Kauno apygardos teismo nuosprendis

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, E. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors prokurorė bylą perdavė su pareiškimu užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, tačiau teismas siekdamas pašalinti tam tikrus prieštaravimus nusprendė bylą nagrinėti teisiamojo posėdžio metu apklausiant kaltinamąjį ir liudytoją J. R.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme E. L. kaltę pripažino visiškai, sutiko su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir sutiko su siūlomu bausmės dydžiu. Visos kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė teismui abejonių ir pritariant proceso dalyviams, teismas nutarė nekviesti ir neapklausti kitų liudytojų. Prokurorės nuomone buvo įvykdyti BPK 291 straipsnio reikalavimai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama E. L. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų netinkamai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę.

5. Pagal BPK 418 straipsnį prokuroras turi teisę nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas, šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

6. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo buvo baigtas prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Su šia proceso tvarka ir išaiškintomis pasekmėmis E. L. sutiko, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio taip pat neprieštaravo. (b.l. 119) Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi, siekdamas pašalinti abejones ir neaiškumus dėl prokuroro pareiškime aprašytų ir siūlomų priimti sprendimų, susijusių su galimu automobilio konfiskavimu, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti į teisiamąjį posėdį.

7. BPK 273 straipsnio 1 dalis numato, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

8. E. L. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuojau pat duoti parodymus, posėdžio metu buvo apklaustas, taip pat apie automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai padaryti aplinkybes apklausta liudytoja J. R. ir paskelbta bylos medžiaga. Visos kitos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teismui nekėlė abejonių, todėl pritariant proceso dalyviams, teismas nutarė nekviesti ir neapklausti kitų liudytojų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Kauno apylinkės teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pažymėta, jog prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nenurodyta kokiu pagrindu ir kam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairavo kaltininkas įvykio metu, ką apie tai žinojo asmuo, kuriam automobilis priklausė. Analizuojant byloje esančius duomenis matyti, jog 2018 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta J. R. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių ir naudojimosi tvarkos. To paties posėdžio metu J. R. buvo leista pasisakyti ir baigiamųjų kalbų metu. Abejais atvejais J. R. nurodė, jog automobilis nuosavybės teise priklausė jai, tačiau juo naudojosi tiek ji, tiek E. L., todėl sutinka su minėto automobilio konfiskavimu.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, faktiškai buvo atliktas sutrumpintas įrodymas tyrimas, nors Kauno apylinkės teismas šios aplinkybės teisiamojo posėdžio metu nekonstatavo ir priimdamas skundžiamą nuosprendį šios aplinkybės neįvertino, todėl spręsdamas bausmės paskyrimo E. L. klausimą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtos baudos. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija šiam skundo argumentui pritaria.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog visos paminėtos sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo sąlygos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu egzistavo. E. L. įvykdyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis nepriskiriama nei sunkių, nei labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo ir dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pažymėta ir tai, jog, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, proceso dalyviai nebuvo supažindinti su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jų nebuvo prašoma šiuo klausimu išreikšti savo nuomonės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tiek nuteistasis, tiek prokurorė neprieštaravo, kad kiti liudytojai nebūtų apklausti ir tokiu būdu įrodymų tyrimas faktiškai buvo atliktas BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka

11. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Šio fakto nekonstatavimas teisiamojo posėdžio metu negali suvaržyti kaltinamojo teisių bei galimybės sumažinti jam skiriamą bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas ir pažeidė BPK numatytas sutrumpinto įrodymų tyrimo procedūras (t. y. nepranešė proceso dalyviams apie galimybę šiuo atveju atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir šiuo klausimu neprašė jų išreikšti savo nuomones), tačiau visos aptartos aplinkybės patvirtina, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad nuteistajam turi būti taikomos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos. Jam paskirta bauda mažinama vienu trečdaliu.