Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-151-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
2S-151-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00745-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-151-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00745-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. O. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. O. kreipėsi į antstolę su skundu, kuriuo prašė panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų administruojamoje depozitinėje sąskaitoje. Antstolė T. G. 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S013754 atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė juos teismui. Antstolė nurodė, kad skolininko A. O. asmeninėje sąskaitoje, esančioje Alytaus pataisos namuose, laikomoms lėšoms, kurios yra areštuotos 2015 m.liepos 10 d. patvarkymais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Antstolės teigimu, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas taikytinas tik grynųjų pinigų sumai, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšoms. Pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 93 punkte, kuriame nustatoma, į kokių rūšių turtą ir daiktus negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizini asmenų, įskaitant ir grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016-07-05 nutartimi pareiškėjo A. O. skundą tenkino ir panaikino antstolės T. G. 2015 m. liepos 10 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui A. O. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. 3-5.-S020304, Nr.3.5.-S020281, Nr.3.5.-S020318, Nr.3.5.-S020311, Nr.3.5.-S020268, Nr.3.5.-S020277, Nr. Nr.3.32.-S023826.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatavo, kad antstolės T. G. veiksmai – priimtais 2015-07-10 patvarkymais nukreipti išieškojimą į skolininko A. O. pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažintini neteisėtais. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolė prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkes teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės - skolininko A. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais: Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė T. G. nustačiusi, kad skolininkas A. O. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus Pataisos namuose, priėmė skundžiamus patvarkymus Nr. 3.5.-S020304, Nr. 3.5.-S02028L Nr. 3.5.-S020318, Nr. 3.5.-S020311,Nr. 3.5.-S020268, Nr. 3.5.-S020277, Nr. Nr.3.32.-S023826. Skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausiems skolininko ir jo šeimos narių poreikiams, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje yra pateiktas išaiškinimas dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų. Teismas pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kuri skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. Todėl minėtos vykdomojoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste netaikytinas CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas negauna pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Jeigu skolininkas pradėtų dirbti, iš jo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuota 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Kadangi iš skolininko nebūtų neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, šią dalį skolininkas turėtų teisę naudoti savo reikmėms. Teismas neįsigilino į sprendžiamą situaciją iš esmės ir nuspręsdamas panaikinti patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje visa apimtimi, padarė išieškojimą iš lėšų, kurias skolininkas potencialiai gali gauti į Alytaus pataisos namų sąskaitą, absoliučiai neįmanomu.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Byloje nustatyta, jog antstolė T. G. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010-09-29 vykdomąjį raštą Nr.1-97/2010, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-06-25 vykdomąjį raštą Nr.2-191-181/2013, Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2001-10-31 vykdomąjį raštą nr. 1-187-02/2001, Šalčininkų rajono PK VP EPP 2006-09-21 nutarimą Nr.1534/06, Šalčininkų rajono PK VP EPP 2006-09-22d.nutarimą Nr.1555/06, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004-12-15 vykdomąjį raštą Nr.1-160-04/2004 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. O.. 2015-07-10 antstolė aukščiau nurodytose bylose priėmė patvarkymus Nr. 3-5.-S020304, Nr.3.5.-S020281, Nr.3.5.-S020318, Nr.3.5.-S020311, Nr.3.5.-S020268, Nr.3.5.-S023826 ir Nr.3.5.-S02027 areštuoti lėšas, skolininko gaunamas Alytaus pataisos namuose, kur skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Šis devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo dienos, yra naikinamasis terminas. Pasibaigus šiam procesiniam terminui, išnyksta teisė apskųsti antstolio veiksmus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog antstolės skundžiami 7 patvarkymai vykdomosiose bylose dėl turtinių teisių arešto, priimti 2015-07-10. Pareiškėjas skundą dėl visų 7 antstolės patvarkymų pateikė 2016-05-08. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog skundas paduotas galimai suėjus naikinamajam terminui, per kurį galėjo būti apskųstas antstolės procesinis veiksmai.Teismas turi pareigą ex officio, be atskiro suinteresuoto asmens pareiškimo, patikrinti, ar nėra kliūčių procesui pagal atitinkamo suinteresuoto asmens pareiškimą pradėti. Naikinamojo termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti pabaiga yra kliūtis procesui pagal tokį skundą pradėti. Kitaip tariant, skundas, paduotas suėjus naikinamajam terminui, negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu bylos procesas pagal tokį skundą yra pradėtas ir skundas yra nagrinėjamas, procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundą ir išnagrinėjo šį skundą iš esmės, nepatikrinęs, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui paduoti, nors turėjo tai padaryti. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bylos proceso teisėtumo, t. y. išsiaiškinti, ar nėra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti (CPK 337 straipsnio 2 dalis).Kadangi pirmiau turi būti išspręstas pradėto civilinio proceso teisėtumo (vadinasi, ir jo galimumo) klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako atskirojo skundo argumentais dėl skundžiamos nutarties esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti bylos proceso teisėtumo klausimą.

Teisėja Rita Kisielienė