Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-562-115/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-01-06
Bylos Nr.: 2A-562-115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algirdas Auruškevičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, R. A., Vilniaus miesto savivaldybei
Ieškovas: UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo: V. D., SĮ „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

45.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruskevičius Civilinė byla Nr. 2A-562-115/2011

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorijos:45.5., 121.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKO SVARDU

2012M. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4930-790/2010 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams R. A., Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. D., SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. A. 1377,62 Lt skolos už šilumos energiją, 80,70 Lt palūkanų, o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2148,87 Lt skolos, taip pat priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 113,90 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3)

Nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Šio namo 13 butas neprivatizuotas ir nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nuomojamas atsakovei R. A.. Šilumos energija butui buvo tiekiama remiantis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir R. A. sudaryta atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr. 3168131. R. A. pagal sutartį įsipareigojo laiku atsiskaityti už šilumos energiją, tačiau už patiektą šilumos energiją mokėjo nepilnai ir nereguliariai, už laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 patiektą šilumos energiją yra susidariusi 1377,62 Lt skola. 2008-10-27 raštu informavo atsakovus, kad iki 2008-11-30 nepadengus įsiskolinimo, vienašališkai be atskiro rašytinio pranešimo laikys sutartį Nr. 3168131 nutraukta, o po sutarties nutraukimo visi šilumos tiekimo klausimai bus tiesiogiai reguliuojami galiojančių teisės aktų, pagal standartines sąlygas. Remiantis CK 1.71, 6.384 str., ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų nuostatomis, atsižvelgiant į aplinkybę, kad namo šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, ieškovas nuo 2008-12-01 konkliudentiniais veiksmais sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir todėl jai atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Už laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-09-30 patiektą šilumos energiją yra susidariusi 2148,87 Lt skola. R. A. sutarties pažeidimas buvo esminis, ieškovas tinkamai vykdė sutartį, tačiau R. A. skolos laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 atliko tik tris mokėjimus po 250 Lt, per 2009 m. nebuvo gautas nei vienas mokėjimas, nėra įvykdytas 2007-05-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-6983-392/2007. Ieškovas laikėsi vienašališkam sutarties nutraukimui nustatytos tvarkos. Vadovaujantis CK 6.390 str. 5 d. draudžiama nutraukti šilumos energijos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl atskirų namo butų savininkų skolų. Nagrinėjamu atveju butas yra daugiabučiame name, Šilumos ūkio įstatymo 14 str. 1 d. nustatyta, kad daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą. Taigi šilumos tiekėjas dėl atskiro daugiabučio namo vartotojo skolos negali nei nutraukti, nei sustabdyti šilumos tiekimą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 203.3 p. nustato, kad šilumos tiekėjai gali atsisakyti sudaryti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su buto ar kitų patalpų nuomininku tik taisyklių 203.4 p. nurodytais atvejais, vienas iš jų yra, kai nuomininkas – šilumos vartotojas yra skolingas už suvartotą šilumą. Tai yra įstatymo numatyta išimtis, kada šilumos tiekėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku. Atsakovai nereiškia reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu. Iš 2001-03-29 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, kad 4.5 p. įtvirtinta nuomotojo pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju (b. l. 40-46).

