Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-975-579-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-17Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-20Kauno apygardos teismas
  3. T-227-408/2014Nutartis · 2014-02-05Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
1A-975-579-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00275-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
V. P.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Elena Gylienė
Kategorijos

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudž. byla Nr. 1A-975-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-20-2-00275-2012-4) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7

(S)

.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistajam V. P., gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiajam A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, nuteistasis įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš V. P. A. J. naudai priteista 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 94 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat iš V. P. valstybei priteista 560 Lt (penki šimtai šešiasdešimt litų) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam A. J..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-03-01 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kumščiu smogė ne mažiau 3 smūgių kaimynui A. J. į veido sritį, taip padarydamas poodinės kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, apatinės gleivinės nubrozdinimą dešinėje, viršutinės žandikaulio dešinės pusės I, kairės pusės I danties išmušimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės II, kairės pusės II, III, IV dantų lūžius. Sužalojimas dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, kairės pusės I dantų išmušimo bei trauminio viršutinio žandikaulio dantų pažeidimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Skunde V. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti, skirti švelnesnę bausmę. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, neturi administracinių nuobaudų, registruotas darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo, padaryta veika yra nesunki. Teismas neįvertino, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, kurio metu apeliantas impulsyviai sureagavo į nukentėjusiojo agresyvius veiksmus apelianto žmonos atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino, jog nukentėjusįjį liudytojai apibūdina kaip konfliktišką asmenybę. Dėl šių aplinkybių teismas skyrė aiškiai per griežtą, nuteistojo asmenybės ir padarytos veikos pavojingumo neatitinkančią bausmę. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad yra bedarbis, neįgalus, neturi turto ir sumažinti paskirtos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Apeliantas kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, todėl vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacine tvarka byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, jog jam skirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys- laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Apylinkės teismas nurodė išsamius motyvuotus argumentus dėl laisvės apribojimo bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai ir tinkamai įvertino veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – tai tyčinis, baigtas, nesunkus, smurtinis nusikaltimas. Taip pat vertindamas veikos pavojingumą teismas pagrįstai atsižvelgė ir į veiksmų apimtį, padarytus sužalojimus, jų pasekmes. Nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai pavojingą organą – galvos sritį, nukentėjusiajam išmušti net du nuolatiniai dantys, dar keturi dantys nuskelti. Tad nors nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau pasekmės skaudžios, jų atstatymas reikalauja taip pat nemažai laiko bei piniginių lėšų. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą – pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. P. anksčiau neteistas, bedarbis, anksčiau gydytas psichiatrijos ligoninėje. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors nuteistasis teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo konflikto kilimo priežastis ir aplinkybes ir pagrįstai nenustatė nei būtinosios ginties situacijos, nei atsakomybę lengvinančios aplinkybė, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p. Pažymėtina, jog nuteistojo ir liudytojos L. P. parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutapo. Nuteistasis teigė, jog jam pasirodė, kad kaimynas trenkė žmonai į pilvą, todėl jis smogė vieną kartą į veidą. Tuo tarpu L. P. nurodė, jog kaimynas įžeidinėjo būtent jos vyrą, V. P., o V. P. atnešus jai vaistų po to, kai ji nugriuvo nuo kaimyno stūmimo, A. J. spyrė jos vyrui į pilvą, tada V. P. gindamasis sudavė į veidą. Be to, specialisto išvada paneigė V. P. aiškinimą, jog jis sudavė tik vieną smūgį, nes nustatyta, jog sužalojimai padaryti trijų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai tikėta nukentėjusiuoju ir jo parodymais, jog jis konflikto neprovokavo, jokių smūgių nesudavė, tik sakė, kad jis nepasirašė dėl išjungto šildymo, ir kaimynas V. P. jam į galvą smogė tris kartus. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo teigti, jog nuteistojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, pagrindo nėra. Vien tai, kad A. J. konfliktiška asmenybė, v. P. skiriant bausmę šiuo atveju tai reikšmės neturi. Atsižvelgiant į tai, jog V. P. anksčiau neteistas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra vyresnio amžiaus, pagrįstai, nepažeidžiant BK 55 straipsnio nuostatų, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pagrįstai V. P. skirta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį apeliantui pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos pavojingumą, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes ir pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis bei skyrė BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir yra būtina bei pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nustatyta pinigų suma, kuri priteista kaip neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiajam.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Teismas apie pareikšto ieškinio pagrįstumą ir patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį sprendė įvertinęs tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek ir specialisto išvadą. Byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veido sritį, neteko dviejų priekinių dantų, nuskelti dar keturi dantys. Dėl šio įvykio nukentėjusysis nebejotinai buvo pažemintas (konfliktas įvyko laiptinėje, viešoje vietoje), patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo apribota galimybė tam tikrą laiką dirbti, normaliai bendrauti. Įvertintina taip pat ir tai, kad nusikaltimas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis, smurtinis. Kartu pažymėtina, kad atsakovo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal minėtas CK nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu užtikrinti nukentėjusiojo teisę į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, o taip pat ir protingą abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą. Nors nuteistasis nedirba, teigia esantis neįgalus, žmona taip pat pensininkė, t. y. gyvena tik iš pensijų, tačiau įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pasekmes, net ir atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, teismo nustatyta neturtinės žalos pinginė kompensacija nėra aiškiai per didelė, nepažeidžia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, todėl nėra pagrindo mažinti šį dydį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai: Gytis VečerskasRamūnas Antanavičius