Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-60-737/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
2-60-737/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02630-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
V. Š.
Trečiasis asmuo
P. Š.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-60-737/12Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02630-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1.; 116.1. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei,dalyvaujant ieškovei K. K.,atsakovui V. Š., jo atstovui advokatui Valteriui Aleknai,trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje P. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Janei Sabutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės K. K. (K-Š) ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui P. Š., išvadą byloje teikiančiai institucijai - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. K. ieškiniu prašo nustatyti faktinę P. Š., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo po 300,00 Lt materialinį išlaikymą A ir P. Š. nuo 2010-01-01.

Teismo posėdyje ieškovė K. K. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nuo 2010-01-02 nebegyveno kartu su atsakovu. Nurodytu laiku ji išsikraustė kartu su jaunesne dukra A. Š., o P pas ją atvyko po kelerių savaičių. Nuo to laiko abi dukterys gyveno kartu su ja Jonavoje, iš savivaldybės nuomojamame bute. Pas tėvą dukterys nuvykdavo tik pasisvečiuoti. 2010 – ųjų vasarą su tėvu P praleido apie du mėnesius. Prasidėjus mokslo metams P iš pradžių važiuodavo pas atsakovą savaitgaliais, bet vėliau nustojo jį lankiusi. 2011-05-18 teismo sprendimu buvo nutraukta tarp jos ir atsakovo santuoka. Abu tėvai susitarė, kad duktė P gyvens pas tėvą. Mergaitė pati norėjo ten gyventi. Tačiau priėmus teismo sprendimą, ji apsigalvojo ir pas tėvą nesikraustė. 2011 –ųjų vasarą P. Š. retai nuvažiuodavo pas atsakovą. Ieškovė paaiškino, kad iki 2011-05-18 teismo sprendimo priėmimo su atsakovu neaptarė vaikų išlaikymo įsiskolinimo klausimų dėl to, kad buvo suinteresuota santuoką kuo greičiau nutraukti. Nuo 2010-01-02 atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, todėl prašo išlaikymą priteisti nuo šios dienos, atsakovui mokant po 300 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodo, kad dukters P išlaikymui išleidžianti: kas dieną kelionei į mokyklą po 4 litus, maisto papildams (3 mėn. kursui) 50 lt, nuėjimui į kiną - 15 Lt, rūbams -150 Lt per mėnesį, dantų gydymas kainavo 800 litų, uniforma į gimnaziją -100 Lt, uniforminis megztukas į naują mokyklą – 70 Lt, 27 Lt mėnesinė lizingo įmoka už mobiliųjų telefoną, kuriuo naudojasi P, taip pat kas mėnesį išleidžianti po 10 litų pokalbių sąskaitoms papildyti, 100 litų higienos bei kosmetikos priemonėms. A išlaikymui išleidžianti kiekvieną dieną po 1 Lt bandelei, 500Lt kainavo akinukai, 150 litų uniforma į mokyklą, 6-14 litų kainuoja rašikliai, 14,99 Lt – penalas. Be to mergaitėms nupirkusi kompiuterį už 450 Lt, mokanti nuomą už socialinį būstą 37 Lt, vidutiniškai po 350 Lt kas mėnesį išleidžianti komunaliniams mokesčiams. Šiuo metu auginanti dvi atsakovo dukteris bei naujagimį sūnų, kuris nors nėra atsakovo vaikas, tačiau atsakovas įrašytas tėvu. K. K. patvirtina, kad atsakovo motina mergaitėms yra davusi pinigų: 250 litų prisidėjus prie A. Š. akinių pirkimo, 100 litų davė P uniformos pirkimui, 200 litų – dantų gydymui, rudenį per du kartus davė 1000 litų. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna pašalpą. Turi kreditorinių įsipareigojimų - mokai kas mėnesį po 150 litų kredito dengimui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo P. Š. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti (b.l.39). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori gyventi su mama. Kai tėvai išsiskyrė sutarė, kad jos gyvenamoji vieta bus su tėčiu. Ji pati to norėjo. P. Š. nurodė, kad kažkiek laiko pagyvino pas tėtį, bet vėliau nusprendė gyventi su mama, nes čia gyvena ir sesė, su kuria ji nori kartu būti. Kai mama išėjo iš namų (2010 m. sausį), žiemą ji gyveno pas tėtį, po to persikėlė pas mamą, bet tėtį aplankydavo, likdavo nakvoti. Pirmąją vasarą tėvams gyvenant atskirai, panašiai laiko praleisdavo pas abu tėvus. Kai būdavo pas tėtį, valgį pirkdavo tėtis. Tėtis bei senelė iš tėčio pusės duodavo pinigų. Prasidėjus mokslo metams, gyvento tiek pas tėtį tiek pas mamą, kur pati sugalvodavo. Nuo rugsėjo mėnesio (2011 m.) pradėjo pastoviai gyventi su mama. P. Š. patvirtino, kad ji gydėsi dantis, kad dalį dantų gydymo išlaidų sumokėjo senelė. Patvirtino, kad mama perka jai papildus, tačiau nurodė, kad ji pamirštanti juos gerti. Į mokyklą važiuoja taksi automobiliu, kelionė per dieną jai kainuoja 2 litus. Daug pinigų išleidžianti kosmetikai. Pinigų jai duoda tiek mama, tiek senelė iš tėčio pusės, paskutinį kartą ir tėtis davė 150 Lt. P. Š. patvirtino, kad 2011 m. vasarą tėtis buvo ją išleidęs į stovyklą Klaipėdoje. Stovykla kainavo 600 litų. 2011 m. močiutė davė 500 Lt parnešti mamai. Nurodė, kad sesuo A taip pat panašiai kaip ir ji laiko praleidžia pas tėtį. Mamos draugas, gyvenantis kartu jai nepatinka, todėl, kad būdamas tėčio draugu, tapo mamos draugu.