Atsakovė R. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (b. l. 27-33), triplike (b. l. 54-59), rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 82-84) nurodė, kad su ieškiniu jos atžvilgiu nesutinka. Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir 2001-03-29 buvo išnuomotos R. A., nuomininkė patalpose deklaravo gyv. vietą nuo 1992-02-06. Nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėn. 20 dienos sumokėti komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 p.). Ieškovas ir atsakovė R. A. 1994-12-28 sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, kurios 1 p. R. A. įsipareigojo atsiskaityti už buto apšildymą ir karštą vandenį. Ieškovas nepagrįstai nutraukė šią sutartį. Remiantis CK 6.383 str. 3 d., energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji. Pagal CK 6.161 str. ieškovui kyla prievolė sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, o atsisakymas sudaryti sutartį gali būti grindžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka patvirtintomis išimtimis. Viešosios sutarties atveju sutarties laisvės principas ribojamas, verslininkas negali rinktis, su kuo sudaryti sutartį. Vadovaujasi teismų praktika (LAT 2008-11-04 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-551/2008), daro išvadą, kad sutarčių laisvės principo ribojimas turėtų būti taikomas ir nutraukiant viešąsias sutartis. Tokią sutartį nutraukus vienašališkai, energijos vartotojas gali neturėti galimybės sudaryti sutarties su kitu tiekėju ir taip apsirūpinti energijos ištekliais. CK 6.161 str. 2 d. numatytos išimtys, kuriomis remiantis galima nesudaryti su vartotoju energijos pirkimo-pardavimo sutarties, taikytinos ir šios sutarties nutraukimui. Su R. A. sudaryta sutartis yra ir vartojimo, todėl sutarčiai taikytinos CK 6.188 str. 6 p. nuostatos. Iš CK 6.390 str. matyti, kad vienašališkai nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali tik fizinis asmuo, išimtis taikoma, kai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau tik tuo atveju, kai abonentas yra juridinis asmuo. Įvertinant šią nuostatą, ieškovas neturėjo teisės nutraukti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo. Be to, atsakovas nurodo, kad iš Šilumos ūkio įstatymo 14 str.1 d., 18 str. 1 d., ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 27 p., ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 153 p. matyti, jog teisės aktai nenumato galimybės šilumos energijos tiekėjui nutraukti energijos tiekimo sutartį dėl vartotojo įsiskolinimo. Teisės aktai nustato, kad tokiu atveju tiekėjas gali sustabdyti tiekimą, bet ne nutraukti sutartį. Net ir sustabdžius tiekimą, sutartis lieka galioti. Tarp ieškovo ir R. A. sudaryta sutartis taip pat nenumato galimybės šilumos tiekėjui vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimą atsakovas laiko niekiniu sandoriu ir nurodo, kad pagal CK 1.78 str. 5 d. gali reikšti reikalavimą dėl jo teisinių pasekmių, nes dėl sutarties nutraukimo turi teisinį suinteresuotumą kaip nuomojamo buto savininkas. Šiuo atveju teismas turėtų konstatuoti, kad sutarties tarp ieškovo ir R. A. nutraukimas yra neteisėtas ir negalioja, o nenutraukus sutarties, pareigą atsiskaityti turi R. A. Be to, sutarties nutraukimas neatleidžia nuomininkės nuo prievolės atsiskaityti už šilumos energiją. Pagal CK 6.584 str. mokestis už šiluminę energiją, karštą vandenį mokamas LRV nustatyta tvarka. LRV 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka numato nuomininkų pareigą atsiskaityti. Įvertinus nuomos sutartį, faktą, kad R. A. 1994-02-28 buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis, ji nuolat mokėjo už šilumos energiją, laikytina, kad ieškovas ir atsakovė R. A. ir toliau konkliudentiniais veiksmais tęsė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Patikėjimo teisės turinys toks pats, kaip nuosavybės teisės. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perduoto buto atžvilgiu turi visas savininko teises ir pareigas, dėl to ieškovą sieja teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų su šio turto patikėtine. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 „Dėl pritarimo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatams“ nusprendė įgalioti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įgyvendinti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bei negyvenamųjų patalpų savininko teises ir pareigas ir atstovauti Vilniaus miesto savivaldybės interesams visų instancijų LR bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, susijusiose su įmonės veiklos sritimi.

