Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2018 m. birželio 17 d., apie 15.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelyje Gegužinė-Palomenė-Kaišiadorys, 11,2 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo J. R. priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio.

E. L. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad buvo pas mamą kaime, kai sėdo neblaivus už vairo ir padarė eismo įvykį. Labai gailisi. Taip pasielgė pirmą kartą ir pasimokė visam gyvenimui. Visų nukentėjusiųjų atsiprašo. Gyvena kartu su J. R., su kuria ir pirko kartu automobilį, kurį vairavo įvykio metu. Automobilį užregistravo J. R. vardu, bet juo dažniau naudojasi jis pats. J. R. turi ir kitą savo automobilį. J. R. nežinojo, kad jis tą dieną važiuos neblaivus, nors ir buvo atvykusi pas jo tėvus. Jai tada jis nieko apie tai nepasakė.

Motyvuojamoji dalis

Be E. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:

Liudytoja J. R. paaiškino, kad automobilis yra E. L., tačiau jis užrašytas jos vardu. Jie juo naudojosi abu pasikeisdami, kol vėliau ji įsigijo savo automobilį. Kai buvo eismo įvykis, jau turėjo savo kitą automobilį. Įvykio dieną, kai buvo pas jo tėvus, matė, kad E. L. išgėręs. Dėl to ant jo supyko ir sėdusi į savo automobilį išvažiavo. Tą dieną net nepagalvojo, kad jis išgėręs gali vairuoti, nes manė, kad liks pas savo artimuosius.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba Molėtų švietimo centre vairuotoju. 2018-06-17 pradėjo darbą 8.30 val. ir vairavo autobusiuką Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-06-17 apie 15.25 val. vairavo šį automobilį kelyje 1801 "Kaišiadorys-Palomenės-Gegužinė", pravažiavo Palomenės k. ženklo pabaigą ir važiavo link Gegužinės k, autobusiuke kartu buvo 19 žmonių. Pamatė priešais į jo pusę atvažiuojantį automobilį "Toyota Avensis", kuris vingyje kabino dešiniais ratais kelkraštį ir pradėjo šonu slysti link jo automobilio. Šis automobilis slysdamas pračiuožė keletą metrų, išvažiavo į jo eismo juostą ir atsitrenkė į jo vairuojamo autobusiuko Mercedes Benz kairės pusės priekinį ratą. Smūgis buvo labai stiprus. Važiavo apie 60 km/h, o minėtas automobilis kokiu greičiu važiavo pasakyti negali. Po kontakto jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, o Toyota automobilis nuvažiavo į kairę pusę, jo važiavimo kryptimi. Po kontakto nubėgo pas Toyota automobilio vairuotoją. Automobilyje sėdėjo vienas asmuo, tai vairuotojas, kuris buvo sąmoningas ir spaudinėjo mobilaus ryšio telefoną. Su vairuotoju nebendravo, nes kažkas iš keleivių paskambino 112 ir jam davė ragelį. Paaiškino BPC darbuotojoms eismo įvykio aplinkybes. Kol Toyota vairuotojas sėdėjo automobilyje, prie jo priėjo žmonių, kurie davė atsigerti vandens ir bendravo su juo, pasakė, kad jam reikia medikų pagalbos. Po kažkiek laiko pamatė, kad jis lauke vaikšto. Autobusiuke visi keleiviai buvo prisisegę saugos diržus ir niekas po eismo įvykio nesiskundė sveikata. (b. l. 10-11).

Liudytojas Viačeslavas Čirkovas parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2018-06-17 dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu Mariumi Valašinu. Apie 15.20 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Gegužinės k. link Palomenės k. važiuojant pagrindiniu keliu susidūrė autobusas ir lengvasis automobilis, kuris nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą, esančią kelyje 1801 "Kaišiadorys-Palomenė-Gegužinė" 11,2 km nuo Gegužinės k. link Palomenės k. pamatė, kad lengvasis automobilis "Toyota Avensis", valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir autobusas "Mercedes Benz", valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavę nuo kelio. Automobilyje ir autobuse nebuvo žmonių. Netoli lengvojo automobilio, ant kelkraščio sėdėjo vyriškis. Aplinkui įvykio vietą vaikščiojo daug žmonių. Pabendravus su autobusą vairavusiu A. R., jis nurodė, kad vairavo autobusą "Mercedes Benz" ir į priešpriešinę eismo juostą, kuria jis važiavo, įvažiavo lengvasis automobilis "Toyota Avensis" ir atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą. A. R. nurodė, kad autobuse vežė 19 žmonių, kurie po eismo įvykio nesužaloti ir jiems medikų pagalbos nereikia, o automobilį "Toyota Avensis" vairavo vyriškis, sėdintis šalia automobilio, ant kelkraščio. Priėjus prie šio vyro iš karto pajuto stiprų alkoholio kvapą, jis atrodė apsvaigęs. Netrukus atvyko medikai, apžiūrėję E. L. nusprendė jį pristatyti į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje alkoholio matuokliu patikrinus E. L. apsvaigimą, jam nustatytas 2,06 promilės girtumas. E. L. pasakojo, kad gėrė alkoholį, nes susipyko su žmona ir vyko į Kaišiadoris, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į priešingoje eismo juostoje važiavusį autobusą. (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5998/2018(01) nurodyta, kad E. L. kraujyje, paimtame 2018-06-17 16.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio. (b. l. 34).

Kaltinamojo E. L. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. L. 2018 m. birželio 17 d., apie 15.25 val., kelyje Gegužinė-Palomenė-Kaišiadorys, 11,2 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairavo lengvąjį automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,23 promilės etilo alkoholio.

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus, ir dėl to negali vairuoti automobilio. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo savo sugyventinės J. R. vardu registruotą, tačiau faktiškai jam priklausantį ir kasdieniam naudojimui jo paties nuolat vairuojamą automobilį. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas E. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus 3 metams.

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. L. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jo sugyventinės J. R. vardu registruotą automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju E. L. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam jo nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Atskirai pažymėtina, kad šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė registruota buvo ne paties kaltininko, o jo sugyventinės J. R. vardu. Tačiau, kaip matyti tiek ir kaltinamojo, tiek ir iš liudytojos J. R. parodymų, faktinis šio automobilio savininkas ir naudotojas buvo būtent E. L.. Pati J. R. turi savo asmeninį kitą automobilį. Todėl kaltinamojo vairuotas automobilis jai nepriklauso, o yra tik formaliai užregistruotas jos vardu, kai buvo nupirktas. Todėl nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, ar J. R. žinojo ar galėjo žinoti, kad E. L. su šiuo automobiliu padarys nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, nes jis bet kokiu atveju privalomai turi būti konfiskuojamas iš faktinio savininko – paties kaltinamojo E. L..

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2550 Eur) baudą.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 18 d. (BK 68 straipsnis).

Automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruotą J. R. vardu, konfiskuoti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas E. L. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. . (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.