Atsakovas V. Š. su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad iki santuokos nutraukimo duktė P. Š. gyvena su juo. Nutraukus santuoką duktė vasaros viduryje išėjo gyventi pas motiną. Nuo to laiko į blogąją pusę pasikeitė dukters elgesys. Pas jį namuose yra sudarytos geresnės sąlygos gyventi P. Š. ir jis turi daugiau galimybių pasirūpinti dukters doroviniu auklėjimu (b.l.22-23). Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2010 m. nuo sausio mėnesio P. Š. gyveno pas jį ir jis vaiką išlaikė. Duktė buvo laikinai grįžusi pas mamą, bet po mėnesio vėl atvažiavo pas atsakovą. Vasaromis būdavo tai pas mamą, tai pas jį, tai pas senelę. Gyventi pas mamą nuolat pradėjo 2011 m. rugsėjo mėnesį. 2010 m. vasarą būdavo pastoviai pas atsakovą abidvi dukterys. Mano, kad duktė P nori gyventi su mama, dėl to, kad butas yra mieste. Tačiau jai mieste daroma negera įtaka, per tą laiką, pradėjo keisti mokyklas. Atsakovas nurodė, kad jis pats prisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat jo motina duoda mergaitėms pinigų. Jis galėtų skirti per mėnesį 400 Lt dviem vaikams. Atsakovas nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 2500 Lt. Turimas, jo vardu registruotas turtas - automobilis. Kas mėnesį moka po 500 litų kredito dengimui. Kitų išlaikytinių neturi. Mano, kad netikslinga dukrai skirti ieškovės prašomų lėšų kosmetikai, nes iš mokytojų buvo gavęs pastabų, kad P naudoja per daug kosmetikos. Su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesutinka, nes mano, kad ieškovė su P nesusitvarko, nes dukters sunkus charakteris.