Tretysis asmuo V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 103).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino; priteisė ieškovui iš atsakovės R. A. 1377,62 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 80,70 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,05Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, 2148,87Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės R. A. 5,08 Lt ir iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2,22 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (b.l.122-128).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LAT 2008-01-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-/2008. Nustatė, kad už ieškovo tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 atsakovė R. A. pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga 1377,62 Lt. Kadangi atsakovė bute gyveno, naudojosi tiekiama šilumos energija, tačiau tinkamai nevykdė prisiimtos sutartinės prievolės atsiskaityti už šildymą ir karštą vandenį, minėta skolos suma iš jos priteistina teismine tvarka (LAT 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-209/2010). Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti susidariusį įsiskolinimą už šį laikotarpį iš buto savininko Vilniaus miesto savivaldybės. Ieškovas 2008-10-27 pranešimu informavo tiek buto savininką Vilniaus miesto savivaldybę, tiek buto nuomininkę R. A., kad skola 2008-09-30 yra 3068,19 Lt ir jeigu iki 2008-11-30 nebus apmokėta pradelsta skola, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3168131, sudaryta su nuomininke, bus laikoma nutraukta. Teismas nustatė, kad nei buto savininkas, nei nuomininkė nei visos skolos, nei jos dalies iki 2008-11-30 nesumokėjo, į pranešimą nesureagavo. Teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai laiko nutrūkusiais teisinius santykius dėl šilumos pirkimo-pardavimo su buto nuomininke ir taiko standartines šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pagal kurias, kaip minėta, prievolės atsiskaityti šalimi yra buto savininkas. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai pakeitė šilumos energijos pirkimo sutarties sąlygas, laikydamas sutarties šalimi buto savininką, nes nuomininkė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Šilumos tiekėjui sudarius susitarimą su nuomininku ir pastarajam nevykdant pagrindinės sutartinės prievolės atsiskaityti už šilumą bei jam esant nemokiam, būtų iš esmės pažeisti šilumos tiekėjo interesai. Pagal įstatymą šilumos tiekėjas neturi galimybių apriboti, sustabdyti ar nutraukti šilumos energijos tiekimo net ir esant įsiskolinimui (Šilumos ūkio įstatymo 13 str. 3 d., 14 str. 1 d.). Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 46.2, 203.3 p. numato galimybę sudaryti sutartį su patalpų nuomininku, tačiau pagal taisykles šilumos tiekėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku, jei pastarasis yra skolingas už suvartotą šilumą. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-21 sprendimu iš R. A. buvo priteistas 2365,04 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2007-02-28, kad 2008-09-30 dienai buvo susidaręs ženklus įsiskolinimas, teismas darė išvadą, jog ieškovas pagrįstai, prieš tai įspėjęs, pakeitė šilumos energijos pirkimo sutartį ir laikė, kad sutartis toliau turi būti vykdoma pagal standartines tokios sutarties sąlygas. Šiuo atveju patalpų savininkas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas asmuo ir neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančias patalpas nuomojantis asmuo nepažeistų kitų asmenų teisių ir vykdytų prisiimtas pareigas. Atsakovo argumentai, kad šilumos pirkimo sutartis yra viešoji vartojimo sutartis, kad šilumos tiekėjas negalėjo nutraukti sutarties, nes tai prieštarauja CK 6.161 str., 6.390 str. 2 d., nepagrįsti. Sutartis nebuvo nutraukta, šilumos energija tiekiama į butą, tik pagrįstai ir teisėtai buvo pakeistos šios sutarties sąlygos. Argumentas, kad šiuo atveju tinkamu atsakovu turėtų būti tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepagrįsti. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose numatytas pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas, o įstatų 10 p. numatyta įmonės veikla, tačiau įstatuose nėra numatyta įmonės funkcija vykdyti susijusias su būstais prievoles kreditoriams. CK 4.244 str. 1 d. numato, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesuteikti įgaliojimai savo vardu sudaryti sutartis dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems butams teikiamų paslaugų, energijos pirkimo, prievolių kreditoriams vykdymo, taigi pasirinktas tinkamas atsakovas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimas Nr. 1-1538 „Dėl pritarimo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatams“ ginčo teisiniams santykiams netaikytinas, nes priimtas po skolos susidarymo.

