Eur skolos už patiektą elektros energiją pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 193,46 Eur skolą už elektros energiją laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 193,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovas patyrė 3,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (2,95 Eur už teisines paslaugas bei 0,23 Eur komisinį mokestį). Teismas tenkino ieškinį visiškai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-11-18 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3854-18093, pakeistu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-03-13 sprendimu Nr. (8.1)TP-19-T-3854-5165, yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš atsakovės byloje susidariusios 8,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei 196,03 Eur išlaidos už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-09-07 pažyma Nr. (12.32) PT-3520), valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Ignitis“ iš atsakovės V. K. 193,46 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 193,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.