Atsakovo atstovas advokatas Valteris Alekna teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra juridiškai reikšmingi faktai – apie šalių turtinės padėties pasikeitimą ar vaiko poreikio pasikeitimą. Asmens, privalančio teikti išlaikymą, turtinė padėtis nepasikeitė, dėl to keisti priteistą išlaikymą nėra teisinio pagrindo. Dukters P. Š. santykiai su tėvu yra geri, jos charakteris yra sunkus, šiuo metu yra paauglė, jos nuomonė nepastovi. Atsakovo manymu, motina mažiau šiuo metu skiria kontrolės, taip pat mažiau reiklumo, todėl duktė ir nori gyventi su ja. Kaip reikšmingą aplinkybę atstovas nurodė, kad mergaitė nesutaria su kartu gyvenančiu motinos draugu. Todėl mergaitės gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo. Taip pat paaiškino, kad ieškovė išlaikymo reikalingumo nepagrindė, neįrodė, kiek kainavo dantų gydymas, kad mergaitė lanko šokius, kokios reikalingos išlaidos būstui išlaikyti. Be to, atsakovas mergaitę ir taip remia pinigais, mergaites išlaikyti padeda ir ieškovo motina.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateiktoje išvadoje nurodo, jog apie šalių netinkamą gyvenimo būdą ar dukterų nepriežiūrą jokių duomenų nėra gavę. Šiuo metu abi šalių dukterys gyvena su motina iš savivaldybės nuomojamame dviejų kambarių bute. Kartu gyvena mamos sugyventinis. Bute yra visi būtini gyvenimui ir buičiai baldai ir namų apyvokos daiktai. Sudarytos tinkamos sąlygos mergaičių mokymuisi ir poilsiui. Pas V. Š. gyvenimo ir buities sąlygos taip pat yra tinkamos. Minėtas pilietis gyvena gražiai sutvarkytame erdviame dviejų aukštų name kartu su sugyventine ir dviem jos nepilnamečiais vaikais. Remdamasis vaiko interesais Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo P. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir iš tėvo priteisti materialinį išlaikymą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad tikslinga nepilnametės P. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą. Nurodė, kad mažiausia priteistina suma, kuri minimaliai tenkintų vaiko interesus yra 200 litų vienam vaikui.

Šalies argumentai

Nors ieškovė ieškinyje reikalavimus suformulavo netiksliai, tačiau kaip nurodė atsakovas, tai jam netrukdė atsikirsti į ieškinį ir suvokti, ko ieškovė iš tikrųjų reikalauja. CPK 376 str. teismą įpareigoja nagrinėjant šeimos bylas būti aktyviam, numato teisę viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus. Todėl siekiant bylą išspręsti teisingai, apginti vaikų interesus, teismas šioje byloje pasisako dėl: 2011-05-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos P. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai priteisimo; dėl 2011-05-18 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto A. Š. išlaikymo dydžio pakeitimo; dėl išlaikymo įsiskolinimo P ir A. Š. priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. Š. ir K. K. (b.l.5, 6). V. Š. ir K. K. Š 2011-05-18 santuoką nutraukė abiejų šalių bendru susitarimu. Teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. K. Š. A. Š., išlaikymui V. Š. nuo santuokos nutraukimo momento įsipareigojo mokėti periodines mėnesines išmokas po 150 litų iki vaiko pilnametystės. P. Š., gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. Š., o dukters išlaikymui K. K. Š nuo santuokos nutraukimo momento įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikui po 150 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo K. Š. K palikta K pavardė (b.l.3, 7). 2011-10-26 prašymu adresuotu teismui bei 2011-11-08 Vaiko teisių apsaugos skyriui rašytu paaiškinimu P. Š. nurodo, kad nori gyventi su motina (b.l.9, 21). Abiejų šalių dukterų gyvenamoji vieta 2011-10-27 duomenimis deklaruota su motina (duomenys neskelbtini) (b.l.10). (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus P. Š. charakterizuojama patenkinamai. Nurodoma, kad jai trūksta motyvacijos mokytis, vidurkis už keturis mėnesius 5,52, per šį laikotarpį praleido 72 nepateisinamas pamokas, mergaitė yra sudėtingo charakterio. Charakteristikoje nurodoma, kad P mama rūpinosi dukters auklėjimu. Lankėsi mokykloje, bendravo telefonu su klasės auklėtoja (b.l.67). 2012-01-19 K. K. gimė sūnus J. K., kurio tėvu gimimo liudijime nurodytas V. Š. (b.l.75). K. K. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. K. K. pajamos 2011 m. kovo – 2012 m. kovo mėn. vidutiniškai sudarė 1070 litų per mėnesį (b.l. 96-97). V. Š. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos 2011 m. kovo – 2012 m. kovo mėn. vidutiniškai sudarė 2024 litus (b.l.93-94). darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b.l.55-56) nustatyta, kad atsakovo darbas yra pamaininis (b.l.56). Nekilnojamojo turto šalys neturi (b.l.35-36). V. Š. vardu yra registruota transporto priemonė VW Golf 1999 m. (b.l.37). K. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės: BMW 525 1993 m. ir Ford Scorpio 1988 m. (b.l.38). Iš V. Š. pateiktu prekių pirkimo kvitu ir jo paaiškinimu parengiamojo posėdžio metu (b.l.69) nustatyta, kad 2011-12-27 jis A. Š. nupirko mergaitišką striukę, kurios vertė 150 litų (b.l.68). Prie šios bylos apžiūrai prijungtos civilinės bylos Nr. 2-134-737/2011 dokumentais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovė tiek atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė moka paskolą AB „Swedbank“ pagal 2009-05-18 sutartį Nr. 09-040499-VA. Kas mėnesį mokamos įmokos 156,46 Lt, sutarties įvykdymo terminas – 2014-04-27, likutis sprendimo priėmimo dienai – 3910,93 Lt. Atsakovas moka paskolą pagal Vartojamojo kredito sutartį Achemos KU po 350 litų kas mėnesį, sutarties įvykdymo terminas – 2016 m. bei 185,94 litų dydžio mėnesines įmokas pagal AB Swedbank 2009-05-18 sutartį Nr. 09-040481-VA (paskolos likutis sprendimo priėmimo dienai – 4647,96 Lt) (civ.b. Nr. 2-134-737/2011,b.l. 22-27).

Ieškovė prijungimui prie civilinės bylos medžiagos taip pat pateikė dukterų kambario fotonuotraukas (b.l.85). Iš fotonuotraukų matyti, kad kambarys tvarkingas, yra vaikų mokymuisi skirtas rašomasis stalas, ant kurio padėtas nešiojamas kompiuteris, ant sienos priklijuotos dukterų fotonuotraukos bei diplomai ir padėkos adresuotos P. Š.. 2010 m. diplomas išduotas Klaipėdoje P. Š., patvirtina, kad ji buvo vaikų ir jaunimo poilsio stovykloje „Merkurijus“.

Liudytoja V. Š., atsakovo motina, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad P. Š. nuolat gyvena su mama nuo 2011 m. rugpjūčio pabaigos. Prieš tai P gyveno su tėčiu, atvažiuodavo ir pas mamą, pas tėtį dažniau būdavo nei pas mamą. Liudytoja patvirtino, kad P. Š. ji duodanti pinigų. Savaitei duoda 25-30 Lt. Austėjai duoda 5-10 Lt, kai ateina. 2011 m. rugpjūčio mėn. ir spalio mėn. ji ieškovei per anūkes davė 1000 litų. Du kartus po 500 Lt. Šiuos pinigus davė už sūnų, kaip išlaikymą mergaitėms, nes sūnus neturėjo pinigų, buvo po nedarbingumo.

Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad lankosi apie 2 metus pas atsakovą namuose. Dažnai matydavo ten gyvenančią dukterį P. Dukterį A – matydavo tik savaitgaliais. Nurodė, kad mergaitės būdavo pamaitintos ir nupraustos, su atsakovo drauge sutardavo gerai.

Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2010-2011 metų vasaras šalių duktė P būdavo pas tėvą. Taip pat ją matydavo per mokslo metus. Atvažiuodavo 2-3 kartus per mėnesį. Matydavo taip pat ir dukterį A, bet rečiau.

Liudytoja I. Č., ieškovės teta, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2010 m. kovo mėn. P gyvena pas mamą. Galimai lapkričio mėnesį ji gyveno pas tėtį, taip pat ten būdavo vasarą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 str. 3 d. nurodyta, jog teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, pasikeitus aplinkybėms toks teismo sprendimas gali būti peržiūrimas išsprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters P. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, A. Š. – su ieškove. Byloje pilnai įrodyta, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio P. Š. nuolatos gyveno su ieškove. Šias aplinkybes patvirtino pati ieškovė K. K., P. Š., jos senelė V. Š., neneigė ir atsakovas V. Š.. P. Š. paaiškino, kad nuo 2010 metų sausio, kai mama K. K. išsikraustė gyventi atskirai, jis gyvendavo tai pas tėtį, tai pas mamą. Tėvams išsituokiant norėjo gyventi pas tėtį, tačiau pas jį taip ir neišsikraustė, liko pas mamą, kur nori gyventi nuolatos kartu su sese.

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4straipsnio 1 punktas).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog ieškovė K. K. gyvendama kartu su dukromis P ir A. Š., savo kaip motinos pareigas atliko tinkamai, ką patvirtina byloje pateikti duomenys: Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, P. Š. charakteristika, kurioje nurodyta, kad mama dukters auklėjimu rūpinosi (b.l.67). K. K. pateiktos fotonuotraukos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada įrodo, kad ieškovės namuose tiek P tiek A sudarytos tinkamos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Byloje nėra fiksuota ieškovės K. K. veikimo ar neveikimo pagrindu išryškėjusių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ji neįgyvendino savo kaip motinos valdžios dukros atžvilgiu ar įgyventino ją priešingai vaiko interesams. Nors tiek atsakovas, tiek jo atstovas nurodo, kad K. K. nesusitvarko su dukterim P, tačiau nenurodo kaip pats atsakovas, su kuriuo ankstesniu sprendimu buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta, ir kuris tvirtina, kad iki šio sprendimo priėmimo P pastoviai gyveno su juo, rūpinosi jos auklėjimu. Abu P tėvai, o taip pat ir į bylą pateikta charakteristika patvirtina, kad mergaitės charakteris yra sunkus, nesiseka mokslai, prastas lankomumas. To neslėpė ir P. Š.. Parengiamojo teismo posėdžio metu P. Š. nurodė, kad įstojus į gimnaziją jai buvo per sunku mokytis, dėl to ji praleidinėjo pamokas, nes nieko nesuprasdavo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl nurodytų priežasčių P nuo naujų metų (2012) pakeitė mokyklą, ir dabar dukrai sekasi geriau. Tai patvirtino ir pati P. P besimokant gimnazijoje motina dažnai vaikščiojo į mokyklą, skambinosi su mokytojais, žinojo, kokia yra situacija ir ėmėsi priemonių, problemai išspręsti: sudarė sąlygas dukteriai pakeisti mokyklą. Tuo tarpu pats atsakovas nurodė, kad nebuvo informuotas apie dukters lankomumą, pažangumą, jis neturi priėjimo prie internetinio dienyno (b.l.46). Tokius atsakovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Ieškovė neturi pareigos kiekvieną kartą informuoti atsakovo apie dukters mokymosi rezultatus. Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku (CK 3.170 str.5 d.). Tad atsakovas norėdamas sužinoti kaip mokykloje sekasi dukrai turėjo galimybę tiek telefonu susisiekti su pedagogais, tiek nuvykti į mokyklą. Taip pat turėjo galimybę paprašyti buvusios sutuoktinės pateikti dukters P elektroninio dienyno slaptažodžius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent taip jis ir elgėsi. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, dėl to, kad motina blogai auklėja P. Š.. Atsakovas neįrodė, kad jis turi geresnes galimybes auklėti dukterį. Priešingai, teismas sprendžia, kad tokios V. Š. galimybės yra apribotos. Kaip nurodė parengiamojo posėdžio P. Š. atsakovo darbas yra pamaininis: jis dirba dvi naktines, dvi dienines, po to - keturios dienos laisvos. Tuo metu kai dukra gyveno su tėvu, kai jis dirbdavo naktį, mergaitė turėdavo nakvoti pas senelę. Kartais nakvodavo namuose viena (b.l.45). Įtemptą ir pamaininį atsakovo darbo grafiką patvirtina ir į bylą pateikta darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b.l.55-56). Be to atsakovas gyvena užmiestyje, o duktė mokosi Jonavoje, taip pat čia lanko šokius, todėl kiekvieną dieną į mokyklą mergaitei tektų važinėti autobusais su persėdimu, savo užklasinę veiklą derinti prie autobuso grafiko. Tuo tarpu ieškovė gyvena Jonavoje, šiuo metu yra atostogose vaikui prižiūrėti, todėl gali skirti daugiau laiko P. Š. auklėjimui.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ar atsakovas nesirūpintų vaikais ar darytų jiems neigiamą įtaką. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie blogą K. K. reputaciją. Tuo tarpu prijungtoje byloje esančios pažymos apie V. Š. administracines nuobaudas patvirtina, kad atsakovas 2009-09-30 buvo administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, 2010-04-19 - už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (civ.b. Nr. 2-134-737/2011,b.l. 89-90). Šie duomenys neigiamai charakterizuoja atsakovo V. Š. asmenybę.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė K. K. gyvena socialiniame būste – dviejų kambarių bute. Kartu su ja gyvena sugyventinis J. K. ir trys ieškovės nepilnamečiai vaikai: naujagimis sūnus J. K. bei A ir P. Š.. Dukterys gyvena atskirame joms skirtame kambaryje. Atsakovas V. Š. gyvena užmiestyje, privačiame dviejų aukštų name. Su juo kartu gyvena D. G. bei du jos nepilnamečiai vaikai. Nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo gyvenamosios patalpos yra erdvesnės, tačiau kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir pas ieškovę yra sudarytos tinkamos sąlygos mergaičių mokymuisi ir poilsiui.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. Š. su tėčio drauge sutaria gerai, tuo tarpu su mamos draugu - priešingai: jo nemėgsta. Teismo posėdžio metu P. Š. paneigė, kad J. K. ją skriaudžia, bet nurodė, kad negali pernešti J.K būdo. Be to, nurodė, kad pyksta ant jo dėl to, kad jis, būdamas tėčio draugu, pasidarė mamos draugu. Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją sprendžia, kad nepilnametės ir mamos draugo santykiai nėra kliūtis, trukdanti mergaitei gyventi su motina. Nurodytos teismo išvados grindžiamos tuo, kad P. Š. – penkiolikmetė, sugebanti suformuluoti savo nuomonę. Nepaisant to, kad ji pati nurodė geriau sutarianti su tėčio drauge, tačiau pati pasirinko gyventi su mama ir jos draugu, kuris jai nepatinka. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie J. K. netinkamą elgesį nepilnamečių šalių dukterų atžvilgiu. Todėl teismo vertinimu, mergaitė, kaip ir jos tėtis (atsakovas) nemėgsta J. K., kaip asmens, prisidėjusio prie šeimos iširimo.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, artimus P. Š. ryšius su seserimi, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendžia, kad P. Š. noras gyventi su mama – ieškove K. K. ir seserimi, geriau atitiktų vaiko interesus. Todėl 2011-05-18 teismo sprendimu nustatyta P. Š. gyvenamoji vieta keistina, ją nustatant su motina, ieškove K. K..

Dėl išlaikymo

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.).

Sprendžiant priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą būtina nustatyti pakitusius vaiko poreikius arba iš esmės pasikeitusią tėvų turtinę padėtį. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nors iš esmės vaikų poreikiai nepasikeitė, tačiau iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovei gimė trečias vaikas, kurį ji privalo išlaikyti. Taip pat padidėjo ieškovės išlaidos P. Š. pradėjus gyventi su ja. Tuo tarpu K. K. pajamos sumažėjo. Ji yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna ne atlyginimą, bet motinystės pašalpą. Kadangi augina naujagimį sūnų, jos galimybė gauti daugiau pajamų yra apribota. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės K. K. turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2011-05-18 šalių patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustačius vienos dukters (P. Š.) gyvenamąją vietą su tėvu, o kitos dukters (A. Š.) - su motina, tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigojo teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį. Kadangi kiekviena iš šalių įsipareigojo išlaikyti po vieną kartu gyvenantį vaiką, faktiškai išlaikymas kitam vaikui nebuvo teikiamas. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ir K. K.. Todėl susiklosčiusi situacija, kai abu vaikau apsigyveno pas vieną iš tėvų, suponuoja teismui pareigą iš naujo peržiūrėti vaikų poreikius bei tėvų galimybes teikti išlaikymą. 2011-05-18 sprendimu patvirtinta sutartimi šalių sutarta skirti vieno vaiko išlaikymui 150 litų dydžio mėnesinė suma, vertintina kaip nepagrįstai maža, nepakankama vaikų poreikiams tenkinti.

Vaikų išlaikymo tikslas yra ne minimaliai, bet maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatydamas nepilnamečių A. Š. ir P. Š. poreikių turinį, teismas atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus, kad būtiniausiems P. Š. poreikiams tenkinti mėnesinės išlaidos sudaro 477 litus: kelionei į mokyklą 80 Lt (4 Lt x 20 d.), maisto papildams – 17 Lt (50 Lt: 3 mėn.), laisvalaikiui - 15 Lt, rūbams 150 Lt, dantų gydymui – 66 Lt (800 Lt : 12 mėn.), mokyklinėms uniformoms 14 Lt (170 Lt: 12 mėn.), 35 Lt už mobiliųjų telefoną (lizingas ir 10 litų pokalbiams), 100 litų higienos priemonėms, kosmetikai. A. Š. poreikiams tenkinti būtinos mėnesinės išlaidos sudaro 104,50 Lt: 42 Lt akiniams (500Lt :12mėn.), 12,50 Lt (150 Lt :12 mėn.) mokyklinei uniformai; 20 litų bandelei (20x1 Lt); kanceliarinėm prekėm 30 Lt (rašiklis 14,99 Lt, penalas 14,99 Lt). Be to, per mėnesį išleidžianti 37 Lt būsto nuomai, vidutiniškai 350 Lt komunaliniams mokesčiams. Mergaitėms nupirko nenaują kompiuterį, kurio vertė 450 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepriskaičiavo būtinų išlaidų vaikų maitinimui, A rūbams ir avalynei, higienai. Nors ji nurodo, kad daugumą drabužių A nešioja P, tačiau teismas sprendžia, kad minimalios išlaidos vaiko naujiems rūbams yra neišvengiamos. Šias aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo paaiškinimai, kad jis A pirko striukę, kurios vertė 150 litų. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad ieškovė neįrodė būtinų išlaidų vaikų išlaikymui. Ieškovės nurodytos išlaidos yra protingos ir reikalingos kiekvienam augančiam vaikui, todėl nėra būtina kiekvieną sumą grįsti rašytiniais dokumentais. Be to, prašoma priteisti suma yra žemesnė už teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį kriterijų, siejamą su minimalia mėnesine alga, todėl nereikalaujanti papildomo pagrindimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-606-343/2012). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad P. Š. ir A. Š. išlaikymui reikalinga 600 litų suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Nors ieškovė nurodė, kad A. Š. išlaikymo išlaidos yra mažesnės, tačiau vaikai greitai auga, vystosi ir jų poreikiai. Nustatant A. Š. išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad išlaikymas priteisiamas iki vaiko pilnametystės ir jo poreikiai kiekvienais metais vis didėja. Be to, imama domėn ir A sveikatos būklė. Mergaitė turi problemų su akimis: diagnozuotas žvairumas ir toliaregystė, planuojama operacija nuo žvairumo. Be to, mergaitė praeityje yra patyrus traumą, iškritus iš 3 aukšto, du metus iš eilės jai buvo skiriamas sanatorinis gydymas. Nors šiuo metu traumos liekamieji reiškiniai neišryškėjo, tačiau, kaip nurodė motina, daktarai prognozuoja, kad viena koja dukters gali būti trumpesnė. K. K. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos paaiškinimus, tačiau šių aplinkybių atsakovas neginčijo, priešingai pats patvirtino, kad Austėja po traumos gydėsi du metus sanatorijoje, kad planuojama akių operacija. Todėl ieškovės nurodytais paaiškinimais teismas tiki.