Šalies argumentai

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l.132-137) prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu dėl įsiskolinimo už šilumos energiją atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog CK 6.161 str. 2 d. numatytos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos išimtys, kuriomis remiantis galima nesudaryti su vartotoju energijos pirkimo – pardavimo sutarties, taikytinos ir šios sutarties nutraukimui, t.y. energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų numatytais atvejais. Teismo nuomone UAB „Vilniaus energija“ teisėtai ir pagrįstai pakeitė sutarties šalį – buto nuomininkę R. A. kita sutarties šalimi – Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau toks konstatavimas prieštarauja CK 6.156 str. įtvirtintam šalių sutarties laisvės principui. Pažymi, jog ieškovas laikė Šilumos tiekimo sutartį nutraukta, o ne pakeista. Šilumos tiekimo sutarties šalys – UAB „Vilniaus energija“ ir R. A. tarpusavyje nesitarė pakeisti sutartį ir į teismą dėl sutarties pakeitimo nesikreipė (CK 6.223 str.) Šilumos tiekimo sutartyje taip pat nenumatyta galimybė keisti sutarties sąlygas. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybei atsirado pareiga atsiskaityti už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas Šilumos tiekimo sutarties pagrindu. Teismas nenurodė, kokiais teisės aktais bei jų nuostatomis vadovaujantis, buvo pakeistos Šilumos tiekimo sutarties sąlygos, vieną sutarties šalį pakeičiant kita. Daro išvadą, jog tarp UAB „Vilniaus energija“ ir buto nuomininkės R. A. sudaryta sutartis yra galiojanti, šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugos galutinis ir faktinis vartotojas yra nuomininkė R. A., todėl teismas nepagrįstai priteisė skolą už šildymą bei karštą vandenį iš Vilniaus miesto savivaldybės už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-09-30. CK 6.583 str. 2 d. yra blanketinė – nukreipia į poįstatyminius teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už šilumos energiją mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. LRV 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, kuriuo buvo patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka“. Šie teisės aktai taikytini nagrinėjamu atveju. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog 1994-12-28 Šilumos tiekimo sutartis sudaryta tarp UAB „Vilniaus energija“ ir R. A. buvo nutraukta, o ne pakeista, taigi teismas turėtų konstatuoti, jog toks sutarties nutraukimas buvo neteisėtas. Vadovaujantis CK 6.383 str. 3 d., energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis ir šiuo atveju sutarties laisvės principas ribojamas, nes sudaryti tokią sutartį juridiniam asmeniui (verslininkui) yra pareiga, nustatyta įstatyme, šis principas taikytinas ir nutraukiant sutartis. Pažymi, kad ši šilumos vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina ne tik viešąja, bet ir vartojimo sutartimi. Todėl taikytinos ir CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos. Pažymi, jog bute atsakovė R. A. gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1992 m., Šilumos tiekimo sutartis su ja sudaryta 1994 m., buto nuomos sutartis sudaryta 2001 m. Todėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 2008-10-27 įspėjimas R. A. negali būti laikomas kaip tinkamas buto savininko Vilniaus miesto savivaldybės informavimas apie ieškovo pažeistas teises, duodantis pagrindą prisiimti pareigą atsiskaityti už nuomininką.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 144-150) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 3168131 buvo nutraukta pagal LR CK 6.217 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. R. A. netinkamai vykdė Sutartį, pilnai ir nustatytais terminais neatsiskaitė su ieškovu. Atsakovė R. A. nepatiria jokių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, ieškovas ir toliau tiekia butui (duomenys neskelbtini)šilumos energiją, po Sutarties nutraukimo visi šilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo klausimai reguliuojami galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, pagal patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Įstatymų leidėjas nustatė procedūrą, kada galima vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą ir 2008-10-27 raštas Nr. 008-03-10469 atsakovams tik patvirtina, kad ieškovas laikėsi vienašališkam Sutarties nutraukimui nustatytos tvarkos. Vadovaujantis LR CK 6.390 str. 5 d. draudžiama nutraukti šilumos energijos tiekimą daugiabučiams gyvenamiesiems namams dėl namo atskirų butų savininkų (nuomininkų) skolų už sunaudotą energiją. Butas Rygos g. 40-13, Vilniuje, yra daugiabučiame gyvenamajame name. LR šilumos ūkio įstatymo 14 str.1 d. nustatyta, kad daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, šilumos tiekėjas dėl atskiro daugiabučio namo vartotojo skolos negali nei nutraukti, nei sustabdyti šilumos tiekimą. Šiuo paneigiamas Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, kad šilumos tiekėjas nemokiam vartotojui gali sustabdyti šilumos tiekimą. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė sutarties nutraukimo ir atsisakymo momentų tapatumo. Pažymi, jog ieškovas neturi susitaikyti su situacija ir nieko nedaryti, kai vartotojai nemokūs, neatsiskaito su ieškovu, nevykdo teismo sprendimų. Kai šilumos tiekėjas sudarė Sutartį su buto nuomininke–R. A., Vilniaus m. savivaldybė perleido savo prievolę atsiskaityti su šilumos tiekėju nuomininkui. Ieškovui nutraukus Sutartį su atsakove R. A., šilumos energija toliau tiekiama, todėl šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartis laikoma sudaryta su buto ir kartu energiją naudojančių įrenginių savininke Vilniaus miesto savivaldybe, kuri turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už po Sutarties nutraukimo tiekiamą šilumos energiją. Teigia, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini)butas yra socialinis būstas. Mano, jog apelianto elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Nuomos sutartis neįregistruota viešame registre, neturime duomenų, kad atsakovas po Sutarties nutraukimo būtų domėjusis situacija dėl skolų ir tolesnio atsiskaitymo.

