Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – A. B., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas neginčija jam nustatyto neblaivumo girtumo laipsnio (2,19 promilių), tačiau teigia, kad transporto priemonės jis nevairavo, o tik sėdėjo keleivio vietoje. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų ir dėl to pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotą pažeidimą.

Taigi nors apeliantas skunde ir teigia, kad transporto priemonės jis nevairavo, o tik sėdėjo keleivio vietoje, tačiau tai, kad A. B. jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo laiku vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodo: apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojo A. N. parodymai, kai jis nurodė, kad įvykio dieną pagal gautą pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g., asmuo sulaikė girtą vairuotoją, atvykus į įvykio vietą, jį pasitiko pranešėjas (M. G.), ir parodė, kad matė, kaip taksi automobilyje sėdintis girtas asmuo vairavo automobilį, o po to atsisėdo į keleivio vietą (24 b. l.); M. G. paaiškinimas, kai jis įvykio dieną rašytame paaiškinime nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė šalikėlyje stovintį automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir aplink automobilį vaikščiojantį labai girtą vyrą, kuris atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą ir užvedęs automobilio variklį pajudėjo. Tuomet jis pribėgo prie to automobilio vairuotojo durelių ir pareikalavo vairuotojo sustoti, vairuotojas geranoriškai sustojo, pavažiavo atbuline eiga, išjungė variklį ir persėdo į keleivio vietą. Apie įvykį jis pranešė policijos pareigūnams (4 b. l.); tokius anksčiau nurodytus duomenis atitinkantys policijos pareigūnų A. N. ir K. F. tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.), iš kurių matyti, kad įvykio vietoje pilietis – M. G. parodė, kad matė, kaip automobilį vairavo asmuo sėdintis priekinėje keleivio vietoje, tai A. B..

Vadinasi, nors apeliantui ir nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, tačiau jos savaime negali būti ir nėra laikomos prieštaraujančios įstatymui, kadangi liudytojo A. N. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie atitinka tiek pareigūnų tyrimo pradžioje rašytus tarnybinius pranešimus, tiek ir M. G. paaiškinimą, ir kurie esminėmis aplinkybėmis yra nuoseklūs ir tapatūs, ir yra tie objektyvūs įrodymai, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pagrindžia, kad automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, A. B. vairavo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens A. B. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu.

Dėl to apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Būtent todėl nubaustojo asmens – A. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.