Teismas sutinka, kad ieškovės nurodytos 100 litų išlaidos P kosmetikos ir higienos priemonėms yra per didelės, tačiau kaip jau buvo paminėta, ieškovė ir taip nurodė ne visas būtinas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo šiuo motyvu mažinti išlaikymo dydį.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra dvigubai didesnės už ieškovės. Ieškovės pajamos sudaro vidutiniškai 1070 litų per mėnesį (b.l. 96-97), atsakovo - 2024 litus (b.l.93-94). Nekilnojamojo turto šalys neturi (b.l.35-36). V. Š. vardu yra registruota transporto priemonė VW Golf 1999 m. (b.l.37). K. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės: BMW 525 1993 m. ir Ford Scorpio 1988 m. (b.l.38). Ieškovė kas mėnesį 156 litus kreditoriniams įsipareigojimams dengti, atsakovas – 536 Lt. Atsakovas be nepilnamečių šalių dukterų kitų išlaikytinių neturi, ieškovė – privalo išlaikyti gimusį trečiąjį vaiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti iš jo 300 litų dydžio išlaikymą kiekvienai dukteriai ir, kad mokant tokio dydžio išlaikymą atsakovui liks lėšų jo paties būtinų poreikių tenkinimui.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-134-737/2011 nustatytą materialinio išlaikymo dydį A. Š. bei priteisti išlaikymą iš atsakovo P. Š., priteisiant dukterų išlaikymui po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukterims nuo 2010-01-01. Paaiškino, kad būtent nuo šios dienos ji kartu su A. Š. išėjo gyventi atskirai nuo V. Š.. Po mėnesio kartu su ja pradėjo gyventi ir P. Nuo to laiko atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Visų pirma teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių duktė P. Š. nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01 gyveno tiek pas atsakovą tiek pas ieškovę. Tai nurodo pati P. Š., patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nei viena iš šalių nepateikė neginčijamų įrodymų, nurodančių, kad duktė pas vieną iš tėvų gyveno ilgiau. Todėl teismas sprendžia, kad abu tėvai nurodytu laikotarpiu vienodai rūpinosi dukters išlaikymu. Nustatyta, kad nuo 2011-09-01 P. Š. pradėjus gyventi su motina, atsakovas prisidėjo prie dukterų išlaikymo. 2011 m. rugpjūčio ir spalio mėn. atsakovo motina per P. Š. perdavė ieškovei 1000 litų. Kaip paaiškino teisme liudytoju apklausta V. Š., nurodytus pinigus ji davė kaip alimentus nuo tėvo. Ieškovė neginčija gavusi nurodytus pinigus. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 gegužės 18 d. teismo sprendimo priėmimo momento A. Š.. Nurodytu sprendimu A. Š. buvo priteistas išlaikymas, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos teikti išlaikymą ieškovė galėjo kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes išlaikymas P. Š. priteisiamas ir keičiamas A. Š. išlaikymo dydis tik nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra 2011 m. lapkričio 2d. Sumos, gautos vaikų išlaikymui iš atsakovo pritaikius laikiną apsaugos priemonę - laikiną išlaikymą, įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisto išlaikymo suma turės būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteistomis lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečių dukterų motinai K. K..

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismo vertinimu ieškovė pateikė 4 savarankiškus reikalavimus: dėl P. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo; dėl išlaikymo priteisimo P. Š.; dėl išlaikymo dydžio pakeitimo A. Š.; dėl išlaikymo įsiskolinimo Paulai ir A. Š. priteisimo. Ieškovės reikalavimai patenkinti 75 proc. Atsižvelgiant į tai, iš V. Š. ieškovei K. K. priteistina 2 litai (75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl dokumentų kopijavimo ir fotonuotraukų darymo. Iš atsakovo V. Š. valstybei priteistina 280 Lt žyminio mokesčio (P išlaikymas (300x12)x3proc.=126 + Austėjos išlaikymo dydžio pakeitimas (150x12)x3proc)= 54 + vaiko gyvenamosios vietos nustatymas-100) , nuo kurio ieškovė buvo atleista bei 20,48 Lt (75 proc.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, iš ieškovės K. K. paskaičiuotos pašto išlaidos (6,82 Lt) nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str., 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-134-737/2011 nustatytą nepilnametės P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą bei pakeisti A. Š., asm.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį, tai yra:

nustatyti nepilnametės P. Š. gyvenamąją vietą su motina, K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);priteisti iš atsakovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai P. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų), kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-11-02 iki P. Š. pilnametystės;pakeisti A. Š. materialinio išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai A. Š., asm.k(duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtus litų), kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2011-11-02 iki A. Š. pilnametystės;išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavesti disponuoti vaikų motinai K. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 (du) litus proceso išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 280 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 20,48 Lt (dvidešimt litų 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinės tarnautojui).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2012-04-02, panaikinti 2011-12-23 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: laikinojo išlaikymo priteisimą P. Š. ir A. Š.. Sumas, gautas pagal laikiną išlaikymą, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Laikinosios P. Š. gyvenamosios vietos nustatymą su vaiko motina K. K., palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šią laikinąją apsaugos priemonę panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Petraškienė