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 142) prašo apeliacinį skundą tenkinti ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp ieškovo UAB”Vilniaus energija” ir atsakovo Vilniaus m. savivaldybės kilo dėl 2148,87 Lt skolos, kuri atsirado ieškovui nutraukus su nuomininke R. A. 1994-12-28 pasirašytą Atsiskaitymo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui, šildymą ir karštą vandenį, sutartį (b.l.5-12). Taigi nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo – pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui nutraukus atsiskaitymo už šiluminę energiją su nuomininku sutartį dėl esminių sutarties sąlygų nevykdymo, tiekiant toliau šilumą ir karštą vandenį butui, kuris priklauso savivaldybei, pastaroji turi pareigą atsiskaityti su ieškovu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo butas savivaldybei yra perduotas 1999-12-31 aktu ir nuosavybė į jį įregistruota LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimo Nr.870 pagrindu (b.l. 8). Buto nuomos sutartis su nuomininke R. A. sudaryta 2001-03-29 (b.l.34-35, o jos Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis su tiekėju pasirašyta 1994-12-28 (b.l. 7). Savivaldybė atsiliepime taip pat nurodė, jog R. A. gyvenamąją vietą bute deklaravo 1992-02-06 (b.l.27). Tai rodo, kad nuomininkė R. A. ginčo bute nėra apsigyvenusi kaip socialiai remtinas asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šilumos vartotoją ir asmenį, turintį padengti skolą ieškovui. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė (civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008), nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje konstatuota, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo principams. Taigi nurodomoje byloje šilumos energija faktiškai buvo tiekiama socialinio būsto statusą turinčioms patalpoms, kurios suteiktos socialiai remtinam asmeniui. Be to, joje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už tokiam būstui tiekiamą šiluminę energiją, nesant sudarytos sutarties su socialiai remtinu asmeniu (nuomininku). Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S., L. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009). Socialinio būsto specifinė paskirtis lemia ir tam tikras su tokiais būstais susijusias savivaldybės pareigas, kurios negali būti nustatomos kitais atvejais. Taigi socialinio būsto atžvilgiu formuojama teismų praktika negali būti taikoma butams, kurie neturi tokio statuso arba jie nėra suteikti socialiai remtiniems asmenims. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl atsiskaitymo už šiluminę energiją turi būti sprendžiami tarp šiluminės energijos tiekėjo ir tiesioginio vartotojo. Šią aplinkybę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra nurodžiusi 2010 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr/3K-3-352/2010.

Be to, kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, kuriose įtvirtina tiekėjų, buto savininkų ir nuomininkų tarpusavio teisės bei pareigos, daugeliu atveju yra konstatavęs, kad už suvartotą energiją turi atsiskaityti tiesioginis vartotojas (LAT 2008-02-02 nutartis civ. b. Nr.3K-3-211/2007 ; 2005-04-25 nutartis civ.b. Nr 3K-3-269/2005). Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad tiesioginis vartotojas yra R. A. ir apie tai ieškovui buvo žinoma, nes su ja buvo sudaryta atsiskaitymo sutartis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas, nutraukdamas vienašališkai atsiskaitymo sutartį su buto nuomininke, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl vadovaujnatis CK 1.78str. 1 ir 5d., 1.80str.1d. sutarties nutraukimas pripažintinas negaliojančiu (niekiniu).

Pažymėtina, kad CK 6.383 str. 3 d., energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Be to, ši sutartis laikytina ne tik viešąja, bet ir vartojimo sutartimi, kuriai taikomos CK 6.188 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos. Todėl energijos pirkimo-pardavimo, jų tarpe ir atsiskaitymo sutarties, sudarymo laisvės principas ribojamas, nes sudaryti tokią sutartį juridiniam asmeniui (verslininkui) yra pareiga. Šis principas faktiškai taikytinas ir nutraukiant sutartis. Šią aplinkybę patvirtina CK 6.390str.2d., kurioje numatyta, jog energijos tiekėjas gali atsisakyti sutarties tik su juridiniais asmenimis CK 6.217str. numatytais pagrindais. Tuo tarpu ieškovas sutartį su nuomininku vienašališkai nutraukė 6.217str. 1d. pagrindu, t.y. dėl to, kad nuomininkas nevykdo sutarties, nes turi 3068,19Lt įsiskolinimą, laikant šią aplinkybę esminiu sutarties sąlygų pažeidimu (b.l. 11). Tai rodo, kad ieškovas sutartį su nuomininku nutraukė pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl nutraukimas yra negaliojantis (niekinis).

Pažymėtina ir tai, kad ieškovui vienašališkai nutraukus atsiskaitymo sutartį su buto nuomininku ir tuo pagrindu atsiskaitymo naštą perkeliant buto savininkui, nesant tam atskiro susitarimo ar teismo sprendimo, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti CK 1.5str., nes ieškovas taptų nesuintersuotas sudarinėti energijos pirkimo-pardavimo ar atsiskaitymo sutartis su tiesioginiais vartotojais, pats nesikreiptų į teismą dėl skolų išieškojimo ir tuo skatintų vartotojus nemokėti už karštą vandenį, butų šildymą ar teikiamas kitas paslaugas.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas skundžiamoje dalyje naikinamas, o ieškinio reikalavimai savivaldybei atmetami (CPK 326str.2p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str., perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis, kuris apeliacineje teismo instancijoje sudaro 64,47Lt (2148,87Ltx3proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 304 str. 1 d., 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalie 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui UAB“Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista 2148,87Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67,85 Lt bylinėjimosi išlaidų ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo, nurodant, kad jos visos, t.y. 37,30Lt, priteisiamos iš atsakovės R. A..

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB“Vilniaus energija“ 64,47Lt valstybei žyminio mokesčio.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius